
Pagrindinis			LT EN RU
40. TRISPALVĖ Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui Jo Eminencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Reginai Narušienei Lietuvos Respublikos Seimo nariams Vilniaus miesto sąjūdininkų susirinkimo PAREIŠKIMAS Dėl Lietuvos valstybės vėliavos Vilnius 2008 04 30 Lietuvos Sąjūdis ne kartą kreipėsi į LR Prezidentą ir LR Seimą Valstybės vėliavos klausimu, bet atsakymo nebuvo. Be valdžios dėmesio liko Sąjūdžio organizuota Trispalvių eisena Vilniuje Gedimino prospektu, skirta Lietuvos pasipriešinimo okupantams ir laisvės kovų simbolio – Trispalvės vėliavos - gynimui. 2001 04 18 d. Seimas panaikino privalomą vėliavų kėlimą valstybinių švenčių metu, palikdamas tik Vasario 16-tąją. Prezidentas ignoravo Sąjūdžio prašymą vetuoti šį įstatymo pakeitimą. Ir tik po pusantrų metų, matant akivaizdžią nepagarbą Lietuvos Nepriklausomybei, vyriausybė 2003 11 25 d. nutarimu prie Vasario 16 prijungė ir Kovo 11-tąją. Palikus savieigai vėliavų kėlimą kitų valstybinių švenčių metu, kelios lemtingos Seime išsakytos optimistiškos prognozės visiškai nepasitvirtino – vėliavos nebekeliamos, dėmesys šventėms mūsų miestuose ir kaimuose labai sumažėjo. Matyt, to ir siekė įstatymo pakeitimo iniciatoriai bei tie, kurie mūsų Trispalvės nekentė okupacijos laikais, kurie jos negerbia ir dabar. Jie nekėlė Trispalvės anksčiau, nekelia ir dabar – nei Vasario 16-tąją, nei Kovo 11- tąją, neretas po ištaigingo fasado remonto net vėliavos laikiklio nebeįrengia. Valstybės tarnybos nereaguoja į atvirai rodomą nepagarbą Lietuvos Nepriklausomybei ir pagrindiniam Valstybės simboliui – Lietuvos Trispalvei net dviejų privalomų valstybinių švenčių metu. Seimas 2004 07 08 d. priėmė naują „Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą”. Svarbiausias šio įstatymo tikslas – įteisinti senąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą. Tačiau vietoje garbingos mūsų senosios tamsiai raudonos LDK vėliavos iškeliama skaisčiai raudona , labai panaši į bolševikinę vėliavą (dėl šio panašumo 1918 m. buvo atsisakyta LDK vėliavos), periodiškai plečiama jos iškabinimų geografija. Jau diegiama mintis, kad raudonoji vėliava turėtų plevėsuoti ant Gedimino pilies bokšto, o pakeitus Konstituciją galėtų tapti pagrindine Lietuvos valstybine vėliava. 1991 m. priimtas Lietuvos valstybės Vėliavos įstatymas, leidęs kabinti Trispalvę vertikaliai, įvedė neapibrėžtumą. Vertikalios spalvos pasaulinėje praktikoje – tai jau kita vėliava, be to, daug neaiškumų kyla nustatant spalvų dvipusio išdėstymo kryptį. Dėl šių dviprasmybių bent jau oficialiose vietose Trispalvė turi būti kabinama horizontaliai. Vilniaus sąjūdininkų susirinkimas pareiškia: 1. Atsakingos Vilniaus savivaldybės tarnybos turi žymiai griežčiau kontroliuoti Valstybinės vėliavos kėlimą privalomų valstybinių švenčių metu. 2 Lietuva nepretenduoja į visą LDK teritoriją, todėl LDK valstybės vėliava turėtų būti palikta istorinėms progoms. 3. Garbingas mūsų Garbės, Kovos ir Laisvės simbolis – LIETUVOS TRISPALVĖ – yra plačiai naudojama, gerai žinoma visame pasaulyje, aiškiai skiriasi nuo kitų valstybių vėliavų, todėl visada turi likti pagrindine Lietuvos Valstybine Vėliava ir plevėsuoti Gedimino Pilies bokšte. 4. Valstybės įstaigose ir oficialiose vietose Trispalvė turi būti keliama tik horizontaliai. Tarybos istorinės grupės vadovas G.Adomaitis Susirinkimo pirmininkai: L. Kerosierius H. Martinkėnas P. Rutkauskas Pasiteiravimui: A.Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr. 1, Vilnius, +370 673 95837 ; P.Rutkauskas +370 699 37691 L.Kerosierius +370 5 231 81 11, El. paštas. vilnius@sajudis.lt Internetinė svetainė www.sajudis.com
Pasiteiravimui ir informacijai: Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius, Lietuva. Tel.: + 370 673 95 837, +370 5 2318111, +370 699 37691 e-mail: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com