Pagrindinis

 

LT     EN     RU

    
      33. DĖL DUJOTIEKIO BALTIJOS JŪROJE

Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui
Jo Ekscelencijai Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Džordžui Bušui
Jos Didenybei Didžiosios Britanijos Karalienei Elizabetei II
Jos Didenybei Danijos karalienei Margretei II
Jo Ekscelencijai Estijos Respublikos Prezidentui Arnoldui Riuteliui
Jos Ekscelencijai Latvijos Respublikos Prezidentei Vairai Vykei - Freibergai
Jo Ekscelencijai Lenkijos Respublikos Prezidentui Aleksandrui Kvasnievskiui
Jo Didenybei Norvegijos Karaliui Haroldui V
Jo Ekscelencijai Prancūzijos Respublikos Prezidentui Žakui Širakui
Jos Ekscelencijai Suomijos Respublikos Prezidentei Halonen Tarja Kaarina
Jo Didenybei Švedijos karaliui Karlui XVI Gustavui
Jo Ekscelencijai Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentui Horst Kohler
Europos Parlamento Pirmininkui ponui Josep Borrell Fontelles
Europos Komisijos Pirmininkui ponui Jose Manuel Barroso
Jo Ekscelencijai Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui - Didžiosios Britanijos
Premjerui Tony Blair
Baltijos Asamblėjos Prezidentui ponui Andres Taimla
Helsinkio komisijos Vykdomajai sekretorei poniai Anne Christine Brusendorf

ŽINIAI:

Jo Ekscelencijai Rusijos Federacijos Prezidentui Vladimirui Putinui
Jo Ekscelencijai Vokietijos Federacinės Respublikos Kancleriui Gerhardui Šrioderiui

     Šis dokumentas bus išsiųstas aukščiau paminėtų valstybių parlamentų vadovams, premjerams, užsienio reikalų ir aplinkos ministrams, Europos Parlamento nariams bei žiniasklaidos institucijoms

     P A R E I Š K I M A S

     DĖL GALIMŲ NEIGIAMŲ PADARINIŲ TIESIANT IR EKSPLOATUOJANT DUJOTIEKĮ BALTIJOS JŪROJE

Vilnius 2005-10-12

     Mes, žemiau pasirašę, 2003 m. gegužės 29 d. kreipėmės į Rusijos Federacijos Prezidentą ir į daugelio valstybių ir žymiausių organizacijų vadovus dėl galimų neigiamų padarinių eksploatuojant naftos telkinį D-6. Šiame dokumente buvo rašyta: „...1947-1948 m., vykdant Tarybų Sąjungos karinės administracijos Vokietijoje nurodymus, Baltijos jūroje palaidota apie 34 000 tonų karinių medžiagų, daugiausia iprito...“. Bornholmo salos rajone 900 kv. km plote buvo paskandinta didžiulė šių medžiagų dalis: apie 70 000 vienetų artilerijos sviedinių ir 70 000 bombų. Dvigubai didesnis šios ginkluotės kiekis buvo išbarstytas ir nugramzdintas jūroje 1200 kv.km plote 65–70 mylių į pietvakarius nuo Liepojos. Maždaug dešimtoji minėtojo ginkluotės laidojimo rajono dalis patenka į Lietuvos ekonominę zoną. Be to, Šiaurės jūroje bei Baltijos jūros Skagerako ir Kategato sąsiauriuose Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija paskandino apie 256 000 tonų cheminių ginklų. Baltijos gelmėse palaidotų nuodingų medžiagų kiekis sudaro šešiskart didesnę nei mirtina dozė visam kas gyva jos pakrantėse. Iki šiol niekas nėra prisiėmęs atsakomybės dėl šių medžiagų keliamo pavojaus ir galimų pasekmių.
     2005 m. rugsėjo 8 d. Rusijos Federacija ir Vokietijos Federacinė Respublika pasirašė sutartį dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją. Ši sutartis nebuvo derinama nė su viena Baltijos valstybe ir Europos atsakingomis organizacijomis. Prie Baltijos jūros gyvena 80 milijonų gyventojų, todėl ši sutartis kelia didelį visuomenės susirūpinimą.
Dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu, jo tolimesnė ekploatacija ar mažiausia eksploatacijos klaida gali paskatinti karinių medžiagų sprogimus ir nuodingų medžiagų išsiveržimą, pabloginti jūros ekosistemos būklę ir tapti masinių mirčių ir ligų židiniais.
     Dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu turės ir neigiamų ekologinių, gamtosauginių pasekmių. Tiesimo ruože bus sunaikinta arba neigiamai paveikta augmenija, gyvūnija, išnyks žuvų veisimosi ir maitinimosi vietos, bus padaryta didelė žala gamtai ir žvejybos verslui.
     Lietuvos Respublikai rūpestį kelia galimi neigiami šio dujotiekio padariniai valstybei ir jos gyventojams, nes ir mažiausia avarija ar klaida gali turėti didžiulę neigiamą įtaką aplinkai, jūros augmenijai, gyvūnijai ir žmonėms.
     Nė viena valstybė neturi teisės siekti sau naudos gamtos ir kitų žmonių sveikatos sąskaita. Prieš pradedant spręsti jūrų dugno panaudojimo ūkinei arba kitai veiklai klausimus turėtų būti pasirašytas tarptautinis dokumentas dėl atsakomybės prisiėmimo už paskandintą ginkluotę ir galimas pasekmes bei dėl paskandintos ginkluotės nukenksminimo.
     Siekdami, kad Baltijos jūra neprarastų esamo unikalumo ir netaptų nelaimių zona, o vykdoma veikla jūroje atitiktų tarptautinės teisės reikalavimus, prašome Jus atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir imtis visų priemonių, kad nebūtų vienašališkai sprendžiamas dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu. Poveikio aplinkai vertinimas turi būti vykdomas pagal Poveikio aplinkai vertinimo tarpsieniniame kontekste konvenciją (Espoo konvencija) ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvenciją (Helsinkio konvencija) bei Baltijos valstybių ir Europos Sąjungos veikiančius teisės aktus.
     Mūsų organizacijos pasirengusios bendradarbiauti su valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kad būtų laikomasi tarptautinių reikalavimų ir paisoma žmonių interesų. Baltijos jūra yra visų turtas, todėl būtina ją saugoti. Toks Rusijos Federacijos ir Vokietijos Federatyvinės Respublikos sandoris turėtų būti įvertintas teisiškai, todėl prašome siekti, kad sutarties šalys šio dujotiekio tiesimo klausimus svarstytų tarptautiniu mastu ir darbus pradėtų vykdyti tik įsitikinus, jog bus laikomasi pasaulinio lygio gamtosauginių ir gamtotvarkinių reikalavimų bei moralės principų.

Pagarbiai,

Asociacijų sąjungos ,,Žuvininkų rūmai“ prezidentas, Lietuvos MA narys korespondentas
Prof. habil. dr. Juozas Virbickas

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktorius, Lietuvos MA narys korespondentas
Habil. dr. Mečislovas Žalakevičius

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto direktorius
Doc. dr. Artūras Razinkovas

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų
Fakulteto Botanikos ir genetikos katedros vedėjas
Prof. habil. dr. Jonas Naujalis

Lietuvos agrarinės ekonomikos
Instituto direktorius
Dr. Romualdas Zemeckis

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų
asociacijos pirmininkas
Alfonsas Bargaila

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų
konfederacijos pirmininkas
Algirdas Aušra

Žuvininkystės įmonių asociacijos
,,Lampetra” pirmininkas
Virginijus Domarkas

Žvejybos verslo asociacijos prezidentas Gintautas Morkevičius

Bendrijos „Atgaja“ tarybos narys Linas Vainius

Lietuvos gamtos draugijos prezidentas Prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas

Lietuvos hidrobiologų draugijos prezidentė Dr. Eugenija Milerienė

Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorius
Habil. dr. Petras Kurlavičius

Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Doc.dr. Pranas Mierauskas

Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Prof. Vytautas Jurgis Dičius

Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direktorė Audronė Kasperavičienė

Lietuvos Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys

Asociacijų sąjungos ,,Žuvininkų rūmai“ viceprezidentas ir visuomeninės komisijos pirmininkas
Leonas Kerosierius

Kontaktams: Leonas Kerosierius, Erfurto g. 46-64, LT-04102 Vilnius, Lietuva,
Tel./faks.+370 5 231 81 11, el. paštas: leonaske@takas.lt

 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com