Pagrindinis

 

LT     EN     RU


           2015 11 04  SUŠAUDYTAS MINISTRŲ KABINETAS

     Gediminas Adomaitis

     Per visą Nepriklausomybės laikotarpį dvidešimt vienoje vyriausybėje( nuo 1918 m. lapkričio 11 d. iki 1940 m. birželio 15 d.) dirbo 97 Ministrų kabineto ( MK) nariai. Okupacijos pradžioje 17 kabineto narių jau buvo mirę, šeši gyveno užsienyje. Simonas Rozenbaumas buvo Palestinoje, Julius Bruckus – JAV, Augustinas Voldemaras 1938 metais ištremtas į užsienį ( už nepavykusį karinį pučą), nepaprastaisiais ir įgaliotaisiais ministrais dirbo Povilas Žadeikis ( JAV), Stasys Lozoraitis ( Italijoje), Petras Klimas
( Prancūzijoje).
     Okupacijos pradžioje, 1940 metų birželį, grįžus iš tremties Augustinui Voldemarui, o 1943 m. grąžinus iš Prancūzijos į Lietuvą Petrą Klimą, okupacijoje atsidūrė 79 MK nariai. Nekeičia situacijos ir tai, kad kai kurie ministrai – Martynas Yčas, Ernestas Galvanauskas, Karolis Žalkauskas, Petras Karvelis, Stasys Raštikis, Kazys Musteikis, Stasys Čiurlionis spėjo pasitraukti į Vakarus 1940 m. (Kazys Musteikis kartu su prezidentu Antanu Smetona 1940 m. birželio 15 d ).Kai kurie iš jų , išskyrus Martyną Yčą ir Karolį Žalkauską, karo metu buvo grįžę į Lietuvą, tačiau vėliau visi jie patyrė išeivio dalią.
Praūžus baisiajam tremčių, kalinimų, fizinio ir dvasinio naikinimo periodui, karo pabaigoje, 1945 m. gegužę, Lietuvoje liko gyvi tik keturi buvę ministrai – Augustinas Janulaitis, Vladas Jurgutis, Petras Šniukšta ir įkalintas Vilniuje Pranas Liatukas. Mažai žinomas ministro Petro Šniukštos pokario gyvenimas. XVI ir XVII kabinetuose buvo krašto apsaugos ministras, generolas (1935.11.02).1940 m. birželį. tarybų valdžios suimtas ir iki 1941.06.23 d. kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime ir IX forte. Prasidėjus karui išėjęs į laisvę apsigyveno savo ūkyje Kretingos apskrityje. 1944 m. bandė pasitraukti į Vokietiją, bet nepavyko. Dirbo kerdžiumi Šilutės apylinkėse. Mirė 1952.11.22 d. Lietuvoje. Palaidotas Šilutės kapinėse.
Per minimą penkių metų laikotarpį (1940.06.15 – 1945 05.08) sušaudyta 17 ir mirė 14 ministrų. Mirė : 1940 m. – Lietuvoje - Petras Juodakis ir Vincas Čepinskis
1942 m. – Jonas Vileišis (Lietuvoje), Aleksandras Žilinskas (Archangelsko srityje), Jonas Vasiliūnas ir Benediktas Tomaševičius ( Rešiotuose, Krasnojarsko srityje), pirmasis Ministrų tarybos pirmininkas Augustinas Voldemaras ( Butyrkų kalėjime, Maskvoje);1943 m. – Jokūbas Stanišauskas ( Sibire), jauniausias iš visų MK narių Julius Indrišiūnas ( Kirovo lageryje); 1944 m. – Lietuvoje - Albinas Rimka, Vladas Stašinskas, Juozas Šimkus ir Stasys Čiurlionis ; 1945 m. – Juozas Jankevičius ( Vorkutoje).
1945 metais, švenčiant pergalės dieną Maskvoje, Mečislovas Reinys buvo įkalintas Vladimiro kalėjime, Stasys Putvinskis – Gorkio kalėjime, o tremtyje kentėjo 13 nepriklausomos Lietuvos ministrų : buvęs ministras pirmininkas Antanas Merkys ( mirė 1955 m. Malenkuose, Vladimiro sr.), Jonas Aleksa ( mirė 1956 m.Tomsko sr., gyv. Svetlozelionaja) , buvęs ministras pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas ( mirė 1953 m. Vladimire), Mykolas Velykis ( mirė 1955 m. Kaune), Konstantinas Šakenis ( mirė 1959 m. Troškūnuose), Silvestras Leonas ( mirė 1959 m. Kaune), Stasys Šilingas ( mirė 1962 m.Kelmėje), Juozas Tonkūnas ( mirė 1968 m. Vilniuje), buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas, paskutinis miręs Nepriklausomybės Akto signataras, Aleksandras Stulginskis ( mirė 1969 m. Kaune), buvęs ministras pirmininkas, Leonas Bistras ( mirė 1971 m. Kaune), Petras Klimas ( mirė 1969 m. Kaune), Juozas Skaisgiris ( mirė 1971 m. Kaune), vienintelis ministras, sulaukęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo , Juozas Urbšys ( mirė 1991 m. Kaune).Per pergalės paradą Maskvoje visi jie buvo gulagų tremtiniai.
Nusilenkdami visiems kentėjusiems kalėjimuose ir tremtyse, vis dėlto išskirkime grupę ministrų, kurių likimas buvo ypač tragiškas. Septyniolikai ministrų buvo įvykdyta pati žiauriausia smurtinė mirties bausmė, kaip taisyklė – sušaudymas.
1.1940 m. lapkritį NKVD Kauno sunkiųjų darbų kalėjime ( KSDK) žiauriausiai nukankintas Antanas Tamošaitis ( g.1894.08.19), XXI MK buvo teisingumo ministras. Advokatas, mokslų daktaras. Nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, docentas (1939).1940 m.liepos 11 d. suimtas. Tai pirmasis tragiško likimo sulaukęs ministras.
2. 1941 m. birželio 24 d. NKVD Minsko kalėjime sušaudė Steponą Rusteiką ( g.1887.07.05). XV (nuo 1931.04.01) ir XVI MK buvo vidaus reikalų ministras. Baigė Tartu universiteto Teisės fakultetą. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 – 1920 m. Šiaulių komendantas. 1930 – 1931 m. Kriminalinės policijos departamento direktorius. 1935 – 1940 m. Kauno viceburmistras. Pulkininkas leitenantas. 1940 m. rugpjūtį suimtas ir nuteistas mirti.
3. 1941 m. birželio 26 d. NKVD kelyje prie Červenės ( Minsko sr.) sušaudė Balį Giedraitį ( g.1890.01.14). XV MK buvo krašto apsaugos ministras. 1916 m. Maskvoje baigė karo mokyklą . Lietuvos kariuomenės savanoris, tarnavo kariuomenės štabe.Buvo II brigados , vėliau II divizijos štabo viršininkas. 1940 m. Vidaus reikalų ministerijos generalinis sekretorius. Pulkininkas. Suimtas 1940 m. lapkričio mėn. 10 d.Kalintas KSDK.
4. 1941 m. birželio 26 d. NKVD netoli Bygasovo geležinkelio stoties, esančios tarp Daugpilio ir Polocko, sušaudė Kazį Bizauską ( g.1892.02.15). VI MK buvo švietimo ministras. XX MK – ministro pirmininko pavaduotojas. 1913 m. studijavo teisę Maskvos universitete, nebaigė prasidėjus karui. Nuo 1918 m. – Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius.Publicistas.Nuo 1939 m. lapkričio mėn. 23 d. – įgaliotasis ministras Vilniuje. Suimtas 1940 m. gruodį, kalintas KSDK.
5 1941 m. gruodžio mėnesio 03 d. NKVD Komijoje, prie Uchtos, sušaudė Vytautą Petrulį ( g. 1890.02.03). Baigė prekybos institutą Maskvoje. III MK buvo finansų ministerijos valdytojas, VII (nuo 1922.08.21), VIII, IX MK – finansų, prekybos ir pramonės ministras, X MK – finansų ministras, XI MK ministras pirmininkas. 1941 m.liepos 11 d. suimtas, kalintas KSDK, ištremtas.

6. 1941 m .liepos mėn. 30 d. NKVD Maskvos kalėjime sušaudė Julių Čapliką ( g.1888.05.20), XVII MK vidaus reikalų ministras. 1915 m.baigė Vilniaus karo mokyklą. 1918 m. buvo Lietuvos kariuomenės pulko vadas.Buvo Kėdainių, Trakų, Kauno apskričių karo komendantas. 1934 m. Kauno įgulos viršininkas. 1936 – 1940 m. Seimo narys.Generolas.Suimtas 1940 m. lapkričio 23 d., kalintas KSDK ir Maskvoje.
7. 1941 m. liepos mėn. 30 d. NKVD Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudė Kazį Skučą (g. 1894.03.03). XX ir XXI MK buvo vidaus reikalų ministras. 1914 m. Charkovo sr. baigė karo mokyklą. Lietuvos kariuomenės savanoris. Buvo pulko vadas. Dirbo įvairų darbą karinėse struktūrose. 1928 m. pėstininkų divizijos vadas, Kauno įgulos viršininkas. 1934 – 1938 m. – karo atašė Maskvoje.Suimtas 1941 m. liepą, kalintas KSDK, nuteistas mirti. 1940 m. liepos 13 d. išvežtas į Maskvą.
8. 1942 m .rugpjūčio mėn. 25 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Kazį Jokantą ( g. 1880.10.23 ). XI, XII ir XXI MK buvo švietimo ministras. 1908 m. baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. Dirbo gydytoju. Buvo I, II ir III Seimų narys Publicistas, vertėjas, lotynų – lietuvių kalbų žodyno, lotynų kalbos vadovėlio ( I ir II d.) autorius.
9. 1942 m. rugpjūčio 25 d. NKVD Sverdlovsko sr. Sušaudė Petrą Aravičių (g. 1887.06.29). XV MK buvo vidaus reikalų ministras ( iki 1931.04.01). 1907 m.Peterburgo universitete studijavo fiziką, matematiką ir teisę.Buvo Alytaus apskrities viršininkas, Žemės banko direktorius. 1941 m. birželio 14 d. suimtas, ištremtas į Uralą.
10. 1942 m. rugpjūčio 25 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Zigmą Starkų (g.1892.10.15).1917 m. baigė Maskvos universiteto gamtos fakultetą. Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. X MK (nuo 1924.07.08 ) – vidaus reikalų ministras. Valstybės kontrolierius, 1936 m. – Lietuvos banko valdybos direktorius, LKDP narys. 1940 m. birželio 14 d. tarybų valdžios suimtas ir ištremtas į Severouralsko lagerį.
11. 1942 m. lapkričio mėn. 4 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Voldemarą Vytautą Čarneckį ( g.1893.01.09). . 1918 m.baigė Peterburgo elektrotechnikos institutą. Steigiamojo Seimo narys. II MK finansų ministerijos valdytojas, IV, V MK susisiekimo ministras, X , XI MK užsienio reikalų ministras. 1941.06.14 suimtas, išvežtas į Sverdlovsko koncentracijos stovyklą № 47.
12. 1942 m. lapkričio 04 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Juozą Papečkį
( g. 1890.01.01). XIII MK buvo krašto apsaugos ministras. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Nepriklausomybės kovų savanoris. 1927 – 1928 m. advokatas Kaune. 1938 – 1940 m. Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. Publicistas.1941.06.14 suimtas, išvežtas į Severouralsko lagerį № 35.
13. 1942 m. lapkričio 04 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Praną Dovydaitį (gimė 1886.12.02).1912 m.baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Redagavo laikraštį „Viltis“. 1916 – 1922 m. Kaune vadovavo katalikiškai „Saulės“ gimnazijai. 1918 m. Vasario 16 – sios Nepriklausomybės Akto signataras , III MK - ministras pirmininkas. Nuo 1922 dėstė Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universitete, buvo jo profesorius, religijų istorijos katedros vedėjas, teologijos ir filosofijos fakulteto sekretorius, universiteto senato sekretorius. Buvo ateitininkų vyriausiasis vadas, LKDP narys.1941.06.14 suimtas, kalintas Sosvos ir Gario stovyklose, 1942 metų vasarą perkeltas į Sverdlovską.
14. 1942 m. gruodžio 10 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Joną Sutkų ( g. 1893.04.15). XX MK buvo finansų ministras. 1916 m. baigė karo mokyklą Maskvoje, 1923 m. Vytauto Didžiojo karininkų kursus Kaune, 1925 m. Prahos intendantų akademiją, 1926 m. – kariuomenės intendantas, 1929 – 1937 m. kariuomenės tiekimo viršininkas.Generolas leitenantas. 1941 m. birželį suimtas, išvežtas į Sverdlovsko koncentracijos stovyklą № 47.
15. 1942 m. gruodžio 10 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Antaną Endziulaitį ( g. 1895.11.17). 1919 m. baigė karo mokyklą, 1924 m. – Lietuvos universiteto Teisės fakultetą. Buvo III Seimo narys. XI, XII MK buvo vidaus reikalų ministras.. Bendradarbiavo spaudoje. 1941 m. suimtas, ištremtas prie Uralo.
16. 1942 m. vokiečių gestapas ( tiksli žūties data ir vieta nežinomi) nužudė Jokūbą Vygodskį ( g. 1857.06.03). I ir II MK buvo ministras be portfelio žydų reikalams. Tai seniausias amžiumi MK narys. Baigė Peterburgo karo medicinos akademiją. 1908 m. įkūrė žydų gydytojų sąjungą. Vilniaus sionistų organizacijos bei Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas.1922 m. išrinktas atstovu į Lenkijos Seimą. Bendradarbiavo spaudoje, parašė knygų. 1941 m. rugpjūtį suimtas. Kalintas Lukiškių kalėjime Vilniuje.
17. 1945 m. NKVD ( tiksli žūties data nežinoma ) Vilniaus Lukiškių kalėjime sušaudė Praną Liatuką ( g. 1876.01.29). V MK buvo Krašto apsaugos ministerijos valdytojas. 1905 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. Lietuvos kariuomenės savanoris. Pulko, brigados, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas. Generolas leitenantas. 1920 m. išėjo į atsargą. 1924 – 1926 m. dirbo Šiaulių apskrities viršininku. 1945.01.30 suimtas. Kalintas Kauno ir Vilniaus kalėjimuose. Pagal specialią NKVD pažymą mirė 1945.09.02 nuo skrandžio vėžio ir dėl senatvės sutrikus širdies veiklai. Ši pažyma tikriausiai sufabrikuota.
Per vokiečių okupaciją , gestapo tardymus ir tremtį ( be jau paminėto Jokūbo Vygodskio tragiškos mirties) patyrė dar keletas ministrų.
Petrą Klimą vokiečiai suėmė 1942 metais Prancūzijoje ir kalino koncentracijos stovykloje. 1943 metų pabaigoje išsiuntė į Lietuvą. Sovietų valdžia areštavo, kalino Vorkutoje, Čeliabinske ir kituose lageriuose ( mirė 1969 metais Kaune).
Vladas Jurgutis už veiklą, kad Lietuvos jaunimas nestotų į hitlerininkų organizuojamus karinius dalinius, 1943 metais suimtas, kalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Pasibaigus karui grįžo į Lietuvą. 1945 – 1946 metais Vilniaus universiteto profesorius. 1946 metais vasarą iš universiteto atleistas (mirė 1966 m. Vilniuje).
Jonas Aleksa už tai, kad kartu su Mykolu Krupavičiumi pasirašė memorandumą prieš vykdomą žydų tautos naikinimą, 1942 metais vokiečių suimtas ir ištremtas į Vokietiją. 1944 metais pateko į sovietų valdžios rankas ir ištremtas į Tomsko sritį (m.1956 metais tremtyje Tomsko sr.).
Antanas Tumėnas už tai, kad buvo vienas VLIK‘o vadovų, gestapo suimtas, tačiau dėl silpnos sveikatos paleistas. 1944 metais pasitraukė į Vokietiją ( mirė 1946 metais Austrijoje).
Mykolas Krupavičius už tai , kad kartu su Jonu Aleksa pasirašė memorandumą prieš vykdomą žydų tautos naikinimą, 1942 metais vokiečių suimtas, kalintas Eitkūnų ir Tilžės kalėjimuose, 1944 metais., atsidūręs Vokietijoje, tapo VLIK‘o pirmininku, vėliau išvyko į JAV
( mirė 1970 metais Čikagoje).
Tai - žiauri statistika.
Pasaulyje tikrai nėra tokio atvejo, kad valstybėje sušaudoma 17 ministrų.Tai juk visas Ministrų kabinetas ! Sunku įsivaizduoti 17 suguldytų vienoje vietoje iškiliausių Lietuvos sūnų – ministrų, kūrusių modernią Lietuvos valstybę.
32 ministrai, aiškiai suprasdami kas jų laukia Lietuvoje, pasitraukė į užsienį.
( dauguma baigiantis karui). Jiems teko išeivio dalia. Plati Lietuvos ministrų amžino poilsio geografija - 21 mirė JAV (1950 metais Čikagoje - K.Grinius, 1952 metais Čikagoje - J.Voronko, 1957 metais Vašingtone – P.Žadeikis, 1957 metais Brukline – B.Sližys, 1960 metais Klivlende – I.Musteikis, 1961 metais Vašingtone – K.Žalkauskas, 1962 metais Klivlende – K.Žukas, 1962 metais Los Anžele – M.Biržiška, 1963 metais Ilinojaus valstijoje – J.Variakojis, 1964 metais Niujorke – S.Kairys, 1965 metais Čikagoje – J.Šimoliūnas, 1965 metais Mičigane – B.J.Masiulis, 1970 metais Čikagoje – M.J.Krupavičius, 1975 metais Čikagoje – S.Dirmantas, 1976 metais Čikagoje – R.Skipitis, 1977 metais Čikagoje – K.Musteikis, 1977 metais Los Anžele – J.Černius, 1980 metais Čikagoje – J.Gudauskis, 1981 metais Charles – K.Germanas, 1982 metais Niujorke – J.Audėnas, 1985 metais Los Anžele – S.Raštikis), 4 – Vokietijoje ( 1947 metais Hamburge – J.Krikščiūnas, 1948 metais Reutlingene – J.Paknys, 1971 metais Miunchene – K.Oleka, 1976 metais Baden Badene – P.Karvelis), 2 – Brazilijoje ( 1941 metais Rio de Ženeire – M.Yčas, 1981 metais San Paule – E.Draugelis), po vieną – Austrijoje (1946 metais Bachmanige – A.Tumėnas), Argentinoje (1960 metais Buenos Airėse – T.Daukantas), Australijoje (1960 metais Adelaidėje – V.Požėla), Prancūzijoje (1967 metais Eks le Bene – E.Galvanauskas), Italijoje ( 1983 metais Romoje – S.Lozoraitis).
Ir visa tai - ne košmariškas sapnas, o realybė. 1940 m. birželį prasidėjęs Lietuvos elito genocidas tęsėsi iki pat Stalino mirties. Ir ne tik Pasipriešinimas ir jo slopinimas vyko iki pat Atgimimo.
Visą naikinimo virtuvę valdė ir tvarkė komunistų partija ir jos viršūnė – CK. Šio centro padaliniai – KGB, specialieji ir ideologiniai skyriai – vykdė, reguliavo ir dangstė visus šiuos baisius nusikaltimus.
Yra ką pagalvoti prieš važiuojant į Maskvą pasveikinti nugalėtojų.
Tenka iš anksto atsiprašyti skaitytojų dėl galimų datų netikslumų. Jos įvairiuose šaltiniuose, net enciklopedijose, minimos skirtingai. Tokie neatsakingi įrašai enciklopedijose uždaro kelią bet kokiems patikslinimams.
Daug sumaišties buvo dėl Kazio Bizausko žuvimo vietos. Atsiradus dokumentams, ši klaida ištaisoma, tačiau sena klaida ( žuvimo vietą nurodant prie Minsko, prie Červenės) vis dar pasikartoja.
Naujausi, ypač pamatiniai , leidiniai turėtų būti itin atidūs, tačiau ir vėl...Puikiame leidinyje „Lietuvos kariuomenės karininkai“ III tomo 176 p. nurodytos Balio Giedraičio suėmimo (1941.06.21) ir žuvimo (1941.06.23) datos yra netikslios. Tikrosios – 1940.11.10 ir 1941.06.26.Stenkimės būti tikslesni..
Po 1990 metų Lietuvos vyriausybių ministrų likimo klausimu daug kalbėjo ir rašė Lietuvos partizanų kapelionas monsinjoras Alfonsas Svarinskas ne kartą reikalaudamas pagerbti ir įamžinti sušaudytųjų ministrų pavardes.






 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com