Pagrindinis

 

LT     EN     RU


SĄJŪDININKAMS

Žiniasklaidai

          Replika po balsavimo

Vilnius, 2016-02-22
     Sąjūdis yra dešiniųjų jėgų organizacija. Iki šiol Lietuvos Sąjūdžio taryboje buvo ir nepartinių, ir tautininkų, ir didelė dalis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKDP) partijos narių.
     2016-02-20, pagal iš anksto surežisuotą scenarijų, leidus tik UŽ KIEKVIENĄ kandidatą pasisakyti VIENAM delegatui buvo organizuojami Lietuvos Sąjūdžio pirmininko rinkimai. Pirmininkavę A. Tučkus ir L. Dieninis saugojo mikrofoną, kad prie jo neprieitų nenumatyti žmonės. Kai aš, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos įpareigotas, norėjau agituoti už R. Kupčinską, mikrofono apsaugai stojo A. Tučkus ir pakvietė garbės pirmininką prof. V. Landsbergį į pagalbą, kuris pareiškė, kad čia ne vieta ekstremizmui. Buvo gaila ir priklu žiūrėti į organizatorius. Kadangi čia ne gatvės mitingas, o Sąjūdžio suvažiavimas teko palaukti momento pasisakymui.
     Pasibaigus rinkimams, gavęs žodį, aiškinau, kad organizuojant ir vykdant suvažiavimą buvo pažeisti Sąjūdžio įstatai, moralės ir teisės normos:
     Sąjūdžio įstatų (toliau įstatai) 4.4 punkte sakoma, kad Sąjūdžio suvažiavimai šaukiami ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
Įstatų 4.18 punkte sakoma, kad Sąjūdžio taryba renkama 2 metų laikotarpiui.
Įstatų 4.21 punkte parašyta: Sąjūdžio tarybos pirmininką dviejų metų laikotarpiui renka taryba ir tvirtina suvažiavimas.
Įstatų 4.24 punkte parašyta, kad Sąjūdžio pirmininkas renkamas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.
Sąjūdžio įstatų 7.1 punkte rašoma: pranešimai apie Sąjūdžio suvažiavimus skelbiami ne vėliau kaip prieš 30 dienų bei pranešama miestų (rajonų) skyriams RAŠTU.
     Ankstesnis suvažiavimas vyko 2013-06-01, o jo veikla faktiškai pasibaigė 2015 m. birželio mėnesį.
     Susidaro įspūdis, kad tie, kurie organizavo suvažiavimą juridiškai nebuvo veiksnūs ir neturėjo juridinių galių, kadangi jie buvo išrinkti 2013-06-01, o 2-jų metų jų kadencija buvo pasibaigusi 2015 metų birželio mėnesį. Pateisinamų aplinkybių dėl Sąjūdžio suvažiavimo laiko nukėlimo nebuvo. Vilniaus Sąjūdžio taryba oficialios informacijos apie suvažiavimo laiką, delegatų skaičių ir darbotvarkę nebuvo gavusi.
     Suvažiavimo išvakarėse Lietuvos Sąjūdžio tarybos atstovai iš 129 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus delegatų sąrašo išbraukė 62 delegatus, tarp kurių Vilniaus Sąjūdžio tarybos, Vyskupo M. Valančiaus Blaivybės Sąjūdžio, Vilnijos draugijos, jaunimo bei kitų organizacijų nariai. Iš delegatų sąrašo buvo išbraukti akad. prof. J. Sirvydis, prof. O. Voverienė, akad. prof. A. Tyla, daktaras J. Parnarauskas ir kiti žinomi vilniečiai.
     Į Sąjūdžio suvažiavimą nebuvo pakviesti registre įregistruoti „išmestieji“ tarybos nariai V. Čeginskas J. Brasiūnaitė, B. Bučelis.
     Pažymėtina, kad iš gilias sajūdietiškas tradicijas turinčius Utenos ir Ukmergės rajonus nebuvo pakviesta nė vieno delegato. Niekaip negalima suprasti, kad nė vieno delegato kvota nebuvo skirta Klaipėdai.
     XIV Sąjūdžio suvažiavimas vykęs 2013-06-01 įpareigojo Sąjūdžio tarybą įsteigti Sąjūdžio Seimą. Vietoje Seimo įsteigimo ir Sąjūdžio plėtros organizavimo taryba į suvažiavimą sugebėjo pakviesti 16 rajonų ir miestų delegatus. Visą laiką tarybos posėdžiai vyko retai. Susidaro įspūdis, kad artėjant Lietuvos Seimo rinkiminėms batalijoms kai kurie lyderiai prabudo ir ėmėsi aktyvių veiksmų. Vienas jų svarbiausių darbų buvo susikurti palankią tarybos daugumą atstovaujančią TS-LKD partijos atstovų, kad galėtų nugalėti tarybos opoziciją (akad. prof E. Jovaiša, prof. V. Vilimas, habil. dr. K. Garšva, R. Kupčinskas. N. Balčiūnienė, T. Baranauskas, S. Veversevičienė, J. Brasiūnaitė, B. Bučelis, K. Mickevičius), kuri mirus monsinjorui A. Svarinskui ir P. Rutkauskui veikė įtakingai – parašų rinkimo organizavimas dėl bandymų pakeisti Lietuvos raidyną. Pažymėtina, kad vadinamoji opozicija daugiau darbavosi negu valdančioji dauguma – organizavo ir dalyvavo pasipriešinimo akcijose dėl Seime priimamų įstatymų. Kad opoziciją nugalėti neteisėtai buvo išmesti iš tarybos V. Čeginskas, J. Brasiūnaitė ir B. Bučelis, o į jų vietą buvo priimti 3 nauji TS-LKD partijai lojalūs atstovai, kad įgytų ryškią persvarą prieš opoziciją ir ėmėsi rengti suvažiavimą.
     2016-02-20, pažeidžiant Sąjūdžio įstatus moralės ir etikos principus, buvo išrinkta TS-LKD partijos daugumos Sąjūdžio taryba. K. Garšva atsisakė dalyvauti tokioje taryboje. Taryba buvo suformuota taip konservatoriškai, kad Sąjūdis galimai turėtų tapti TS-LKD partijos rinkiminiu klubu.
     Prisimintina, kad nuo pat partijų egzistencijos pradžios partijų vadovaujančių organų rinkimuose paskutinio etapo kandidatai būdavo išrinkti į aukščiausius partijos organus. Tai patvirtina, kad A. Kubilius partijos pirmininko rinkimuose pralaimėjusįjį prof. V. Landsbergį pakvietė į savo komandą, o G. Lansbergis, nugalėjęs I. Degutienę, pakvietė ją vicepirmininke.
     Išrinktasis Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas V. Žilius TS-LKDP narys savo oponentą R. Kupčinską išmetė už borto. Visiems žinoma, kad tarybos formavimas vyko prieš suvažiavimą V. Lansbergio akivaizdoje ir jo įtakoje. Štai kur pasireiškia principas MUŠK SAVUS, KAD KITI BIJOTŲ ir kad būtų liokajais, parsidavėliais, pakalikais ir lojaliais. Prisimenu, kad vykusiuose Seimo rinkimuose po Šalčininkų rajoną su komanda R. Kupčinskas agitavo už V. Žilių. Norisi atkreipti dėmesį, kad tarp 25 išrinktųjų tarybos narių, niekas nepaprotino vadovų. Štai kokios yra kai kurių aukštai pakylėtų konservatorių NUOSTATOS - už paslaugą ir dėmesį – už borto.
     Suvažiavimui buvo pateiktos 8 rezoliucijos – tai maždaug tiek pat kiek per visą laiką nuo 2013 birželio. Pateikiau Vilniaus Sąjūdžio tarybos rezoliucijos projektą „Dėl informacijos sklaidos apie Sąjūdžio veiklą“ (pridedama). Suvažiavimas visas pateiktas rezoliucijas priėmė. Tačiau mano pateiktos rezoliucijos projekto pirmininkaujantieji A. Tučkus ir L. Dieninis neteikė suvažiavimui svarstyti. L. Dieninis po nosimi burbėdamas aiškino, kad jai įgyvendinti reikalinga daug lėšų. Pažymiu, kad Lietuvos Sąjūdžio taryba labai aktyviai viešina TS-LKD partijos lyderių ir jų artimų bendraminčių pasisakymus bei laikraščių iškarpas tinklapyje www.lietsajudis.lt – tačiau čia Sąjūdžio veikla beveik neviešinama. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus veikla be jokios finansinės paramos viešinama Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tinklapyje www.sajudis.com
     Gyvenimas parodys, kokią įtaką turės konservatoriškai reorganizuojamas Sąjūdis Lietuvos demokratinių jėgų santalkai.
     Sakoma, kad nugalėtojai neteisiami. Tikiu, kad džiaugsmo euforija naujai tarybai ir TS-LKD partijos elitui greitai praeis. Reikės imtis rimtų darbų ir atsiskaityti už amoralų elgesį, klaidas ir neteisėtus veiksmus.
     MANYTINA, KAD APIE ŠĮ SUVAŽIAVIMĄ DAR DAUG IR ILGAI BUS DISKUTUOJAMA, RAŠOMA ir negerais prisiminimais įeis į istoriją. Tai skaudi pamoka KAIP NEREIKIA DIRBTI.

Pagarbiai,
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tel +370 5 2318111 el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

PRIEDAS

PROJEKTAS
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba

LIETUVOS SĄJŪDŽIO XV SUVAŽIAVIMUI

Dėl informacijos sklaidos apie Sąjūdžio veiklą

     1988 metų birželio 3 dieną susikūrė Sąjūdis. Nuo tos dienos kaimuose, miestuose ir miesteliuose buvo viešinama Sąjūdžio veikla žodžiu, raštu, telefonu, per radiją ir televiziją. Informacija apie Sąjūdžio veiklą, uždavinius ir planus per akimirką pasiekdavo tūkstančius žmonių.
     1991 metų Rusijos agresijos metu – Sausio įvykių dienomis – visa Lietuva operatyviai gaudavo informaciją apie įvykius prie televizijos, Parlamento ir kitų svarbių Lietuvos objektų.
     Atkūrus ir apgynus Nepriklausomybę, Sąjūdžio, kaip itin svarbios organizacijos, veikla įgijo labai svarbų vaidmenį.
Atkuriant ar kuriantis naujoms partijoms, kai kurie Sąjūdžio uždaviniai ir dalis veiklos perėjo demokratinėms institucijoms.
     Nuo pat susikūrimo ir Nepriklausomybės apgynimo Sąjūdis savo veiklos nenutraukė. Kas dveji metai vyksta Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai.
     Sąjūdžio organizacijų ir sąjūdininkų veikla labai įvairaus spektro ir svarbos. Tačiau informacijos apie tą veiklą labai trūksta, nors, atrodo, šiuolaikinė informacinių technologijų gausa turėtų ją nušviesti labai operatyviai ir išsamiai.
SUVAŽIAVIMAS RAGINA Sąjūdžio organizacijas ir sąjūdininkus operatyviai informuoti visuomenę apie savo veiklą. Lietuvos Sąjūdžio internetiniame portale turėtų būti kaupiama informacija apie Sąjūdžio organizacijas bei sąjūdininkų veiklą ir skleidžiama per Lietuvos Sąjūdžio ir skyrių internetines svetaines. Reikėtų paskelbti skyrių tarybų narių sąrašus ir kaip su jais susisiekti (adresus, telefonus).
     Kuo daugiau žinosime apie SĄJŪDŽIO ir savo bendražygių veiklą, tuo paprasčiau bus koordinuoti darbus, įgyvendinti siekius ir įveikti iškylančias problemas.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, R. Arutiunianas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, A. Baranauskienė, S. Boreika, A. Budriūnas, I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius, J. Parnarauskas, V. Ramanauskas, G. Rotomskienė, P. Sakalauskas, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, E. Švedienė, L. Veličkaitė, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis. Telefonai: A. Budriūnas +370 673 95837, L. Kerosierius +370 5 231 8111, el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com


 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com