Pagrindinis

 

LT     EN     RU


Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 13 metų

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui
Jo Ekscelencijai Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trumpui
Jo Ekscelencijai Europos Parlamento Pirmininkui Antonio Tajani
Jo Ekscelencijai Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Pirmininkui Sebastian Kurz
Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranskiečiui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
ČEČĖNŲ TAUTAI

          K R E I P I M A S I S

     DĖL RUSIJOS VYKDOMO GENOCIDO ČEČĖNIJOJE


Vilnius, 2017-02-15

1944-02-23 komunistinis SSRS režimas klastingai ištrėmė visą čečėnų tautą į Vidurinę Aziją ir Kazachstaną. Per 13 tremties metų žuvo apie 60 proc. čečėnų tautos. Čečėnijos teritorijos plotas 17300 kv. km. Rusija nuo 1994 -12-11 karo pradžios Čečėnijoje nužudė apie 300 tūkst. čečėnų, tame tarpe 4 prezidentus ir Čečėnija patyrė žalos maždaug už 300 milijardų JAV dolerių.
2000 metų birželio 12 –14 dienomis Lietuvos sostinėje Vilniuje pirmą kartą pasaulio istorijoje vyko Tarptautinis kongresas “Komunizmo nusikaltimų įvertinimas”. Jame dalyvavo 24 valstybių atstovai, kurie įsteigė Tarptautinį Vilniaus Visuomeninį Tribunolą (toliau Tribunolas), daugelio žmonių pavadintą “Niurnbergas-2”. Kongresas pavedė Tribunolui teisiniu, politiniu ir socialiniu požiūriu įvertinti komunizmo ideologiją, nusikalstamas komunistų sukurtų režimų veikas. Jis išklausė 15 valstybių atstovų kaltinimus, tame tarpe ir Čečėnijos Respublikos Tribunolas nuosprendį paskelbė 2000-09-27 d.
Teikiame Tribunolo Nutartį Čečėnijos Respublikos skundo apimtyje.

STOT! TEISMAS EINA!

1917 m. spalio mėn. įvyko žmonijos istorijoje precedento neturintis įvykis. Didelėje Rusijos imperijoje visa valdžia pateko į komunistų rankas.
Komunizmo nusikaltimai prieš Čečėnijos liaudį turi savo ypatumus sąryšyje su nepaliaujama čečėnų kova už savo laisvę ir nepriklausomybę, kurią jie prarado 1859 m. po šimtą metų trukusio Rusijos kolonijinio karo. Čečėnų tauta po kolonizacijos nesitaikstė su ta padėtimi ir kas 10 metų vykdavo sukilimai.
1917 m. vasario įvykiai Rusijoje paskatino čečėnų išsivaduojamąją kovą iš kolonializmo. Tais metais Čečėnijos iniciatyva susikūrė septynių Šiaurės Kaukazo valstybių nepriklausoma Sąjunginė Kalnų Respublika. Ją sudarė 7 valstijos: Abchazija, Adygėja, Dagestanas, Kabarda, Karačajevo-Balkarija, Osetija ir Čečėnija-Ingušetija.
1918 m. Rusija klasta ir jėga pavergė Kalnų Respubliką ir Čečėnija tapo sovietinės komunistinės-totalitarinės imperijos dalimi. Nuo 1922 m. iki 1940 m. Čečėnijoje įsiliepsnodavo liaudies sukilimai – čečėnai negalėjo taikstytis su komunistiniu tironišku režimu. Tada komunistinė Maskva pradėjo žiaurų terorą prieš čečėnų tautą.
1920-1940 m. represinės SSRS struktūros sunaikino apie 35 proc. čečėnų tautos. Komunistai tai vadino kova su liaudies priešais.
1944 m. vasario 23-25 dienomis į Kazachstaną, Sibirą ir Vidurinę Aziją buvo ištremta absoliučiai visa čečėnų ir ingušų tautos. Tremiant buvo nužudyta apie 12000 čečėnų. Trėmimo metu buvo šaudomi, sprogdinami, badomi, skandinami, deginami namuose, ligoninėse, įstaigose, skandinami, nuodijami apnuodintais produktais. Per 13 tremties metų (iki 1957 m.) žuvo apie 60 proc. čečėnų ir ingušų Likę gyvi kentė moralinę ir fizinę prievartą. Nusikalstamas komunistinis režimas planavo amžiną čečėnų ir ingušų tautų tremtį.
20 amžiaus aštuoniasdešimtųjų metų pabaigoje SSRS prasidėję demokratiniai procesai paskatino čečėnų tautai viltį dėl geresnės ateities.
1990-11-27 Čečėnijos – Ingušijos Respublikos Aukščiausioji taryba, vadovaujantis pripažintais tarptautinės teisės principais ir taip pat veikiančiais SSRS teritorijoje įstatymais, paskelbė Čečėnijos Respublikos nepriklausomybę. 1991-10-27 Čečėnijos Respublikoje vyko Parlamento ir Prezidento rinkimai. Prezidentu buvo išrinktas Džocharas Dudajevas.
1992-03-12 Čečėnijos Respublikos Parlamentas priėmė Čečėnijos Respublikos Konstituciją.
1994-12-11 Rusija plačiu frontu pradėjo karą prieš Čečėnijos Respubliką, kuris truko 2 metus. Karo metu buvo nužudyta 120 tūkst. taikių gyventojų, apie 400 tūkst. tapo pabėgėliais, 74 tūkst. tapo invalidais, tame tarpe 19 tūkst. vaikų. 12 tūkst. vaikų tapo visiškais našlaičiais. Beveik visa infrastruktūra ir ekonomika buvo sunaikinta.
1996-04-21 Rusija žvėriškai nužudė pirmąjį Čečėnijos Respublikos Ičkerija Prezidentą Džocharą Dudajevą.
1997-05-12 Čečėnijos Respublika Ičkerija ir Rusijos Federacija, kaip lygiaverčios šalys Prezidentų A. Maschadovo ir B. Jelcino asmenyje pasirašė Taikos sutartį, pagal kurią šalys nutraukė 400 metų trukusią priešpriešą ir ateityje santykius vystys tarptautinės teisės principais.
1999 metų rugsėjo mėnesį Rusija pradėjo eilinę agresiją prieš Čečėnijos Respubliką Ičkeriją.1999-2000 metais buvo nužudyta apie 50 tūkst. žmonių. Rusijos aviacija ir artilerija sugriovė kaimus ir miestus, sunaikino infrastruktūrą ir ekonomiką, istorinį paveldą ir pažeidė ekologiją. Čečėnijos teritorijoje Rusija įsteigė virš 20 filtracijos stovyklų, kuriuos tapo čečėnų mirties fabrikais. Šalyje plito infekcinės ligos, antisanitarija, badas. Į Čečėniją įvesta daugiau kaip 80 tūkst. Rusijos karių, kurie žudo taikius žmones, moteris ir vyrus, kankina žiauriais sadistiniais metodais, prievartauja moteris, plėšia turtą ir degina namus.
Tribunolas Rusijos veiksmus Čečėnijos Respublikos Ičkerijos teritorijoje pripažino kaip nusikaltimų taikai, žmogiškumui, karinių nusikaltimų ir genocido požymius.

Tarptautinio Vilniaus Visuomeninio Tribunolo NUOSPRENDYJE tvirtinama:

1.Atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad pasaulyje tebevykdomi nuožmūs nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui (genocidas). Pasaulio visuomenė, valstybės ir ypač didžiųjų valstybių vadovai buvo ir tebėra abejingi nekaltų žmonių naikinimo.
6.Tarptautinis Vilniaus Visuomeninis Tribunolas vertina karą prieš Čečėniją kaip tęstinę Rusijos imperializmo ir buvusios komunizmo doktrinos samplaiką, pasireiškiančią akivaizdžiu čečėnų tautos genocidu.
14. Tarptautinio Vilniaus Visuomeninio Tribunolo nuosprendį, jo surinktus įrodymus būtina pateikti Jungtinių Tautų Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui.
Tribunolo nuosprendis neskundžiamas.

PRAĖJUS 16 METŲ PO TRIBUNOLO

Rusija daugelį metų vykdydama žiaurų ir naikinamą karą prieš Čečėniją nužudė apie 300 tūkst. Čečėnijos gyventojų, tarp kurių daugiau kaip 40 tūkst. vaikų. Pasaulio akivaizdoje Rusija įvykdė čečėnų tautos genocidą.
Žiauriai buvo nužudyti Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentai: 2004 02 13 – Zelimchanas Jandarbijevas, 2005.03.08 – Aslanas Maschadovas, 2006 06 17 – Abdul-Chalim Sajdulajevas.
Čečėnija patyrė milžiniškus ekonomikos, infrastruktūros, kultūros ir švietimo nuostolius. Sunaikinti ištisi miestai ir kaimai, gamyklos ir įmonės, kultūros, švietimo ir medicinos įstaigos, architektūros, istorijos ir kultūros paminklai. Ilgamečiai rusiški bombardavimai, artilerijos ir kitokie apšaudymai katastrofiškai apteršė vandens išteklius, dirvą ir orą. Karas labai pakenkė gamtos aplinkai florai ir faunai. Nuo daug metų trunkančio karo Čečėnijoje masiškai miršta žmonės, gimsta vaikai su fiziniais ir protiniais negalavimais, siautėja įvairių nepagydomų ligų epidemijos.
Daugiau kaip 300 tūkst. čečėnų paliko savo Tėvynę ir tapo pabėgėliais. Šis procesas tęsiasi iki šiol. Kiekvienais metais iš Čečėnijos į Europą bėga dešimtys tūkstančių žmonių, negalinčių gyventi savo valstybėje dėl nuolatinės baimės ir kriminogeninės situacijos, bėga nuo teroristinio režimo, represijų ir priespaudos, įvestos Rusijos valdžios Čečėnijoje.
Nuo 1994-12-11 karo pradžios Čečėnijoje buvo išžudyta apie 300 tūkst. žmonių (tai apie 20 proc. gyventojų) tame tarpe daugiau kaip 40 tūkst. vaikų, sužeista daugiau kaip 526 tūkst. gyventojų. Rusai padėjo apie 500 tūkst. antžeminių minų, kurios iki šiol yra Čečėnijos žemėje. Rusijos kariai pasisavino apie 75 proc. tarptautinių organizacijų humanitarinės pagalbos čečėnams. Nuo karo pradžios Rusija padarė Čečėnijai virš 300 milijardų JAV dolerių materialinių nuostolių.
Rusija pavertė Čečėniją žmonių žudymo, karinės technikos bandymų, kareivių mokymo žudyti žmones placdarmu.
Šie Rusijos įvykdyti nusikaltimai juridiškai vadinami – genocidu.
2004 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria čečėnų tautos 1944 metų vasario mėnesio tremtį į Vidurinę Aziją ir Kazachstaną pavadino GENOCIDAS.
Tarptautinės organizacijos ir pasaulio valstybių lyderiai neįvertino Rusijos karo veiksmų Čečėnijoje, vykdomų prieš visą tautą. Nepareikalavo Rusijos atsakomybės už nusikaltimus čečėnų tautai.
Kur teisė ir teisingumas?
Siekiant panaikinti Rusijos agresyvius veiksmus prieš nepriklausomas valstybes, siekiant užtikrinti humanizmą, teisingumą ir tarptautinių teisių laikymąsi, kad neteisėtas precedentas prieš nusikaltimus prieš čečėnų tautą nebūtų įkvepiančiu motyvu nusikaltimams, mes Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus nariai kreipiamės į Jus ir prašome Jūsų:
1. Vadovaujantis tarptautinės teisės ir teisingumo principais įvertinti Čečėnijos problemas.
2. Atlikti visapusišką objektyvų Rusijos karo nusikaltimų čečėnų tautai ir nusikaltimų žmogiškumui tarptautinį tyrimą.
3. Patraukti nusikaltėlius tarptautinėn atsakomybėn už karo nusikaltimus, padarytus čečėnų tautai.
Knygoje “Antikomunistinis kongresas ir Tribunolo procesas“, Vilnius 2001 metai 928 puslapiai publikuojama medžiaga apie Čečėnijos Respubliką. Apie Vilniaus sąjūdininkų kovą dėl Čečėnijos nepriklausomybės skaitykite http://www.sajudis.com

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, R. Arutiunianas, A. Augulis, V. Augustinas, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius, J. Parnarauskas, G. Rotomskienė, P. Sakalauskas, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, E. Švedienė, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas

Pasiteirauti: A. Budriūnas +370 673 95837, L. Kerosierius +370 5 231 8111,
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, Lietuva
el. p. vilnius@sajudis.com http://www.sajudis.com

 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com