Pagrindinis

 

LT     EN     RU


Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 13 metų
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranskiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Žiniasklaidai

          P R A Š Y M A S

     Grąžinkime Lietuvos Trispalvę į garbingą vietą – centrą


Vilnius, 2017-01-18


1991 06 26 įstatymo „Dėl Lietuvos valstybinės vėliavos“ 6 punkte buvo pasakyta:
„Jeigu kartu su Lietuvos valstybine vėliava keliamos kelių valstybių vėliavos, tai jos iškeliamos į kairę ir į dešinę nuo Lietuvos valstybinės vėliavos. Jeigu kartu su Lietuvos valstybine vėliava keliamas lyginis kitų valstybių vėliavų skaičius, jos iškeliamos abėcėlės tvarka po lygiai abiejose Lietuvos valstybinės vėliavos pusėse“. Vadinasi, Lietuvos Trispalvė buvo numatyta visada viduryje, centre. Tokią valstybės vėliavos kėlimo tvarką numato Ispanija, Danija ir kt. valstybės. Danija savo įstatymais numato net visų Šiaurės šalių vėliavų padėtį Danijos vėliavos atžvilgiu: Danijos vėliava keliama viduryje, Švedijos iš kairės, Norvegijos iš dešinės, antra iš kairės – Suomijos, antra iš dešinės – Islandijos. Kitos vėliavos toliau pagal abėcėlę.
2002 04 18 priėmus įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimus aukščiau išdėstyta nuostata buvo pakeista sekančiai: „4 str. 6 p. Jeigu kartu iškeliamos kelios vėliavos, jos turi būti viename aukštyje, kiek tai įmanoma, panašaus dydžio, taip pat laikomasi šio eiliškumo: 1) Lietuvos valstybės vėliava; 2) Lietuvos valstybės istorinė vėliava; 3) užsienio valstybių vėliavos; 4) Europos sąjungos vėliava; 5) tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos; 6) Respublikos prezidento vėliava; 7) štandartai; 8) apskričių vėliavos; 9) savivaldybių vėliavos; 10) kitos vėliavos“. Dar buvo paskleista nuomonė , kad dabar Lietuvos Trispalvė visada stovės pirmoji ir tokiu būdu jai bus reiškiama didesnė pagarba. Matomai kai kam, balsuojant Seime, taip ir atrodė. O juk tai buvo Lietuvos Trispalvės pažeminimas. Pagalvokime. Ar kas nors pritartų nuomonei, kad nuo rytojaus pagrindinis Altorius bažnyčioje bus pirmasis iš kairės , arba garbingo būrio žmonių nuotraukoje - garbingiausias žmogus yra (visada) tas, kuris stovi pirmasis iš kairės ir t.t. Jūs sakysite, kad tai nesąmonė. Tačiau 2002 04 18 balsuojant Seime taip nebuvo galvojama. Už Lietuvos Trispalvės padėtį - „pirmoji“ - balsavo, net 60 Seimo narių. Lietuvos Trispalvė buvo išstumta iš centro, iš garbingiausios vietos.
Taip klystkeliais Seimą nuvedė Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Č.Juršėno sudaryta V.Andriukaičio vadovaujama „darbo grupė įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimo įstatymo projektui parengti“.
Šiuo sprendimu (to ir buvo siekiama) sukeisti vietomis akcentai – centrinę Lietuvos Trispalvės padėtį užėmė tuo pačiu įstatymo pakeitimu įvesta raudona istorinė Lietuvos vėliava. Šis klastingas veiksmas buvo išsamiai aprašytas Gedimino Adomaičio ir mons. Alfonso Svarinsko straipsnyje „Lietuvos priešų puolimas prieš Trispalvę“ („Lietuvos Aidas“ 2005 04 12 Nr.83) – „...Ir visada, kada bus pakabintos trys vėliavos (dažniausiai pasitaikantys atvejai, galų gale tokią situaciją galima bet kada sukurti) raudona vėliava bus pačioje garbingiausioje vietoje – centre“.
Neilgai trukus atsirado (ar sukurtos) teorijos, kad garbingiausia vieta yra kairėje (heraldinėje dešinėje). Suprask, kad Olandija, turinti vieną seniausių istorijoje vėliavą ir šimtametę jų kėlimo tradiciją, nesigaudo heraldikoje ir savo vėliavą kelia nepagarbiai – centre. Gal ir juos reikia pamokyti ?
Lietuvos sąjūdžio Vilniaus miesto taryba prašo įsigilinti į šią nenormalią padėtį, priimti atitinkamus įstatymo pakeitimus ir grąžinti Lietuvos Trispalvę į jai pritinkančią vietą – Centrą.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Istorinės grupės vadovas G. Adomaitis

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, R. Arutiunianas, A. Augulis, V. Augustinas, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius, J. Parnarauskas, G. Rotomskienė, P. Sakalauskas, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, E. Švedienė, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: A. Budriūnas 8 673 95837, L. Kerosierius 231 8111, G. Adomaitis 8 611 30131, Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com