Pagrindinis

 

LT     EN     RU


    36. DĖL LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS

Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui
Jo Eminencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui
Arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Reginai Narušienei
Vilniaus miesto merui Juozui Imbrasui

Vilniaus miesto sąjūdininkų Susirinkimo

R E Z O L I U C I J A

Dėl Lukiškių aikštės Memorialo

Vilnius,  2008 04 30
     Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. priimtu nutarimu (Nr. VIII-1070) Lukiškių aikštė įvardyta „kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais“, taip pat pabrėžta, jog ši aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa urbanistinė erdvė, turi atlikti ir valstybinę reprezentacinę, ir visuomeninę funkciją.
Per 9 metus Lietuvos Vyriausybė ir sostinės savivaldybė nesiėmė ryžtingų veiksmų, kad būtų įvykdytas LR Seimo nutarimas, kad Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus proga būtų pastatytas svarbiausias Lietuvos istorinis memorialas, o aikštėje galėtų vykti iškilmingi valstybinių bei tautinių švenčių minėjimai, kad atvykę į Vilnių svečiai galėtų būti čia priimti, išreikštų pagarbą mūsų valstybei, padėtų gėles. Keitėsi kelios vyriausybės bei sostinės merai, kuriems buvo pavesta vykdyti Seimo nutarimą, tačiau per dešimtmetį nieko nedaryta, tik sukurtos kelios komisijos, vyko pasišnekėjimai, reiškiamas „susirūpinimas“, prilygstantis piktybiniam reikalo vilkinimui.
     Visuomenės atstovai, dalyvavę 2008 m. balandžio 28 d. Taikomosios dailės muziejuje vykusio Lukiškių aikštės sutvarkymo 27-ių projektų aptarime, pastebėjo, kad projektai parengti neatsižvelgiant į Seimo nutarimo reikalavimus. Projektų vertinimo komisijos nariai vertino darbus atsižvelgdami į aikštės išplanavimą, bet apie paminklus kalbėjo nuo memorialo idėjos atitrūkusia, tikslo neatspindinčia kalba. Pačios komisijos nariams nepatiko kai kurie projektai, kadangi, jų teigimu, jie yra militaristinio pobūdžio ir neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Pasisakiusiųjų visuomenės atstovų nuomone, tik keletas projektų gali būti svarstytini, nes apie 20 darbų prasilenkė su Seimo nutarimu ir visiškai neišreiškė valstybingumo ir laisvės siekio, kovų nuo 13-ojo šimtmečio. Komisija nekreipė dėmesio į tautos reikalavimus, o projektų autoriai neatsižvelgė į tai, kad čia turi atsispindėti lietuvių tautos Laisvės ir Nepriklausomybės idealo siekis, visų laikų kovų už Lietuvos Nepriklausomybę simboliai, tautos kančia, dvasia ir didvyriškumas. Memorialas turi byloti mums ir pasauliui, per kokias kančias atėjome iš tūkstantmečių glūdumos, kad čia mūsų žemė, čia nemarus mūsų protėvių, motinų, tėvų, brolių ir seserų, kentėjusių bei padėjusių gyvybes ant Laisvės aukuro, atminimas.
     Mūsų nuomone, rengiant 1999 metų Seimo nutarimo įgyvendinimą, buvo suformuluotos netinkamos užduotys projektuotojams, netinkamai aiškinamas visų laikų Vilniaus miesto ir visos Lietuvos istorinio MONUMENTO projektavimas.
Mūsų žiniomis, Vilnius yra vienintelė Europos šalių sostinė, neturinti istorinio valstybingumo ir Laisvės monumento. Pasaulyje nuo neatmenamų laikų yra susiklostę istorinės atminties įamžinimo paminklų kūrimo tradicijos. Kodėl formuluojant buvo pasirinktas Lietuvos vardo ir kovų pavaizdavimas netinkamomis architektūrinėmis ir meninėmis priemonėmis?
Vilniaus sąjūdininkų Susirinkimas konstatuoja, kad pateikti projektai negali būti palankiai vertinami ir turi būti skelbiamas naujas projektų rengimo etapas.
     Vilniaus sąjūdininkų Susirinkimas reikalauja, kad projektai atspindėtų aukščiau išvardintas mintis.
Projektuose turi būti numatyta vieta lankytojams susikaupti ir išreikšti pagarbą, padėti gėlę, vainiką, uždegti žvakę, prisiekti Tėvynei prie Amžinosios ugnies.
     Šis Monumentas – Memorialas turi atspindėti Lietuvos istoriją nuo pagonybės laikotarpio iki šių dienų.
     Memoriale turėtų būti Nežinomų didvyrių – savanorio, kareivio, partizano – simboliniai kapai.

     Vilniaus miesto merui siūlome:
1. Sudaryti tokią komisiją, kuri tenkintų Lietuvos žmonių reikalavimus, svarstytų pateiktus projektus, neturėtų asmeniškumų projektų autoriams.
2. Iš vertinimo komisijos pašalinti aiškiai savo nuostatomis prasilenkiantį su Seimo nutarimo dvasia bei ne kartą spaudoje kritikuotą Alvydą Nikžentaitį.
3. Į vertinimo komisiją įtraukti asmenis tiesiogiai susijusius su kovomis už Nepriklausomybę bei profesionalus:
Monsinjorą Alfonsą Svarinską, Lietuvos partizanų kapelioną;
Joną Buroką, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininką;
Petrą Gvazdauską, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininką;
Juozą Parnarauską, socialinių mokslų daktarą, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos pirmininko pavaduotoją ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininko pavaduotoją;
Antaną Tylą, istoriką, akademiką;
Romą Batūrą, istoriką, mokslų daktarą;
Gediminą Karalių, skulptorių, profesorių;
Žybartą Simonaitį, architektą, Tarptautinės kultūros paveldo tarybos ICOMOS ekspertą.

Susirinkimo pirmininkai:
L Kerosierius

H. Martinkėnas

P. Rutkauskas

Pasiteiravimui: A.Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr. 1, Vilnius, +370 673 95837
P. Rutkauskas, +370 699 37691
L.Kerosierius +370 5 231 81 11, El. paštas vilnius@sajudis.com
Internetinė svetainė www.sajudis.com

 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com