Pagrindinis

 

LT     EN     RU


2018 metai – SĄJŪDŽIO METAI
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

VILNIAUS SAJŪDININKŲ KREIPIMASIS
DĖL LIETUVIŲ TAUTOS IR JOS VALSTYBĖS
Vilnius, Lietuvos Mokslų akademijos Didžioji salė, 2018-04-03
Lietuvos Respublikos Konstitucija primena: lietuvių Tauta, prieš tūkstantmetį sukūrusi savo valstybę, šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą, dainas ir papročius, įkūnijo prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje. Kiek dar tūkstantmečių pajėgsime išsaugoti savo valstybę, jos Nepriklausomybę, lietuvių dvasią, gimtąją kalbą, raštą, kultūrą, tradicijas, tautinį susipratimą, istorinę atmintį?
Iš aštuonių baltų kalbų liko tik dvi: lietuvių ir latvių. Kodėl kai kurie Seimo nariai, prisiekę būti ištikimi Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei, tautinių mažumų, asmenvardžių rašybos, švietimo įstatymo pakeitimo projektais bando keisti mūsų raštą, įvedinėti kitas valstybines kalbas, siūlo silpninti lituanistinius mokslo institutus ir taip pažeidinėja Seimo nario priesaiką ir tautos teises? Lietuvių kalba ir lituanistika yra tautos kultūros stuburas.
Kodėl lietuviai bėga iš savo Nepriklausomos, demokratinės Tėvynės nutautėti, ar taip mažai dėl jų gali padaryti Lietuvos valstybinės įstaigos ir įstatymų leidėjai? Kada iki galo bus įgyvendinta Tautos teisė visiškai laisvai gyventi ir kurti pietryčių Lietuvoje, kuri buvo 20 metų ilgiau okupuota? Valstybė turi tinkamai pratęsti daugelio kartų tautiečių, kultūros darbuotojų, mokslininkų, knygnešių, savanorių, partizanų pastangas, darbus ir aukas išsaugoti tautą, jos kultūrą, seniausią gyvąją indoeuropiečių kalbą, už valstybės sienų likusius etninių žemių ir pasaulio lietuvius.
Lietuvos Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviai yra sunerimę dėl kylančių grėsmių tautai ir Lietuvos valstybei. Vilniaus Sąjūdžio, Vilniaus forumo, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo, Talkos kalbai ir tautai atstovai prašo tuos klausimus aptarti su LR Prezidente, LR Seimo pirmininku bei Ministru pirmininku.
Minėjimo pirmininkai:

Leonas Kerosierius
Regina Jakučiūnienė
Hubertas Martinkėnas

Pasiteiravimui: L. Kerosierius 8674 38465, R. Jakučiūnienė 8675 94107, H. Martinkėnas 8620 85209
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com




2018 metai – SĄJŪDŽIO METAI
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

VILNIAUS SAJŪDININKŲ KREIPIMASIS
Dėl Deimantės Kedytės likimo
Vilnius, Lietuvos Mokslų akademijos Didžioji salė, 2018-04-03

Daugelis žino, kad 2018-01-13 d. įteikiant Nijolei Felicijai Sadūnaitei 2017 metų Laisvės premiją ji savo kalboje Seime ypatingą dėmesį skyrė Deimantės Kedytės likimui.
Atkreipdama dėmesį į daugelį neatsakytų klausimų dėl anksčiau nustatytų Deimantės Kedytės tvirkinimo faktų, jos izoliavimą nuo artimų giminių, o taip pat teisėsaugos institucijų tylos dėl daugelio nusikaltimų, susijusių su šia byla, Nijolė Sadūnaitė pareiškė:
„Niekada neužmiršiu šiurpaus 2012 metų gegužės 17-osios ryto, kai valstybės vardu, dalyvaujant 240 ginkluotų ir kaukėtų pareigūnų, iš gimtųjų namų, kur užaugo, buvo išnešta klykianti, laužomom kojom tuomet aštuonerių metukų D. Kedytė, o atėję ją sergėti nuo pražūties, vien Lietuvos himnu ir malda apsiginklavę žmonės, kaip Sausio 13-ąją mes čia, prie Seimo, – pažeminti, suluošinti, o dabar jau ir nuteisti, ir dar teisiami.
Kas atsitiko Deimantei, iki šiol nežinome. Jau beveik šešeri metai, kai jos niekas iš anksčiau pažinojusių, su ja bendravusių nematė ir negirdėjo. Visus tuos penkerius su puse metų nuo mergaitės pagrobimo iki dabar jos likimu susirūpinę piliečiai žadino visuomenę ir reikalavo iš valdžios pareigūnų bei institucijų TIESOS apie Deimantės likimą.
Atsakingi pareigūnai niekaip į tai nereaguoja, atsirašinėja arba tyli, kaip ir laisva save vadinanti didžioji žiniasklaida. Šios analogų Lietuvos istorijoje neturinčios daugiametės pilietinės akcijos atžvilgiu yra vykdoma totali informacinė blokada. Tad noriu jūsų paklausti, kas čia? Ar tai ta laisvė, dėl kurios mes, negailėdami gyvybės, aukojomės 1991 metų sausio 13-ąją?
Šiandien, Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų ir Laisvės premijos įteikimo dieną – man nėra nieko svarbiau, kaip sužinoti atsakymą į ne vienus metus mano širdį, ir ne tik mano, draskantį neatsakytą ir nuo visuomenės visomis valstybės išgalėmis slepiamą klausimą. Todėl stovėdama šioje aukštoje Seimo tribūnoje pirmą ir paskutinį kartą gyvenime, tiesiogiai kreipiuosi į jus, pirmuosius valstybės asmenis, ponia Prezidente, pone premjere, pone Seimo Pirmininke, ir prašau jūsų iki vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo dienos – man ir visuomenei viešai asmeniškai atsakyti ir pateikti neginčijamus įrodymus, kad mūsų visų taip labai mylėta ir daug mėnesių sergėta D. Kedytė, kuriai už mėnesio, vasario 19 dieną, sukaks 14 metų, yra gyva ir sveika. O jei ji, jūsų valia ir valstybės vardu 2012 m. gegužės 17 d. atplėšta nuo artimųjų ir apsiimta saugoti (apsaugok Viešpatie, net liežuvis neapsiverčia tai ištarti), galimai yra mirusi, nužudyta, prašau tai nedelsiant viešai pripažinti ir prisiimti atsakomybę. Bet svarbiausia, jei tai nėra vien iš nežinios kilę nepagrįsti besisielojančių žmonių įtarimai ir tokia baisi nelaimė iš tikrųjų atsitiko, pasakyti, kur yra mergaitės kapelis, kad visi mes, ją mylėjusieji, galėtume kartu su Deimantėlės seneliais, iki šiol persekiojamais (po devynias bylas), kitais artimaisiais, mergaitės užtarėjais ir laisvės bendraminčiais aplankyti, padėti gėlių, nusilenkti, kartu pasimelsti, apraudoti ir atsiprašyti, kad nesugebėjom tavęs, Deimantėle, išsaugoti. Dieve, atleisk mums…
Ir baigdama savo kalbą, su didžiule širdgėla privalau jums atvirai prisipažinti: nežinau, kaip visi jūs, kurie mane girdite, tačiau aš, negavusi sąžiningo atsakymo į šį klausimą, tikrai negalėsiu džiaugtis Lietuvos šimtmečio sukaktimi ir jos švęsti. Prašau man atleisti.“
Visuotinai žinoma, kad Laisvės premijos laureatė Nijolė Felicija Sadūnaitė iki šiol taip ir negavo atsakymų į šį viešą paklausimą.
Sąjūdžio trisdešimties metų iškilmingo minėjimo dalyviai labai apgailestaudami pareiškia, kad atsakingiausi Lietuvos asmenys pažeidė įstatyminę prievolę, per 20 darbo dienų taip ir nesuradę būdo ar nepanorėję atsakyti į labai aiškius, viešai pateiktus klausimus.
Minėjimo dalyviai ragina Lietuvos Respublikos vadovus įstatymų nustatyta tvarka garbingai atsakyti į 2017 m. Laisvės premijos laureatės Nijolės Felicijos Sadūnaitės 2018-01-13 dieną paskelbtus ir čia pacituotus klausimus.

Minėjimo pirmininkai:
Leonas Kerosierius
Regina Jakučiūnienė
Hubertas Martinkėnas

Pasiteiravimui: L. Kerosierius 8674 38465, R. Jakučiūnienė 8675 94107, H. Martinkėnas 8620 85209
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com


2018 metai – SĄJŪDŽIO METAI

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

VILNIAUS SAJŪDININKŲ REZOLIUCIJA
DĖL SUŠAUDYTOS VYRIAUSYBĖS PANIEKINIMO
Vilnius, Lietuvos Mokslų akademijos Didžioji salė, 2018-04-03

Jau eilę metų Vilniaus miesto Sąjūdžio taryba kelia klausimą dėl 1940 – 1945 m. sušaudytų Lietuvos ministrų atminimo įamžinimo. Tame laikotarpyje sušaudyti: Petras Aravičius, Kazys Bizauskas, Julius Čaplikas, Voldemaras Čarneckis, Pranas Dovydaitis, Antanas Endziulaitis, Balys Giedraitis, Kazimieras Jokantas, Jonas Vasiliūnas, Juozas Papečkys, Vytautas Petrulis, Steponas Rusteika, Kazimieras Skučas, Zigmas Pranas Starkus, Jonas Sutkus, Antanas Tamošaitis. Ministrai mirusieji kalėjimuose ir tremtyje: Jonas Pranas Aleksa, Antanas Merkys, Aleksandras Žilinskas, Julius Indrišiūnas, Juozas Jankevičius, Vladas Mironas, Stanislovas Putvinskis – Pūtvis, Mečislovas Reinys, Jokūbas Stanišauskis, Benediktas Bronius Tomaševičius, Jokūbas Vygodskis ir Augustinas Voldemaras.
Atsisakyta Gedimino stulpų vaizdo paminklo projekto Vinco Kudirkos aikštėje prie Ministrų tarybos pastato.
Neaišku kurioje klausimų derinimo stadijoje, slaptai nuo visuomenės ir Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos nuspręsta vietoj sušaudytų ministrų pagerbimo ir atminties įamžinimo juos pažeminti ir paniekinti – granitines plokštes su žuvusiųjų pavardėmis ir datomis, kaip šaligatvio plyteles įmontuoti į tiltelio, vedančio į Ministrų kabineto rūmus, taką. Graviruoti pavardžių ir datų ženklai gerai pasitarnautų nusivalyti kojas prieš patenkant į garbingus rūmus.
Čia paniekinami jau ne tik ministrai.
Čia paniekinama Lietuva.
Čia, jeigu projektas būtų realizuotas, būtų paniekinta Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis
O gal to ir siekiama?
Sąjūdžio trisdešimties metų iškilmingo minėjimo dalyviai reikalauja:
1 Įvardinti šio provokacinio projekto idėjos autorių.
2 Projekto idėjos autorių atsiprašyti Lietuvos žmonių.
3 Projekto idėjos autorių atsiprašyti Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės.
4 Projekto idėjos autorių atsiprašyti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio.
5 Projekto idėjos autorių atsiprašyti Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio.
6 Prašome Jūsų išsiaiškinti ir paskelbti institucijas rengusias, derinusias ir tvirtinusias šį provokacinį projektą.

Minėjimo pirmininkai:
Leonas Kerosierius
Regina Jakučiūnienė
Hubertas Martinkėnas

Pasiteiravimui: L. Kerosierius 8674 38465, R. Jakučiūnienė 8675 94107, H. Martinkėnas 8620 85209
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius




2018 metai – SĄJŪDŽIO METAI

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

VILNIAUS SAJŪDININKŲ REZOLIUCIJA
GREITAI LIETUVOS LIKIMAS GALI ATSIDURTI AVANTIŪRISTŲ RANKOSE
Vilnius, Lietuvos Mokslų akademijos Didžioji salė, 2018-04-03

2011.08.10 Baltarusija baigė Astravo atominės elektrinės statybos paruošiamuosius darbus.
Pasipriešinimas Astravo atominės elektrinės statyboms ankstyvajame statybos etape apčiuopiamų rezultatų nedavė – protestuotojai Baltarusijoje buvo gaudomi ir terorizuojami, Lietuvoje – ignoruojami.
Atrodė, kad turėjo būti išgirsti pirmojo Nepriklausomos Baltarusijos prezidento Stanislovo Šuškevičiaus įspėjantys žodžiai: ,,Atominė elektrinė Astrave yra skirta, esant reikalui, nušluoti Lietuvą nuo Žemės paviršiaus. Tai - politinis terorizmas“ Ar buvo išgirstas šis labai rimtas perspėjimas?
Buvo daug veiksmų, pareiškimų, tačiau Astravo atominė elektrinė buvo statoma pagal numatytus planus. Tik 2017 m. buvo galutinai suprasta, kad visos tos veiklos (net ir tarptautinės) jokių rezultatų neduos – stabdyti statybų niekas nesiruošia.
2017.02.16 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis iš Signatarų namų balkono savo kalbą pašventė šiai nepaprastai situacijai ir nurodė: „Pakilkime dar sykį į Baltijos kelią.. Pasaulis pamatytų ...“
Teisingi žodžiai, tačiau juos išgirdo, atrodo, tik Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius.
Suprasdami, kad sustabdyti statybas liko tik vienintelis būdas, pakilome į dar vieną ataką.
2017.03.04, 2017.03.23, 2017.04.19 Pareiškimais (,,Atominio sunaikinimo akivaizdoje“ ,,Ar Lietuva jau sutinka būti sunaikinta ?“, ,,Dėl statomos Astravo atominės elektrinės. Mes turime garsiai šaukti“) kvietėme pakilti (žiūr.www.sajudis.com paminėtų dienų tekstus). Įspėjome – “Niekas šios priemonės nesuorganizuos jeigu nebus valstybinio palaikymo, jeigu nuo šios veiklos nusišalins nors vienas aukščiausias vadovas – prezidentė, ministras pirmininkas ar Seimo pirmininkas. Priminėme, kad priemonėje turėtų dalyvauti visi Seimo nariai, visi ministrai, visos mokymo įstaigos, mokytojai, įmonių darbuotojai ir t.t.“. Atsakymas – visiška tyla.
Tiesa, į 2017.04.19 Pareiškimą gavome formalų:,, ... Dėkojame už išsakytą poziciją ir teikiamus siūlymus“. Tik tiek.
Stebina tarptautinių organizacijų atsiribojimas nuo šio, Lietuvai gyvybiškai svarbaus, klausimo
Černobylio avariją lydėjo maksimali informacijos blokada, tyla, klasta ir veidmainystė. Dėl to buvo baisingos avarijos pasekmės.
Nelaimė Astravo atominėje elektrinėje Vilnių paverstų Ukrainos Pripete – ten šiuo metu laksto tik laukiniai žvėrys. Naminiai gyvuliai, šunys, katės sunaikinti planinių gaudynių metu.
Astravo AE statomi VVER – 1200 tipo reaktoriai anksčiau niekur nebuvo naudojami ir nėra patikrinti praktiškai.
JAV po avarijos 1979 m. nepastatyta nei viena atominė elektrinė.
Prašome Lietuvos valstybės vadovų pakelti Lietuvos žmones į galingą pasipriešinimo akciją prieš Lietuvos sostinės Vilniaus miesto, o gal ir visos Lietuvos sunaikinimą. Atitinkamos rezoliucijos turi būti nukreiptos pasaulio valstybių vadovams, JTO ir kitoms įtakingoms pasaulio organizacijoms.
Mus privalo išgirsti.
Patalpinus Astrave atominį kurą mes tapsime priklausomi nuo bet kokios avantiūros.

Minėjimo pirmininkai:

Leonas Kerosierius
Regina Jakučiūnienė
Hubertas Martinkėnas

Pasiteiravimui: L. Kerosierius 8674 38465, R. Jakučiūnienė 8675 94107, H. Martinkėnas 8620 85209
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com








2018 metai – SĄJŪDŽIO METAI

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

VILNIAUS SAJŪDININKŲ KREIPIMASIS
DĖL EMIGRACIJOS MAŽINIMO IR IŠVYKUSIŲJŲ SUSIGRĄŽINIMO
Vilnius, Lietuvos Mokslų akademijos Didžioji salė, 2018-04-03

Gyventojų emigracija tampa Lietuvos valstybės naikinimo priežastimi.
Daugelis šios kadencijos Seimo narių į Parlamentą buvo išrinkti deklaruodami SIEKĮ MAŽINTI EMIGRACIJĄ IR SUSIGRĄŽINTI IŠVYKUSIUS. Gražūs pažadai pasiliko už SEIMO DURŲ. Iki šiol NEBUVO SEIMO ir VYRIAUSYBĖS MASTU SVARSTYTI EMIGRACIJOS MAŽINIMO IR IŠVYKUSIŲJŲ SUSIGRĄŽINIMO KLAUSIMAI. Nepavyko politinėms partijoms PASIRAŠYTI SUSITARIMO DĖL EMIGRACIJOS MAŽINIMO IR IŠVYKUSIŲJŲ SUSIGRĄŽINIMO
Kai kurie atsakingi Lietuvos vadovai, politikai ir visuomenininkai įvairiausiais būdais bando atskleisti Lietuvos mažėjimo klausimus ir aiškina problemų sprendimo būdus. Tačiau tai neturi jokios įtakos.
Ar kas nors susimąstė, kad emigravusieji užsieniuose yra įsigiję keletą šimtų tūkstančių gyvenamų namų, butų, objektų ir sukuria milžinišką BVP kitoms valstybėms bei moka mokesčius.
870 tūkst. Lietuvos žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. 2017 m. spalio pabaigoje vykęs tyrimas atskleidė, kad 82 proc. 9-12 klasių moksleivių galvoja apie emigraciją, - 31,9 proc. apklaustųjų norėtų išvykti iš Lietuvos visam laikui.
Seimas sprendžia įvairiausius klausimus, tačiau iki šiol nėra parengęs jokios įstatyminės normos dėl emigracijos mažinimo ir išvykusiųjų susigrąžinimo.
Palikę Tėvynę tarytum dvasios klajos svečiose žemėse su širdgėla ir ašara dėl prarastos TĖVYNĖS. Nei Seimas, nei politikai, nei teismai KALTŲ NENUSTATYS.
Emigracija Lietuvoje skaudžiausia tema su katastrofiškais ateities padariniais. Todėl prašome Seimą NEATIDĖLIOJANT parengti emigracijos mažinimo ir išvykusiųjų susigrąžinimo srategiją.
Susimąstykime ČIA ir SVETUR – darykime viską, kad nugalėtume kaip 1990 Kovo 11-ąją ir 1991 Sausio 13-ąją.
Sąjūdžio trisdešimties metų iškilmingo minėjimo dalyviai PASIRENGĘ DALYVAUTI SEIMO IR VYRIAUSYBĖS RENGINIUOSE DĖL EMIGRACIJOS MAŽINIMO IR IŠVYKUSIŲJŲ SUSIGRĄŽINIMO. SPRENDŽIANT ŠIUOS KLAUSIMUS PRAŠOME KVIESTIS PAGALBOS MOKSLEIVIŲ PARLAMENTĄ, JAUNIMO IR STUDENTŲ ORANIZACIJAS. PRISIMINKIME, KAD JAUNIMAS, SUDENTAI IR MOKSLEIVIAI LABAI AKTYVIAI DALYVAVO LIETUVOS IŠSILAISVINIMO KOVOSE.

Minėjimo pirmininkai:

Leonas Kerosierius

Regina Jakučiūnienė

Hubertas Martinkėnas

Pasiteiravimui: L. Kerosierius 8674 38465, R. Jakučiūnienė 8675 94107, H. Martinkėnas 8620 85209
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com





2018 metai – SĄJŪDŽIO METAI

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skvereliui

VILNIAUS SAJŪDININKŲ KREIPIMASIS
Dėl 1941 metų Birželio 22–28 Sukilimo Deklaracijos įteisinimo Vilnius, Lietuvos Mokslų akademijos Didžioji salė, 2018-04-03

LIETUVA atšventė Valstybės Šimtmečio atkūrimo Jubiliejų.
Konstatuojame, kad pagal tarptautiniu mastu pasmerkto 1939-08-23 Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos, arba Stalino ir Hitlerio sąmokslą prieš suverenias valstybes, 1940-06-15 Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir 50 metų naikino Lietuvos žmones, persekiojo sąmoningus jos piliečius. Suokalbio nusikaltėliai sunaikino maždaug trečdalį Lietuvos gyventojų (apie 1 mln. žm.), padarė milžinišką žalą valstybei.
Tvirtiname, kad per 1941 metų Birželio 22–28 dienų Sukilimą Lietuva buvo išlaisvinta iš sovietų okupantų.
1941 m. birželio 23 d. ginkluoto Lietuvos sukilimo vadovybė per Kauno radiją paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės 1941 Birželio 23 d. pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“. Vokietijai nepripažinus Lietuvos Laikinosios Vyriausybės, patriotinės organizacijos ėmė veikti pogrindyje prieš nacių režimą. Šios organizacijos aktyviai kovojo ir su sovietiniais okupantais.
1941 m. Birželio sukilime dalyvavo apie 20–30 tūkst. žmonių, žuvo apie 2 tūkst. sukilėlių. Antrosios sovietų okupacijos pirmaisiais metais daugelis sukilėlių įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę, į partizanų gretas. 1944–1953 metų neturintis pasaulyje analogų partizaninis karas parodė, koks stiprus Lietuvos žmonių siekis išsivaduoti iš komunizmo jungo. Daugelis kovotojų žuvo, daugybė buvo nuteisti ir sušaudyti, kiti ištremti arba įkalinti.
Vykę renginiai Lietuvos Mokslų Akademijoje, Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje, Kaune, Obeliuose, Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje rodo, kad Lietuvos žmonės gerbia ir prisimena 1941 metų Birželio 22–28 sukilėlius, jų didvyriškumą, auką ir siekius išlaisvinti Lietuvą nuo bolševikinių pavergėjų. Buvo siekiama 1941 m. Birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės Pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti LR teisės aktu - Įstatymu.

APGAILESTAUJAME, kad 1941 m. BIRŽELIO 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės PAREIŠKIMAS „Nepriklausomybės atstatymo DEKLARAVIMAS“ nebuvo pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu – ĮSTATYMU ir tam nesiimama ryžtingų žygių.

Sąjūdžio trisdešimties metų iškilmingo minėjimo dalyviai PRAŠO 1941 m. BIRŽELIO 23 D. LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS PAREIŠKIMĄ „NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO DEKLARAVIMAS“ PRIPAŽINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTU – ĮSTATYMU.

Minėjimo pirmininkai:

Leonas Kerosierius

Regina Jakučiūnienė

Hubertas Martinkėnas

Pasiteiravimui: L. Kerosierius 8 674 38465, R. Jakučiūnienė 8675 94107, H. Martinkėnas 8620 85209
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com



 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com