Pagrindinis

 

LT     EN     RU



2018 metai – SĄJŪDŽIO METAI
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

     VILNIAUS SAJŪDININKŲ KREIPIMASIS

     Dėl Deimantės Kedytės likimo


Vilnius, Lietuvos Mokslų akademijos Didžioji salė, 2018-04-03

Daugelis žino, kad 2018-01-13 d. įteikiant Nijolei Felicijai Sadūnaitei 2017 metų Laisvės premiją ji savo kalboje Seime ypatingą dėmesį skyrė Deimantės Kedytės likimui.
Atkreipdama dėmesį į daugelį neatsakytų klausimų dėl anksčiau nustatytų Deimantės Kedytės tvirkinimo faktų, jos izoliavimą nuo artimų giminių, o taip pat teisėsaugos institucijų tylos dėl daugelio nusikaltimų, susijusių su šia byla, Nijolė Sadūnaitė pareiškė:
„Niekada neužmiršiu šiurpaus 2012 metų gegužės 17-osios ryto, kai valstybės vardu, dalyvaujant 240 ginkluotų ir kaukėtų pareigūnų, iš gimtųjų namų, kur užaugo, buvo išnešta klykianti, laužomom kojom tuomet aštuonerių metukų D. Kedytė, o atėję ją sergėti nuo pražūties, vien Lietuvos himnu ir malda apsiginklavę žmonės, kaip Sausio 13-ąją mes čia, prie Seimo, – pažeminti, suluošinti, o dabar jau ir nuteisti, ir dar teisiami.
Kas atsitiko Deimantei, iki šiol nežinome. Jau beveik šešeri metai, kai jos niekas iš anksčiau pažinojusių, su ja bendravusių nematė ir negirdėjo. Visus tuos penkerius su puse metų nuo mergaitės pagrobimo iki dabar jos likimu susirūpinę piliečiai žadino visuomenę ir reikalavo iš valdžios pareigūnų bei institucijų TIESOS apie Deimantės likimą.
Atsakingi pareigūnai niekaip į tai nereaguoja, atsirašinėja arba tyli, kaip ir laisva save vadinanti didžioji žiniasklaida. Šios analogų Lietuvos istorijoje neturinčios daugiametės pilietinės akcijos atžvilgiu yra vykdoma totali informacinė blokada. Tad noriu jūsų paklausti, kas čia? Ar tai ta laisvė, dėl kurios mes, negailėdami gyvybės, aukojomės 1991 metų sausio 13-ąją?
Šiandien, Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų ir Laisvės premijos įteikimo dieną – man nėra nieko svarbiau, kaip sužinoti atsakymą į ne vienus metus mano širdį, ir ne tik mano, draskantį neatsakytą ir nuo visuomenės visomis valstybės išgalėmis slepiamą klausimą. Todėl stovėdama šioje aukštoje Seimo tribūnoje pirmą ir paskutinį kartą gyvenime, tiesiogiai kreipiuosi į jus, pirmuosius valstybės asmenis, ponia Prezidente, pone premjere, pone Seimo Pirmininke, ir prašau jūsų iki vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo dienos – man ir visuomenei viešai asmeniškai atsakyti ir pateikti neginčijamus įrodymus, kad mūsų visų taip labai mylėta ir daug mėnesių sergėta D. Kedytė, kuriai už mėnesio, vasario 19 dieną, sukaks 14 metų, yra gyva ir sveika. O jei ji, jūsų valia ir valstybės vardu 2012 m. gegužės 17 d. atplėšta nuo artimųjų ir apsiimta saugoti (apsaugok Viešpatie, net liežuvis neapsiverčia tai ištarti), galimai yra mirusi, nužudyta, prašau tai nedelsiant viešai pripažinti ir prisiimti atsakomybę. Bet svarbiausia, jei tai nėra vien iš nežinios kilę nepagrįsti besisielojančių žmonių įtarimai ir tokia baisi nelaimė iš tikrųjų atsitiko, pasakyti, kur yra mergaitės kapelis, kad visi mes, ją mylėjusieji, galėtume kartu su Deimantėlės seneliais, iki šiol persekiojamais (po devynias bylas), kitais artimaisiais, mergaitės užtarėjais ir laisvės bendraminčiais aplankyti, padėti gėlių, nusilenkti, kartu pasimelsti, apraudoti ir atsiprašyti, kad nesugebėjom tavęs, Deimantėle, išsaugoti. Dieve, atleisk mums…
Ir baigdama savo kalbą, su didžiule širdgėla privalau jums atvirai prisipažinti: nežinau, kaip visi jūs, kurie mane girdite, tačiau aš, negavusi sąžiningo atsakymo į šį klausimą, tikrai negalėsiu džiaugtis Lietuvos šimtmečio sukaktimi ir jos švęsti. Prašau man atleisti.“
Visuotinai žinoma, kad Laisvės premijos laureatė Nijolė Felicija Sadūnaitė iki šiol taip ir negavo atsakymų į šį viešą paklausimą.
Sąjūdžio trisdešimties metų iškilmingo minėjimo dalyviai labai apgailestaudami pareiškia, kad atsakingiausi Lietuvos asmenys pažeidė įstatyminę prievolę, per 20 darbo dienų taip ir nesuradę būdo ar nepanorėję atsakyti į labai aiškius, viešai pateiktus klausimus.
Minėjimo dalyviai ragina Lietuvos Respublikos vadovus įstatymų nustatyta tvarka garbingai atsakyti į 2017 m. Laisvės premijos laureatės Nijolės Felicijos Sadūnaitės 2018-01-13 dieną paskelbtus ir čia pacituotus klausimus.

Minėjimo pirmininkai:
Leonas Kerosierius
Regina Jakučiūnienė
Hubertas Martinkėnas

Pasiteiravimui: L. Kerosierius 8674 38465, R. Jakučiūnienė 8675 94107, H. Martinkėnas 8620 85209
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com