Pagrindinis

 

LT     EN     RU


LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

ČEČĖNŲ TAUTAI
GEROS VALIOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai

          K R E I P I M A S I S

     RUSIJA PRIEŠ 25 METUS NUŽUDĖ ČEČĖNIJOS PREZIDENTĄ DŽOCHARĄ DUDAJEVĄ


Vilnius, 2021-04-13

1991-10-27 Čečėnijos Prezidentu išrenkamas Džocharas Dudajevas.

199-11-01 čečėnų tauta ir laisvai išrinkta vadovybė juridiškai įformino nepriklausomos Čečėnijos Respublikos atsikūrimą. Tai vyko taikiu būdu pagal tarptautinės teisės reikalavimus. Iš pradžių Rusija sutiko su Čečėnijos nepriklausomybe. Rusija iš Čečėnijos išvedė kariuomenę 1992 m. birželio mėn. Rusiškasis didžiavalstybiškumas, šovinizmas ir totalitarizmas ėmėsi politine, ekonomine, finansine izoliacija ir blokada smaugti Čečėniją, o kai tai nepavyko, tai 1994 m. gruodžio mėn. 11 d. Rusija prieš Čečėniją pradėjo karą. Per 26 karo metus Rusija nužudė apie 300 tūkst. čečėnų, padarė žalos maždaug už 300 milijardų JAV dolerių.

1996-04-21 Rusija žvėriškai nužudė pirmąjį Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentą Džocharą Dudajevą.

1997-05-12 Čečėnijos Respublika Ičkerija ir Rusijos Federacija, kaip lygiaverčios šalys Prezidentų A. Maschadovo ir B. Jelcino asmenyje pasirašė Taikos sutartį. Rusija šią sutartį sulaužė.

Žiauriai buvo nužudyti Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentai: 2004.02.13 – Zelimchanas Jandarbijevas, 2005.03.08 – Aslanas Maschadovas, 2006.06.17 – Abdul-Chalim Sajdulajevas.

Rusija pavertė Čečėniją šiuolaikinės ginkluotės bandymų poligonu.
Pasaulio valstybės ir jų vadovai negynė skriaudžiamų ir žudomų čečėnų.

PRISIMINKIME ir ŽINOKIME, kad Prezidentas Džocharas Dudajevas 1993 metais aplankė Nepriklausomą Lietuvą, kad Prezidento našlė Ala Dudajeva su savo vaikais pirmojo Rusijos karo Čečėnijoje karo metu ir antrojo karo metu gyveno Vilniuje, kad Prezidentas D. Dudajevas 1995 metais paskyrė pirmaja Čečėnijos Respublikos Ičkerijos pasiuntine Baltijos valstybėse Aminat Saijevą, kuri nuo to laiko gyvena Vilniuje. Visa Lietuva džiaugiasi ir didžiuojasi, kad Čečėnija pasirinko taikų ir demokratišką Nepriklausomybės atstatymo kelią. Lietuva APGAILESTAUJA, kad Rusija Čečėnijoje 26 metus vykdo genocidą, kad pasaulio vyriausybės nesutramdė agresoriaus ir kad NEUŽJAUČIA ir NEPADĖJO NAIKINAMAI ČEČĖNIJAI.

Lietuva pagerbdama taikų ir demokratišką Čečėnijos kelią į Nepriklausomybę ir Prezidento Džocharo Dudajevo didvyrišką tarnystę Tautai Vilniuje įkūrė Džocharo Dudajevo skverą ir jame pastatė paminklą Prezidentui Džocharui Dudajevui.

         

ĮSIMINKIME, kad už Čečėnijos žmonių norą, ryžtą ir kovą gyventi Nepriklausomoje valstybėje Rusijos militarizmas smogė Čėčėnijai, kur gyveno apie 1,5 .mln žmonių, tokia galia, kad tokio karo šiuolaikinėje civilizacijoje dar ne buvo.
Gerbiami pasaulio valstybių ŽMOMĖS pabandykite suprasti kaip TAVO valstybė atrodytų jeigu didžiulė svetima valstybė 26 metus vykdytų genocidą ir būtų išžudyta apie 20 procentų prieškarinės žmonių populiacijos. Susidaro nuomonė, jeigu kas nors įvykdytų panašų karą prieš Rusiją tai būtų nužudyta apie 26 mln žmonių.


ŽINOME, kad Rusijos aukomis tapo Moldova, Sakartvelas, Ukraina. ĮSIDĖMĖKIME, kad Ukraina gina Europos demokratiją.

PASAULIO VALSTYBIŲ VADOVAI IR VALSTYBĖS PRISIMENA TERORISTINIUS IŠPUOLIUS, PAGERBIA TERORIZMO AUKAS IR MOBILIZUOJASI KOVOMS PRIEŠ TERORISTUS.
RUSIJA ĮVYKDŽIUSI DIDŽIAUSIĄ TERORISTINĮ AKTĄ PRIEŠ NEPRIKLAUSOMĄ VALSTYBĘ ČEČĖNIJĄ, MOTERIS, VAIKUS IR DAR NEGIMUSIUS AIŠKINA, KAD JI KOVOJA PRIEŠ TERORISTUS. AR MOTERYS, VAIKAI IR DAR NEGIMUSIEJI YRA TERORISTAI !!!

Prezidentas Džocharas Dudajevas pasišventusiai tarnavo demokratiškiems pasaulio idealams

Vilniaus Sąjūdžio taryba sukūrė filmą apie Čečėnijos kovą dėl Nepriklausomybės ir Prezidentą Džocharą Dudajevą „Nežudyk“ – žiūrėk www.sajudis.com NEŽUDYK

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Budriūnas
Pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis

Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas


Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com



 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com