Pagrindinis

 

LT     EN     RU


Pateikiame 2015 m. gegužės 13 d. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus susirinkimo, vykusio Lietuvos Mokslų Akademijos Didžiojoje posėdžių salėje, medžiagą (nutarimai, ataskaita):

Teikiame 2015 m. gegužės 13 d. vykusio Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus
susirinkimo priimtus nutarimus:


Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų

VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konfederacijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai

          K R E I P I M A S I S

     Ar Lietuva nesipriešindama išmirs?!


Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13
     KONSTATUOJAME, kad žmonija didėja tik ten, kur viena moteris pagimdo daugiau kaip 2 vaikus. Pagal JAV CŽV 2014 metais paskelbtus duomenis, Lietuva tarp 224 valstybių yra 217 vietoje – čia vienai moteriai tenka 1,29 vaiko, Ukraina – 215 vieta – 1,30 vaiko, Latvija – 211 vieta - 1,35 vaiko, Estija – 196 vieta – 1,46 vaiko. Europos valstybės, išskyrus Prancūziją 112 vieta – 2,08 vaiko ir Airiją 125 vieta – 2,00 vaiko, yra pasmerktųjų tarpe.Valstybių sąraše Japonija - 208 vieta – 1,40 vaiko, Kinija, kur taikomos įvairiausios gimstamumą mažinančios priemonės, -185 vieta – 1,56 vaiko. Nigeris užima 1 vietą - 6,89, Malis 2 vietą - 6,16, Indija – 81 vieta – 2,51 vaiko, Turkmėnistanas 108 vietą 2,10 vaiko, JAV – 123 vietą 2,01 vaiko. Pagal mokslininkų prognozes Lietuvos kaip valstybės gali nebelikti žemėlapyje, o šią teritoriją apgyvendins svetimšaliai. Panašūs likmai laukia ir kitų mažesnių valstybių.
     Mus, Lietuvos piliečius, labai domina mūsų valstybės ir Lietuvių ateitis. Gyventojų kiekį Lietuvoje ir už jos ribų fiksuoja statistika. Tačiau aukščiau pateikti GIMSTAMUMO DUOMENYS TURĖTŲ PRIBLOKŠTI KIEKVIENĄ LIETUVOS PILETĮ. Šią lūdną žinią dalinai galima būtų paaiškinti totaline girtuoklyste, masišku rūkymu, psichotropinių medžiagų vartojimu, prostitucija, bedarbyste, 25-iais procentais žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, darželių stygiumi, kaimų tuštėjimu, mokyklų uždarinėjimu, socialinės atskirties didėjimu.
     Atkreiptinas dėmesys, kad į šį skaudų sąrašą daugiausia papuolė baltosios rasės žmonės. Pažymėtina, kad gimdymų mažėja aukštą civilizacijos lygį pasiekusiose valstybėse.
     TEIGIAME, KAD NIEKAS NETURI TEISĖS KALTINTI MOTERŲ DĖL VALSTYBIŲ NYKIMO – JOS IR TAIP LAIKO 3 NAMO KAMPUS!!! DIDŽIAUSIA KALTĖ TENKA VYRAMS, NES JIE UŽIMA AUKŠČIAUSIUS VALDYMO IR POLITIKOS POSTUS, SAVO RANKOSE TURI SUKONCENTRAVĘ MILŽINIŠKUS TURTUS IR YRA VADINAMI ŠEIMOS GALVOMIS. PARADOKSALUS PAMĄSTYMAS IR KLAUSIMAS – JEIGU GALVA NESUGEBA UŽTIKRINTI IŠPLĖSTINĖS REPRODUKCIJOS, TAI SU JA REIKIA KAŽKĄ DARYTI???
     Lietuvai gręsia išmirimo pavojus! O gal Lietuvos teritoriją rengiamasi panaudoti kitų valstybių piliečių apgyvendinimui!
     Kreipdamiesi į Jus viliamies, kad šiems klausimams skirsite išskirtinį dėmesį. Manome, kad turėtų būti parengta LIETUVOS IŠLIKIMO STRATEGIJA. Prašome Gerbiamą Prezidentę būti šios STRATEGIJOS GLOBĖJA.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius:+370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691, R. Jakučiūnienė +370 5 242 34 48 el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com
.......................................................................

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų
VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
Vilniaus merui Remigijui Šimašiui
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai

          P A R E I Š K I M A S

     Dėl Laisvės monumento Lukiškių aikštėje

Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13
     1995 05 20 dieną partizanai, tremtiniai, politiniai kaliniai, Nepriklausomybės kovų dalyviai, sąjūdininkai Lukiškių aikštėje padėjo akmenį būsimo Nepriklausomybės kovų monumento vietoje. Akmenyje parašyta: ‚ŠIOJE AIKŠTĖJE BUS ĮAMŽINTAS NEŽINOMOJO PARTIZANO IR KOVOTOJO DĖL LIETUVOS LAISVĖS ATMINIMAS “. Laisvės kovotojų nuomone, sostinėje esanti istorinė Lukiškių aikštė ir jos prieigos turi tapti visų laikų Lietuvos kovų už Nepriklausomybę įamžinimo vieta. Vilniaus sąjūdininkai kasdien prie akmens uždega atminimo žvakutę.
     LR Seimas 1999 02 11 priėmė nutarimą Nr. VIII – 1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“. Tačiau ir Seimas, ir Vyriausybė, ir Vilniaus savivaldybė vilkina šio nutarimo įgyvendinimą.
     Kelia susirūpinimą tai, kad Lukiškių aikštės paminklo konkurse nugalėjo projektas „Tautos dvasia“, vaizduojantis stilizuotą skrendantį paukštį. Daugybė žmonių projektą supranta kaip metalinį skliautą, kirminą, geometrinį lankstytą skliaustelį. Toks postmodernizmas negali reprezentuoti Lietuvos istorijos, garbingiausių Lietuvos karalių, kunigaikščių ir karžygių, daugelį metų vykusias išsivaduojamąsias kovas bei sudėtų aukų ant Lietuvos Nepriklausomybės aukuro. Šio paminklo visiškai nesupras daugelis žmonių, užsienio turistų ir svečių. Klausimas, ar atsiras norinčių prie to paminklo nusilenkti, pasimelsti ar padėti gėlių?
     Žmogus, pamatęs Vytauto Didžiojo paminklą Perlojoje ar 1941 metų sukilėliams paminklą Obeliuose, Gedimino ar Trakų pilį arba tų paminklų ir pilių nuotraukas, supranta jų esmę, didybę ir paskirtį, laikmečių epochos svarbą Lietuvos istorijoje ir žmonių, dalyvavusių darbuose ir išsilaisvinimo žygiuose, meilę, pagarbą ir auką ginant valstybę. Tačiau stilizuotą skrendantį paukštį pamatęs be gido, komentatoriaus ar psichologo neapsieis, o kaip suprasti be pagalbininkų pamačius tą paminklą nuotraukoje ar filme?
     Vilnius yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių sostinių, neturinčių Laisvės monumento. Lietuvą ir Vilnių valdė įvairios partijos ir koalicijos – nieko nedarė, kad būtų statomas Laisvės monumentas. Monumento statybos klausimai įvelti į įvairiausių diskusijų ir rutinos ratą. Politikai, valdžiažmogiai ir jų parankiniai stengiasi trinti iš žmonių atminties Lietuvos istoriją ir visokeriopai trukdo pastatyti Laisvės monumentą Lukiškių aikštėje.
     Prašome IMTIS NEATIDĖLIOTINŲ VEIKSMŲ, KAD BŪTŲ PARENGTAS TINKAMAS PROJEKTAS IR PASTATYTAS LAISVĖS MONUMENTAS. TIKIMĖS PAGALBOS.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius:+370 5 231 81 11, P. Rutkauskas: + 370 699 37691, R. Jakučiūnienė +370 5 242 34 48 el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

...........................................................................

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų

VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai

          R E I K A L A V I M A S

     NAIKINTI ALKOHOLIO REKLAMĄ

Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13
       Lietuvą šiurpina alkoholio pasekmės - žudo policininkai, politikai, inteligentai ir eiliniai mirtingieji. Lobsta alkoholio gamintojai ir pardavėjai.
     Manoma , kad alkoholio vartojimą skatina REKLAMA, kuri Lietuvoje labai išplito.
PAŽYMIME, kad 1998 07 02 Seimas patvirtino Lietuvos sveikatos programą, kurioje buvo numatyta iki 2010 metų alkoholio vartojimą sumažinti 25 procentais. Per tą laiką alkoholio vartojimas nuo 9,1 litro padidėjo 25 proc. PRIMENAME, kad LR Seimas 2008-04-18 priėmė ALKOHOLIO REKLAMOS DRAUDIMO ĮSTATYMĄ, KURĮ NAUJAS SEIMAS 2011-12-06 PANAIKINO.
     KONSTATUOJAME, kad 2014 metais Lietuva pagal suvartojamą alkoholio kiekį, tenkantį vienam žmogui per metus, tarp Europos Sąjungos valstybių užima PIRMĄJĄ VIETĄ – kiekvienas mūsų šalies gyventojas išgeria po 15,4 l absoliutaus etilo alkoholio.
      2015-02-19 Seime užregistruotas LR alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-2767, numatantis kai kurias reklamos mažinimo priemones.
Mūsų manymu, šios įstatymo pataisos mažai įtakos esamą alkoholio reklamą.
     TODĖL SIŪLOME:
Pakeisti įstatymo projekto XIIP-2767 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Alkoholio reklama draudžiama:
1) visuomenės informavimo priemonėse;
2) koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams;
3) švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose;
4) visose sveikatos priežiūros įstaigose;
5) visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje;
6) degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas;
7) ant atvirlaiškių, vokų ir pašto ženklų.“
2. Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikoje išorinė alkoholio reklama yra draudžiama.“
3. 29 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.“
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius:+370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691, R. Jakučiūnienė +370 5 242 34 48
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com
.............................................................................

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų
VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai

           P A R E I Š K I M A S

     Dėl 1941 metų Birželio Sukilimo Deklaracijos įteisinimo

Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13

     2016 metais minėsime 1941 m. Birželio 22 – 28 dienų Sukilimo 75 metų jubiliejų. Sukilėliai išlaisvino Lietuvą nuo sovietinių okupantų.
     PRISIMINKIME, kad 1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, buvo pradėta terorizuoti ir naikinti krašto gyventojus, imtasi represijų prieš okupacinio režimo priešininkus, kad 1941 m. birželio 14 d. buvo įvykdytas masinis gyventojų trėmimas iš Lietuvos į tolimuosius SSRS regionus, kad BIRŽELIO SUKILĖLIAI išlaisvino Lietuvą nuo sovietinių okupantų, kad sukilimo metu žuvo apie 2 tūkst. sukilėlių.
     Daugelis organizacijų ne vieną kartą kreipėsi į Lietuvos aukščiausias institucijas prašydamos, kad 1941 m.. BIRŽELIO 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės PAREIŠKIMAS „Nepriklausomybės atstatymo DEKLARAVIMAS“ būtų pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu – ĮSTATYMU.
     KONSTATUOJAME, kad 2013-03-07 Prezidentė D. Grybauskaitė priėmė 1941 m. Birželio 22-28 dienų sukilimo, Vietinės rinktinės, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio, Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų Ramovės, Krašto apsaugos bičiulių klubo ir Sąjūdžio atstovų delegaciją. Susitikime buvo prašoma įteisinti 1941-06-23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją. Panašūs susitikimai 2013-04-10 d. vyko su Seimo Pirmininku V. Gedvilu ir 2013-05-07 su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi.
     Laikas eina, tačiau į prašymus nereaguojama. Todėl prašome, kad 1941 m. BIRŽELIO 23 D. LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS PAREIŠKIMAS „NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO DEKLARAVIMAS“ BŪTŲ PRIPAŽINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTU – ĮSTATYMU.
     VISI PRIVALOME STENGTIS, kad iki 1941 m. Birželio sukilimo 75 metų JUBILIEJAUS minėjimo Deklaracija būtų įteisinta atitinkamu teisės aktu - ĮSTATYMU.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius:+370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691, R. Jakučiūnienė +370 5 242 34 48
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com
...........................................................................

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų

VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai

           P A R E I Š K I M A S

      Lenkiškoms raidėms dokumentuose – NE! Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13

     Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) propaguodama savo veiklą ypatingai didelį dėmesį skiria lenkiškų raidžių rašymui Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose. Šių idėjų puoselėtojų yra Lenkijoje ir atsiranda Lietuvos Respublikos Seime, kurie jau kelinti metai teikia įstatymų pataisas dėl lenkiškų raidžių rašymo dokumentuose..

     Prisiminkime netolimą praeitį - lenkų okupaciją Vilniaus krašte 1919 m. Ką jie išdarinėjo okupuotame Vilniaus krašte? Želigovskio piktadariai vykdė genocidą, persirengę civiliais šaudė lietuvius, net šeimas. Vilniaus krašte nuo 1919 m. iki 1939 m. buvo totalus Lietuvos gyventojų lenkinimas. Į Lietuvos miestus miestelius ir kaimus buvo siunčiami mokytojai iš Lenkijos, kurie nė žodžio nemokėjo lietuvių kalbos, lietuvių vaikus mokė lenkiškai. Kai kurie vaikai nėjo į lenkiškas mokyklas ir mokėsi privačiai. Tokius mokinius persekiojo ir jų mokytojus sodindavo į kalėjimus. Bažnyčiose pamaldos buvo vykdomos lenkų kalba („Vilniaus Golgota”, 1992 m. liepos 2 d.).

     KONSTATUOJAME, kad pagal tarptautinius įstatymus lenkai, gyvenantys Lietuvoje, turi savo valstybę ir todėl nepriskiriami tautinėms mažumoms. Jie yra tiktai lenkų bendruomenės nariai ir negali pretenduoti į jokias tautinių mažumų privilegijas.

     Sąjūdininkai ir daugybė organizacijų, priešindamiesi lenkiškų raidžių įteisinimui, surinko beveik 100 tūkst. parašų, rašė daugybę kreipimųsi ir daugelį kartų protestavo prie Seimo. Tačiau kova dėl lenkiškų raidžių įteisinimo dokumentuose tebesitęsia. Lietuvių kalba yra labai vertinga kaip sena ir unikali, o raštija įteisinta įstatymuose.

PRAŠOME NEPRITARTI JOKIOMS INICIATYVOMS LIETUVIŠKUS DOKUMENTUS PILDYTI LENKIŠKOMIS RAIDĖMIS.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius:+370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691, R. Jakučiūnienė +370 5 242 34 48
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com
...........................................................................

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų.
VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai

           P A R E I Š K I M A S

     Įamžinkime sušaudytų ministrų atminimą

Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba daugelį kartų kreipėsi į aukščiausias valstybės institucijas siūlydama įamžinti nužudytus Pirmosios Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetų ministrus.
Nuo okupacijos pradžios – 1940.06.15 - iki karo pabaigos sušaudyta 17 ministrų:
1. 1940 m. lapkritį žiauriausiai nukankintas Antanas Tamošaitis ( g.1894.08.19),
2. 1941 m. birželio 24 d Minsko kalėjime sušaudytas Steponas Rusteika ( g.1887.07.05).
3. 1941 m. birželio 26 d. kelyje prie Červenės ( Minsko sr.) sušaudytas Balys
Giedraitis ( g.1890.01.14).
4. 1941 m. birželio 26 d. netoli Bygasovo geležinkelio stoties ( tarp Daugpilio ir
Polocko) sušaudytas Kazys Bizauskas (g.1892.02.15).
5 1941 m. gruodžio mėnesio 03 d. Komijoje, prie Uchtos, sušaudytas Vytautas Petrulis
( g. 1890.02.03).
6. 1941 m .liepos 30 d. Maskvos kalėjime sušaudytas Julius Čaplikas ( g.1888.05.20).
7. 1941 m. liepos 30 d. Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudytas Kazys Skučas
(g. 1894.03.03).
8. 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovske sušaudytas Kazys Jokantas ( g. 1880.10.23 ).
9. 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovske sušaudytas Petras Aravičius (g. 1887.06.29
10. 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovske sušaudytas Zigmas Starkus (g.1892.10.15).
11. 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovske sušaudytas Voldemaras Vytautas Čarneckis
( g.1893.01.09).
12. 1942 m. lapkričio 04 d. Sverdlovske sušaudytas Juozas Papečkys ( g. 1890.01.01).
13. 1942 m. lapkričio 04 d. Sverdlovske sušaudytas Pranas Dovydaitis (g. 1886.12.02).
14. 1942 m. gruodžio 10 d. Sverdlovske sušaudytas Jonas Sutkus ( g. 1893.04.15).
15. 1942 m. gruodžio 10 d. Sverdlovske sušaudytas Antanas Endziulaitis ( g. 1895.11.17).
16. 1942 m. vokiečių gestapas ( tiksli žūties data ir vieta nežinomi) nužudė Jokūbą Vygodskį ( g. 1857.06.03).
17. 1945 m. rugsėjo 02 d. Vilniaus Lukiškių kalėjime sušaudytas Pranas Liatukas ( g.1876.01.29).
     Mums kelia nuostabą, kodėl šiandien, Nepriklausomoje Lietuvoje, nenorima pagerbti Atminimo lentomis prie atitinkamų ministerijų žmones, nepriklausomos Lietuvos ministrus, kūrusius modernią Lietuvos valstybę ir nužudytus vien už tai, kad jie sąžiningai vykdė savo pareigas Tėvynei.
     Be poros pastabų, kad šį darbą reikalinga atlikti, toliau taip ir nebuvo nueita.
     Tenka stebėtis ir tuo, su kokiu uolumu vykdomas valstybės įstaigų atsirašinėjimas, įrodinėjimas, kad viskas tvarkoje, kažkur pagarba išreikšta ir nieko daryti nereikia.
     Susirinkimo nuomone, visi suminėti ministrai pagarbos nusipelnė savo krauju ir jie privalo būti pagerbti vienodomis Atminimo lentomis prie atitinkamų ministerijų ir Ministro pirmininko kabineto patalpų.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius:+370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691, R. Jakučiūnienė +370 5 242 34 48
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com
.........................................................................

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų

Vilniaus sąjūdininkų susirinkimas
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai

          R E I K A L A V I M A S

     Reguliariai minėti 1949– 02–16 Deklaracijos pasirašymą prie
     generolo Jono Žemaičio - Vytauto paminklo Vilniuje

Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13
     PAŽYMIME, kad 2014-02-16 d. ir 2015-02-16 d. Vilniuje nebuvo valstybiniame lygmenyje minimas 1949– 02–16 d. Deklaracijos pasirašymas prie generolo Jono Žemaičio paminklo.
    PAREIŠKIAME, kad buvo prašoma paaiškinti, kodėl buvo atšauktas tradicinis 1949–02–16 Deklaracijos paminėjimas prie generolo Jono Žemaičio paminklo Vilniuje. Apie iškilmingo minėjimo atšaukimo motyvus atsakymo negauta.
KONSTATUOJAME, kad 1944 – 1953 metais Lietuvoje vyko pasaulyje neturintis analogų partizaninis karas. Karo metu žuvo apie 20 tūkst. partizanų ir rėmėjų, dešimtys tūkstančių buvo areštuoti, nuteisti, ištremti, nužudyti. Per 50 sovietinio genocido metų Lietuva prarado apie 1 mln. žmonių ir buvo padaryta žalos maždaug už 830 mlrd. JAV dol.
PRIMENAME, kad nuo 1999 metų reguliariai valstybės institucijos organizuodavo 1949– 02–16 d. Deklaracijos pasirašymo paminėjimą prie generolo Jono Žemaičio paminklo. Tuose renginiuose aktyviai dalyvaudavo partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, Laisvės kovotojai, jaunimas, studentai, moksleiviai, užsienio svečiai, sąjūdininkai, kariūnai, kareiviai, jūrininkai, karininkai bei aukščiausieji Lietuvos pareigūnai ir politikai.
     MANOME, kad aukščiausios Lietuvos institucijos ir politikai, uždraudę minėjimą prie generolo J. Žemaičio paminklo, žemina partizaninio karo dalyvius, jų iškovojimus ir šlovę.
    PASTEBIME, kad Lietuvoje yra išvešėjusios institucijos, kurios stengiasi trinti istorinę, ypač rezistencinio pasipriešinimo atmintį.
     ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad Vilniuje, vienoje iš nedaugelio pasaulio sostinių, nėra LAISVĖS MONUMENTO, uždraustas LAISVĖS KOVŲ MINĖJIMAS prie generolo J. Žemaičio paminklo, tačiau milžiniškos jėgos stengiasi išlaikyti sovietines skulptūras ant Žaliojo tilto ir rengiasi nukelti nuo Gedimino pilies bokšto TRISPALVĘ.
     REIKALAUJAME reguliariai VASARIO 16 d. minėti prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo 1949–02–16–sios Deklaracijos pasirašymo datą ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Pirmininko generolo Jono Žemaičio-
Vytauto atminimą.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius:+370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691, R. Jakučiūnienė +370 5 242 34 48
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com
..........................................................................

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 15 metų

VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai

           P R A Š Y M A S

     Dėl laidos „Atgimimo banga“

Vilnius, Mokslų Akademijos salė, 2015-05-13
      Sąjūdžio apyaušryje veikė televizijos laida „Atgimimo banga“, kurioje galėjo dalyvauti daugelis žmonių. Ji suvaidino svarbų vaidmenį atkuriant ir apginant Nepriklausomybę bei dedant demokratijos pagrindus Lietuvos žmonių gyvenime. Primename, kad 1989-02-22 Lietuvos komunistų partijos CK biuras uždraudė televizijos laidą „Atgimimo banga“. Tada kompartija trenkė „Atgimimo bangai“ mirtiną smūgį. Ji įrodė, kad negalima leisti visų laikų populiariausiai televizijos laidai propaguoti išsilaisvinančių žmonių Laisvės kovotojų laisvo žodžio. Per 25 Nepriklausomybės metus nė viena valdančioji ar opozicinė partija nesiėmė iniciatyvos atkurti pasaulinę šlovę iškovojusią televizijos laidą „Atgimimo banga“. Į daugybės žmonių prašymus ir reikalavimus atgaivinti „Atgimimo bangą“ politikai ir valdininkija nereagavo ir nereaguoja, matyt, BIJO VIEŠINAMOS TEISYBĖS IR GERŲ PASIŪLYMŲ.
Daugybė žmonių geru žodžiu prisimena šias laidas ir jų dėka pasiektus rezultatus.
     Buvo daugelį kartų kreiptasi į Lietuvos valdžios institucijas ir LRT vadovybę, kad būtų atgaivinta „Atgimimo banga“ arba sukurta panaši. Valdžios institucijos kategoriškai ignoravo tokią laidą.
     Dabartinė žiniasklaida dažnai kritikuojama už žemą moralinį lygį, sekso, alkoholio ir net nusikaltimų reklamavimą. Joje trūksta aukštų idealų, patriotizmo, sąžinės ir savigarbos ugdymo.
     Vertindami daugelio žmonių pageidavimus, prašome:
1. Atstatyti (sukurti) savaitinę vienos valandos trukmės LRT laidą „Atgimimo banga“ po Panoramos;
2. Rengiant laidos koncepciją pakviesti Lietuvos partizanų, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių, Lietuvos laisvės kovotojų bei Lietuvos Sąjūdžio atstovus.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Susirinkimo pirmininkai: A. Budriūnas
R. Jakučiūnienė
P. Rutkauskas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius:+370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691, R. Jakučiūnienė +370 5 242 34 48
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

---------------------------------------------------------------------------

ataskaita 2013-2015

           K V I E T I M A S

     Kviečiame 2015 m. gegužės 13 d. dalyvauti Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus susirinkime paminint Lietuvos Nepriklausomybės 25 metų jubiliejų Lietuvos Mokslų Akademijos Didžiojoje posėdžių salėje

Darbotvarkė:

1. Susirinkimo atidarymas
2. Lietuvos valstybės himnas
3. Invokacija -Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius mons. Žydrūnas Vabuolas
4. Lietuvos Nepriklausomybei 25 metai –Algirdas Endriukaitis, Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras
5. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos ataskaita už 2013.03.27 – 2015. 05.13 – tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius
6. Sveikinimai
7. Sąjūdininkų pagerbimas
8. Diskusijos
9. Vilniaus m. tarybos narių rinkimas ir tarybos pirmininko tvirtinimas
10. Nutarimų priėmimas
11. Meninė dalis

Pradžia 17 val . Registracija nuo 16 val.
Vilniaus Sąjūdžio taryba



     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos
      ATASKAITA UŽ 2013.03.27 – 2015. 05.13

     2013 birželio 3 d. iškilmingai minėjome SĄJŪDŽIO 25 metų jubiliejų. Sąjūdininkai atliko titanišką darbą ir to pasekoje 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos NEPRIKLAUSOMYBĖ. Priešiškos jėgos labai kenkė Lietuvos Nepriklausomybei. 1991 metų Sausio 13 d. apgynėme Nepriklausomybę.
     Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 m. jubiliejų prisimename kovotojus ir aukas. Didelės pagarbos nusipelno valstybės pripažinusios atstatytą Lietuvos Nepriklausomybę, tarp jų:
     1990.05.31 – Moldova, 1991.02.11 – Islandija, 1991.02.28 – Danija, 1991.05.16 – Slovėnija, 1991.07.29 – Rusijos Federacija, 1991.08.03 – Kroatija, 1991.08.23 – Latvija, 1991.08.24 – Norvegija ir Vengrija, 1991.08.25 – Argentina ir Prancūzija, 1991.08.26 – Bulgarija, Italija, Kanada, Lenkija, Malta, Portugalija, Rumunija, San Marinas, Ukraina, 1991.08.27 – Albanija, Australija, Belgija, D. Britanija, Graikija, Ispanija, Liuksemburgas, Švedija, Vokietija, Airija ir Estija, 1991.08.28 – Austrija, Čilė, Naujoji Zelandija, Pietų Afrikos respublika, Suomija, Šveicarija ir Urugvajus, 1991.08.29 – Čekijos ir Slovakijos Federacinė Respublika bei Mongolija, 1991.08.30 – Vatikanas, 1991.08.31 – Kirgizija, 1991. 09.02 – Ekvadoras, Nyderlandai ir JAV, 1991.09.03 – Graikija, Libija, Nikaragva ir Turkija, 1991.09.04 – Brazilija, Izraelis ir Tunisas, 1991.09.05 – Korėja ir Meksika, 1991.09.06 – Gvinėja, Japonija, Kolumbija, Singapūras, Egiptas ir SSRS, 1991.09.07 - Afganistanas, Kinija, Šiaurės Korėja, Peru, Senegalas ir Bangladešas, 1991.09.08 – Pakistanas, 1991.09.09 – Bolivija, Indija, Kuba, Sirija, Tailandas, Vietnamas ir Žaliojo Kyšulio Respublika, 1991.09.10 – Azerbaidžanas, Iranas ir Nepalas, 1991.09.11 – Madagaskaras ir Malaizija, 1991.09.12 – Armėnija ir Kipras, 119.09.13 – Jemenas, 1991.09.15 – Bahreinas, Jordanija ir Kuveitas, 1991.09.16 – Filipinai ir Saudo Arabija, 1991.09.17 – Indonezija, 1991.09.19 – Jungtiniai Arabų Emyratai, 1991.09.20 – Laosas, 1991.09.24 – Turkmėnistanas, 1991.09.25 – Panama, 1991.09.30 – Uzbekistanas ir Namibija, 1991.10.22 – Mauritanija,, 1991.11.02 – Šri Lanka, 1991.12.23 – Gana ir Kazachstanas, 19912.12.24 – Mozambikas, 1991.12.25 – Tadžikistanas, 1991.12.27 – Alžyras ir Baltarusija, 1991.12.30 – Libanas, 1992.01.02 – Irakas, 1992.01.06 – Burundis, 1992.01.16 – Burkina Fasas, 1992.01.25 – Malis, 1992.01.31 – Beninas, 1992.02.21 – Kosta Rika, 1992.3.17 – Zimbabvė, 1992.09.25 – Salvadoras, 1992.11.06 – Bosnija ir Hercegovina, 1992.11.10 – Nigerija, 1993.01.12– Čadas.

     Atstatant ir ginant Lietuvos Nepriklausomybę lemiamus darbus atliko sąjūdininkai. Todėl ir dabar budi sąjūdininkai.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba (toliau Vilniaus Sąjūdžio taryba) per praėjusį laikotarpį atliko nemažai darbų. Tačiau problemų buvo yra ir bus. Kai kada būdavome kritikuojami, kad per mažai skiriame dėmesio Vilniaus problemoms ir keliame daug valstybinių problemų. Todėl tokiems atsakome: 1. Vilniuje sutelktas didelis politinis, valdymo, mokslo, ekonomikos, medicinos ir verslo potencialas, gyvena ir darbuojasi daug žmonių. 2. Gerus darbus daryti privalo visi. 3. Vilniuje, kaip niekur, susikaupė daugiausiai problemų ir tai turi atgarsį visoje Lietuvoje. 4. Kuo daugiau organizacijų ir žmonių viešins problemas (nors ir kelintą kartą) ir sieks jas išspręsti geriau bus gyventi žmonėms.
     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryboje darbavosi ir darbuojasi įvairių organizacijų atstovai: 1941 metų Birželio 22 - 28 Sukilėlių sąjunga, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Vietinė rinktinė, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės Sąjūdis, Nepriklausomybės gynėjų Sausio 13 –osios organizacijos, Mokytojų Sąjūdis, Medikų Sąjūdis, Vilniaus Bočių ir Senjorų organizacijos, Lazdynų Sąjūdžio klubas, Vilniaus Sąjūdžio grupių susivienijimas „Labora“, Moterų lyga, Atlanto sutarties Lietuvos bendrija, Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės rėmimo grupė, Mažosios Lietuvos reikalų taryba, Lietuvos skautų sąjunga, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga, Vilnijos draugija, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Parlamento barikadų statytojų skyrius, Šaulių sąjunga, Gerviečių klubas, Lietuvai pagražinti draugija.
     2013-03-27 tarybos nariais buvo išrinkti: Gediminas Adomaitis, Antanas Akelaitis, Alfonsas Ambrazas, Alfonsas Augulis, Aldona Bagdanavičienė, Kęstutis Balčiūnas, Sigitas Boreika, Algimantas Budriūnas, Irena Buinickaitė, Jonas Česnavičius, Povilas Dirsė, Stasys Eidukonis, Petras Gvazdauskas, Regina Jakučiūnienė, Jura Jaramaitienė, Justina Kaminskaitė, Algirdas Kaziukonis, Leonas Kerosierius, Juozas Kuoras, Salomėja Makauskienė, Antanina Markūnienė, Hubertas Martinkėnas, Vytas Masikonis, Kęstutis Milius, Vanda Nivinskienė, Juozas Parnarauskas, a.a. Feliksas Petkus, Vytautas Ramanauskas, Paulius Rutkauskas, Ričardas Simonaitis, Petras Sakalauskas, Audrius Skaistys, Laima Tamkevičienė, Lidija Veličkaitė, Kazimieras Vidžiūnas, Rytė Vilimienė, Bronius Zaviša, Stanislovas Žilinskas. Tarybos veiklai daug padėjo Viktoras Jankūnas, a.a. Vladas Vasiliauskas, Vincentas Aleksynas, Vaidotas Jakubauskas, Lidija Grigienė, Arūnas Juknevičius ir kiti.
     Mums vilniečiams reikėjo, reikia ir dar reikės atlikti daug darbų, kad būtų įgyvendinti Laisvės kovotojų ir ant LAISVĖS AUKURO sudėtų aukų siekiai. Gerbkime jų atminimą. Dirbkime TĖVYNĖS labui.
     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Sąjūdžio programinėmis nuostatomis, visuotiniame susirinkime pateiktais pasiūlymais, vilniečiams kylančiomis problemomis. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas Laisvės kovotojų, Nepriklausomybės gynėjų ir jaunimo keliamoms problemoms.
     Vilniuje diktuojamos Lietuvos politikos, ekonomikos ir socialinės mados. Miestų ir rajonų savivalda diktuoja madas savo teritorijose. Besikeičiantys valdančiųjų prioritetai dažnai kardinaliai keičia žmonių likimus ir sąjūdininkų veiklos kryptis.
     Praėjusios kadencijos Vilniaus savivaldybės tarybos kai kurie nutarimai buvo priimami neatsižvelgiant į gyventojų poreikius. Daug problemų sukėlė miesto keleivinio transporto reorganizacija, smulkių keleivinio transporto įmonių naikinimas ir savivaldybės TAKSI įmonės sukūrimas, namų renovacija, seniūnaičių institucijos kūrimas bei bandymai reorganizuoti seniūnijų veiklą. Daug žmonių tapo bedarbiais ir patyrė materialinių nuostolių.
     Pagal LR Konstituciją turime teises ir pareigas. Daugelis vadovaujasi teisinėmis nuostatomis, tačiau dažnai pamiršta PAREIGAS. Esame pastebėję, kad pareigų, įpareigojimų ir įsipareigojimų dažnai nevykdo aukštai pakylėtieji, valstybės ir savivaldos institucijos. Dažnai deklaruojama, kad valdžia turi viską sutvarkyti taip, kad visiems būtų gerai, bet pamirštama, jog kiekvienas pilietis pats turi rūpintis, kad valstybėje būtų geriau. Todėl tiems klausimams tenka skirti daug dėmesio.
     Dažnai deklaruojama, kad viską sureguliuos rinka. Ilgainiui tai tapo produkcijos gamybos ir paslaugų teikimo stabdžiu. Lietuvoje kainos europinės, o atlyginimai mizeriniai. Lietuvos darbdaviai produkcijos gamyboje ir teikiamose paslaugose yra pasiekę labai aukštą darbuotojų eksploatacijos lygį. Lietuvoje uždarbiai vieni iš mažiausių ES. To pasekoje apie 500 tūkst. aukštą kvalifikaciją turinčių darbininkų, žemdirbių, mokslininkų, gydytojų išvyko į užsienį. Valstybėje yra beveik 200 tūkst. bedarbių. Politikai dažnai džiūgauja, kad bedarbių mažėja, tačiau nenorima suprasti, kad dalis jų išvyko užsienin arba išmirė. Verslininkai, ieškodami pigios darbo jėgos, reikalauja įteisinti darbo jėgos importą.


     Prieš 5 metus buvo siūloma įteisinti 10 – ose klasėse dėstyti 18 pamokų Pasipriešinimo istorijos programą visose mokyklose. Visos mokymo institucijos turėtų ypatingą dėmesį skirti patriotiniam auklėjimui ir pilietiškumo ugdymui. Ši labai svarbi priemonė nebuvo įteisinta įstatymu, todėl mokyklos elgiasi kaip panorėjusios. Tai ypač aktualu Vilniui ir Vilniaus kraštui. Laisvės kovotojai ypatingai daug dėmesio skiria valstybnės gynybai ir saugumui. Ši problema visu aštrumu pasireiškė pastaruoju laiku, kai ukrainiečiai Maidano pergalėmis pradėjo dėti naujos demokratinės Europinės Ukrainos pagrindus. Vilniaus sąjūdininkai kaip ir daugybė Lietuvos žmonių dalyvavo Ukrainos palaikymo ir rėmimo akcijose, protestavo prieš Rusijos militaristų invaziją į Ukrainą. Kai Kremliaus kariaunos aneksavo Krymą ir Ukrainoje sukūrė Lugansko ir Donecko marionetinius darinius. Kai siekiama užgrobti Mariupolį. Kai visai Ukrainai grasinama totaliniu karu. Kai Rusijos militaristinės jėgos pradėjo grasinti Pabaltijo valstybėms, Europai ir NATO. Tik tada Lietuvą valdantieji pradėjo taisyti valstybės gynimo strategiją, pradėjo kreiptis į žmones ir nutarė atstatyti 3 tūkst. kareivių kariuomenės deficitą, įvesdami šauktinių prievolę, kurią valdžiusieji per pastaruosius 8 metus gerokai sunaikino.
Dažnai buvo reikalaujama, kad visuomeninis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija kas savaitę skirtų valandinę laidą SĄJŪDŽIO aktualijoms (panašią į laidą „Atgimimo banga“). LRT į tai nereagavo. Primename, kad 1989-02-22 Lietuvos komunistų partijos CK biuras uždraudė televizijos laidą „Atgimimo banga“. Tada kompartija trenkė „Atgimimo bangai“ mirtiną smūgį. Ji įrodė, kad negalima leisti visų laikų populiariausiai televizijos laidai propaguoti išsilaisvinančių žmonių Laisvės kovotojų laisvo žodžio. Per Nepriklausomybės metus nė viena valdančioji ar opozicinė partija nesiėmė iniciatyvos atkurti pasaulinę šlovę iškovojusios televizijos laidos „Atgimimo banga“. Į daugybės žmonių prašymus ir reikalavimus atgaivinti „Atgimimo bangą“ politikai ir valdininkija nereagavo ir nereaguoja, matyt, BIJO VIEŠINAMOS TEISYBĖS IR GERŲ PASIŪLYMŲ.
     Didelį nerimą kelia, koks gilus sovietinis įšalas mūsų visuomenėje, o ypač kai kurių aukštai sėdinčių politikų, valdininkų ir inteligentų galvose. Nors gal stebėtis labai ir nereikėtų – Stalino saulę parvežti 1940 –siais važiavo inteligentai ir kultūros veikėjai - kolaborantai P. Cvirka, S. Nėris, A. Venclova, L. Gira. P. Cvirkai didžiausias paminklas ir šiandien stovi Lietuvos sostinėje Vilniuje. S. Nėries ir L.Giros vardais pavadintos virš dviejų km. ilgio gatvės Vilniuje. Lietuvos pakasynų organizatorės ir nepriklausomybės duobkasės S. Nėries vardu pavadintos mokyklos Vilniuje, Kaune, Vilkaviškyje ir kituose miestuose. Paminklas L. Girai, buvęs prie Švietimo ir mokslo ministerijos, po daugybės protestų, prieš keletą metų buvo išgabentas į sandėlius ir laukia naujos vietos. Stebėkime, kaip elgsis valdžiažmogiai ir politikai. Didžiausi partizaninio pasipriešinimo naikintojai ir išdavikai – J. Markulis, K. Kubilinskas, V. Valsiūnienė ir kiti taip pat buvo inteligentijos atstovai. Pažymėtina, kad apie V. Valsiūnienę rašoma – poetė, prozininkė, pedagogė, tačiau mažai kam žinoma ir viešai neaiškinama, kad ta pati poetė buvo KGB agentė slapyvardžiu ,,Oras“. Jos dėka buvo sunaikinta Lietuvių Tautinės Tarybos vadovybė Vilniuje ir apie 40 žmonių buvo nuteisti, o Jonas Noreika – Generolas Vėtra ir Zigmas Šerkšnas – Laukaitis buvo sušaudyti. TAD VAIKAI MOKOMI IŠ LIETUVOS BUDELIŲ TIRAŽUOJAMŲ KNYGŲ, NEPARAŠIUS JOSE NĖ ŽODŽIO APIE LIETUVOS IŠDAVYSTĘ IR TARNYSTĘ SOVIETINIAMS OKUPANTAMS.

      Vilniuje pastebime sovietinės – komunistinės ideologijos apraiškų puoselėjimus. Prižiūrimos ir saugomos sovietinės skulptūros ant Žaliojo tilto. Tuo siekiama neištrinti iš žmonių atminties komunistinės ideologijos reliktus. Daugiau kaip pusę metų nuo 2014 balandžio pradžios prie Žaliojo tilto sovietinių skulptūrų viešoji įstaiga „Mūsų vėliavos“ kabino didelių gabaritų NATO ir Lietuvos istorinę vėliavas. Tokių garbingų vėliavų kabinimas prie komunistinės ideologijos reliktų niekina vėliavas, NATO ir Lietuvą. Į Vilniaus Sąjūdžio tarybos nuolatinius pareiškimus dėl NATO vėliavų niekinimo nereagavo nei Seimas, nei vyriausybė, nei Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos, nei Vilniaus meras su savivaldybės deputatais. Vilniaus Sąjūdžio taryba ypatingai didelį dėmesį skyrė dėl šių skulptūrų nukeldinimo. Primename, kad 2013-05-28 Seimo narys K. Masiulis užregistravo įstatymo projektą XIIP-621, prašydamas, kad Žaliojo tilto skulptūros būtų išbrauktos iš Kultūros paminklų sąrašo. 2013 06 11 šiam K. Masiulio pasiūlymui svarstant Seime nebuvo pritarta. Balsavo: už 10, prieš 10, susilaikė 17. Susilaikę balsuojant prilygsta balsavusiems prieš. Prieš K. Masiulio pasiūlymą balsavo ir dešinieji, ir kairieji (prieš balsavo: Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos 13 narių iš 13 dalyvavusių, Darbo partijos frakcijos 6 nariai iš 6 dalyvavusių, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ 2 nariai iš 3 dalyvavusių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos 1 narys iš 1 dalyvavusio, frakcijos „Drąsos kelias“ 1 narys iš 1 dalyvavusio, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos 3 nariai iš 10 dalyvavusių, Mišrios Seimo narių grupės 1 narys iš 1 dalyvavusio). Tai parodo, kad Lietuvoje komunistinę ideologiją ir jos apraiškas gerbia tiek dešinieji, tiek kairieji, tiek kitaip besivadinantys. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo posėdyje dalyvavo stebėtinai mažai parlamentarų - tik 37 iš 141. Daugeliui nesuprantama, kodėl iš 33 TS-LKD frakcijos narių tik 10 dalyvavo svarstant savo kolegos pateiktą įstatymo pataisą. Kiekvieną dieną prieš balsavimus frakcijose svarstomi įstatymų projektai ir rengiami balsavimo procedūriniai klausimai. Kyla klausimas, ar TS-LKD frakcijos nariai gerbia komunizmo aukas, sąjūdininkus, K. Masiulį bei jo keliamas idėjas? 2015-02-10 panašiai pasielgė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 7 prieš 1 balsą nusprendė, kad Žaliojo tilto skulptūras negalima išbraukti iš Kultūros vertybių registro. ATKREIPIAME DĖMESĮ, KAD OPOZICIJA – DEŠINIEJI KAI KADA PANAŠIAI BALSUOJA IR OPOZICIJOS DARBOTVARKĖS KLAUSIMAIS ARBA PASIŠALINA IŠ POSĖDŽIŲ SALĖS.
     Pasaulinės krizės metu labai nukentėjo verslas. To pasekoje gausėjo bedarbių ir buvo mažinami uždarbiai. Seimui priėmus diržų suvaržymo politiką labiausiai nukentėjo apie 1 mln. mažas pajamas gaunančių žmonių. 2013-07-01 Konstitucinis teismas valstybės tarnautojams ir teisėjams nutarė kompensuoti patirtus nuostolius. Vėliau buvo didinamos politikų ir tarnautojų algos. Darbo apmokėjimo organizavimo politika bei socialinių garantijų sistema neatitinka poreikių. Dažnai europinėmis kainomis parduodamos prekės ir paslaugos žmonėms kelia didelį nerimą, sumaištį ir priešpriešą. Valstybėje didėja socialinė atskirtis. Tai, kad lietuvių vienas iš mažiausių darbo užmokesčių Europos Sąjungoje, pasako, kad Lietuvos žmonės neturi jokių šansų į geresnį gyvenimą.
     Būsto renovacija Vilniuje dar neįgavo reikiamo pagreičio. Susidaro nuomonė, kad vilniečiai nėra reikiamai susipažinę su lėšų įsisavinimo taisyklėmis.
     Vilniaus Sąjūdžio taryba padeda Kazokiškių bendruomenei kovoti prieš neteisėtai įsteigtą Kazokiškių sąvartyną ir daugelį kartų kreipėsi į Lietuvos aukščiausias institucijas, politikus, valstybės pareigūnus ir verslininkus ir aiškino, kad rengiantis, projektuojant, organizuojant ir statant Kazokiškių sąvartyną buvo pažeisti 32 Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos norminiai aktai, tarp kurių Lietuvos Konstitucijos 19, 23, 37, 42, 53, 54 straipsniai, Europos Konstitucija, Europos Sąjungos penki reglamentai, 8 LR įstatymai ir 19 LR Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir kitų institucijų teisinių aktų. Teismuose laimimos bylos, verslininkai ir valdininkija nereaguoja – žmonės kenčia nuo plintančių ligų ir kvapų, niokojamas ir niekinamas istorinis paveldas, nuvertėjo turtas, nekompensuojami patirti nuostoliai. Kazokiškių sąvartynas tapo politikų patekimo į Seimą ir savivaldybę varžytinių POLIGONU. Nė viena partija negynė Kazokiškių bendruomenės interesų. Susidaro nuomonė, kad mūsų gyvenime viską sprendžia milžiniški europiniai, Lietuvos biudžeto ir iš gyventojų surenkami pinigai.

     Vilnius tampa netradicinės seksualinės orientacijos žmonių susibūrimo centru. Homoseksualų gyvenimo būdas dažnai yra iššaukiantis. Žmonių bendravimo formų pažeidimai ir bandymai susireikšminti, diktuoti savo gyvenimo būdą ir pritraukti vaikus savo lytiniams poreikiams tenkinti, sukelia visuomenės neigiamą reakciją ir protestus. Homoseksualai dažnai skundžiasi, kad yra pažeidžiamos jų teisės. Tačiau teismai nėra nagrinėję nė vieno tokio homoseksualo skundo. Homoseksualams Lietuvoje iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto nuolatos skiriamos lėšos. Ar ne per didelė pagarba? Ar tai nėra normalios orientacijos žmonių įžeidimas? 2015 metais LR Seime susibūrė seimūnų grupuotė proteguojanti vienalyčių šeimų kūrimasi ir teisinio statuso jiems įteisinimą. Kelia didelį susirūpinimą, kad kai kurie naujos išrinktos Vilniaus savivaldybės tarybos nariai nuolankūs homoseksualams. Kyla klausimas ar toks paslaugumas netaps valdančiosios koalicijos susipriešinimo elementu. Pažymime, kad Vilniuje masiškiems protestams nesirenka ligų kamuojami žmonės. Tačiau į netradicinės seksualinės orientacijos renginius renkasi vis daugiau žmonių – čia suvažiuoja lytiniai iškrypėliai ir iš kitų šalių.
     Buvusios kadencijos vyriausybė Seimui pateikė įstatymo projektą su lenkiškais rašmenimis dokumentuose. Sąjūdininkai ir daugybė organizacijų, priešindamiesi lenkiškų raidžių įteisinimui surinko beveik 100 tūkst. parašų, rašė daugybę kreipimusi ir daugelį kartą protestavo prie Seimo. Tačiau lenkiškų raidžių įteisinimo dokumentuose kova tebesitęsia. Lietuvių kalba yra labai sena ir unikali. Vilniuje ir Vilniaus krašte ypač ryškiai pastebimas kaip pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas. Angliški užrašai nustelbia lietuviškus. Niekas neatsako už lietuvių kalbos žeminimą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija palaiko svetimšalių – ir lietuviškų ūkevedžių kuriamus proveržius į Lietuvos raštiją. Ginkime pasaulinės reikšmės vertybę – LIETUVIŲ KALBĄ IR RAŠTIJĄ.

      Pastebimai Vilniuje mažėja nuolatinių gyventojų. Daugėja atvykėlių iš periferijos ir kitų šalių. Nuo 1994 metų Lietuvoje nebėra natūralaus gyventojų prieaugio. Kas trečias vaikas Lietuvoje gimsta ne santuokoje. Skyrybų ir santuokų skaičius pas mus susilygino. Ne kiekviena pora rūpinasi naujos gyvybės atsiradimu ir gyvenimu iki natūralios mirties. Visuomenėje kelia didelį susirūpinimą lytiniai santykiai paauglių ir vaikų amžiuje, kuriuos skatina seksuali apranga, televizija, alkoholis, rūkalai, kvaišalai ir nedarni šeima. Žiniasklaidoje ir mokyklose be saiko platinama seksualizuota masinė kultūra ir GENDERIZMAS. Švietimo ir mokslo ministerija nesugeba užtikrinti jaunimo lytinio auklėjimo (ugdymo). Ji ir Kultūros ministerija nerodo pastangų užkirsti kelią lytinių santykių rodymui televizijos laidose, neugdo mokinių kuklumo, pagarbos, orumo, pareigos ir atsakomybės jausmų. Esant tokiai situacijai savivalda, seniūnijos, seniūnaičiai ir visuomeninės organizacijos praktiškai yra bejėgios kovoti prieš tokius iššūkius. KONSTATUOJAMA, kad žmonija didėja tik ten, kur viena moteris pagimdo daugiau kaip 2 vaikus. Pasaulio organizacija ištyrė vaikų gimstamumą vienai moteriai. Tarp 2014 metais perduotų duomenų Lietuva tarp 224 valstybių yra 217 vietoje – čia vienai moteriai tenka 1,29 vaiko, Latvija – 211 vieta - 1,35 vaiko, Estija – 196 – 1,46 vaiko, Nigeris užima 1 vietą - 6,89, Malis 2 vietą - 6,16, Turkmėnistanas 108 vietą 2,10 vaiko, JAV – 123 vietą 2,01. Pagal mokslininkų prognozes Lietuvos kaip valstybės greitai gali nebelikti žemėlapyje, o šią teritoriją apgyvens svetimšaliai.
     Siaubas ir pasibaisėjimas krečia pažvelgus į išterliotus senovės didingus rūmus ir statinius, šiuolaikinę architektūrą, kultūrinės, gyvenamosios ir gamybinės paskirties Lietuvos sostinės - Gedimino miesto objektus. Susidaro įspūdis, kad niokotojai neišaiškinami todėl, kad policija turi „SVARBESNIŲ“ reikalų ir nėra uždarbio advokatams ir antstoliams. Vilniaus meras A. Zuokas nutarė bausti namų šeimininkus, nors tai neatitinka nei moralės nei teisės principų. Visuomenė pasyviai žiūri į tepliotojus, nes vengia būti išterliotais. Tikimės, kad naujoji Vilniaus savivalda imsis griežtų veiksmų terliotojams išnaikinti.
     Mes prisimename, kad 1918-02-16 buvo atkurta Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi, kad 1919-10-09 Vilniaus kraštą buvo užgrobę lenkai, kad pagal 1939- 08-23 Stalino – Hitlerio suokalbio protokolus Lietuva turėjo atitekti Sovietų sąjungai, kad 1941-06-23 Lietuvos Laikinoji Vyriausybė paskelbė Nepriklausomybės atkūrimo Deklaraciją, kad 1944 – 1953 Lietuvoje vyko partizaninis karas, kad 1949-02-16 Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis paskelbė Deklaraciją, kad 1990-03-11 buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė, kad 1991-01-13 buvo apginta Nepriklausomybė. Todėl tiems įvykiams, netektims ir kančioms paminėti skiriamas ypatingas dėmesys.

     Lietuvos valstybė 2004 07 24 – 2011 10 13 laikotarpyje, t.y. 7 metus 2 mėnesius ir 20 dienų teisiškai neturėjo Valstybės švenčių. Tenka tik stebėtis, kodėl šis, keleto dienų reikalaujantis darbas, užtruko tokį ilgą laiką? Lietuvos Respublikos Seimas, mūsų reikalavimais padaręs esminius pakeitimus įstatymuose ir ištaisęs savo klaidas nė karto nenurodė priežasties, kodėl padarytos klaidos, jau nekalbant, kad padėkotų Vilniaus Sąjūdžiui už parodytą iniciatyvą. Iki šios dienos nesuprantama, kodėl priimant 1992 metų Lietuvos Konstituciją iš valstybinių švenčių sąrašo buvo išimta rugsėjo 8 – ji – Senosios Lietuvos Praeičiai minėti, Vytauto Didžiojo karūnavimo diena. Ši diena, kaip valstybės šventė, buvo įrašyta į 1938 – jų metų Konstituciją.
     Liko ir daugiau neatsakytų klausimų, kuriuos kėlė Vilniaus miesto Sąjūdžio taryba:
1. Amžinybėn išėjęs Lietuvos Sąjūdžio tarybos garbės narys monsinjoras A. Svarinskas ir buvęs Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas R. Kupčinskas bei Vilniaus Sąjūdžio taryba aukščiausioms institucijoms ne vieną kartą siūlė pagerbti Lietuvos ministrus, nužudytus sovietiniuose kalėjimuose. Buvo siūloma prie atitinkamų ministerijų iškabinti atminimo lentas visiems 17 sušaudytų ministrų. Buvo gautas atsakymas iš Ministro pirmininko tarnybos, kad šio klausimo nagrinėjimui bus sudaryta komisija, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Kūrę modernią Lietuvos valstybę ministrai ir už tai paaukoję brangiausią savo turtą – gyvybę, šiandien mažai kam rūpi. Dar kartą prisiminkime juos:
1. Antanas Tamošaitis sušaudytas Kaune 1940.11. ?
2. Steponas Rusteika sušaudytas Minsko kalėjime 1941.06.24
3. Balys Giedraitis sušaudytas prie Červenės 1941.06.26
4. Kazys Bizauskas sušaudytas Prie Bygasovo 1941.06.26
5. Julius Čaplikas sušaudytas Maskvoje 1941.07.30
6. Kazys Skučas sušaudytas Maskvoje 1941.07.30
7. Vytautas Petrulis sušaudytas Komijoje 1942.06. ?
8. Kazys Jokantas sušaudytas Sverdlovske 1942.08.25
9. Petras Aravičius sušaudytas Sverdlovske 1942.08.25
10. Zigmas Starkus sušaudytas Sverdlovske 1942.08.25
11. Voldemaras Vytautas Čarneckis sušaudytas Sverdlovske 1942.11.04
12. Juozas Papečkys sušaudytas Sverdlovske 1942.11.04
13. Pranas Dovydaitis sušaudytas Sverdlovske 1942.11.04
14. Jonas Sutkus sušaudytas Sverdlovske 1942.12.10
15. Antanas Endziulaitis sušaudytas Sverdlovske 1942.12.10
16. Jokūbas Vygodskis sušaudytas gestapo Kaune(?) 1942 ? ?
17. Pranas Liatukas sušaudytas Vilniuje 1945.09 ?
Vilniaus Sąjūdžio taryba ne vieną kartą siūlėsi rinkti lėšų paminklų statybai, tačiau valdžios institucijos visiškai nereaguoja.
2. Vilnius yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kuris neturi Laisvės monumento - nėra Nežinomo kareivio kapo, nėra amžinosios ugnies, nėra kur nusilenkti ir gėlių padėti. 1999 02 11 LR Seimas priėmė nutarimą įpareigojantį sutvarkyti Lukiškių aikštę, kurioje būtų pastatytas paminklas. Nuo to laiko Lietuvą ir Vilnių valdė ir dešinieji ir kairieji – paminklas nepastatytas. Visi privalo imtis skubiausių veiksmų, kad Vilniuje neatidėliojant būtų sutvarkyta Lukiškių aikštė ir pradėtas statyti monumentas Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę.
3. Į sąjūdininkų pareiškimus dažnai neįsiklauso politikai ir valdininkija. Į Lietuvos Sąjūdžio tarybos 2012 – 2013 metais keliamus probleminius klausimus dėl žemės reformos spartinimo, dėl žemės nuosavybės atstatymo, dėl saugiklių parengimo žemės įsigijimo užsieniečiams klausimus niekas nereagavo. Tačiau baigiantis Europos sutarties įsigaliojimo laikui, kai buvo iškelti referendumo klausimai dėl žemės pardavimo užsieniečiams, totaliai sukilo parlamentarai bei valdančiosios ir opozicinės partijos, o Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariams – prof. V. Vilimui, akad. prof. E. Jovaišai, habil. dr. K. Garšvai, mons. A. Svarinskui, R. Kupčinskui, V. Čeginskui, N. Balčiūnienei, S. Veversevičienei, T, Baranauskui, J. Brasiūnaitei, B. Bučeliui, K. Mickevičiui 2014-02-17 buvo parekomenduota pasitraukti iš Lietuvos Sąjūdžio, grąžinant nario pažymėjimus. 2014-03-05 Vilniaus Sąjūdžio taryba šiais precedento neturinčiais klausimais pareiškė NUOMONĘ:
1. Neleisti žemės parduoti užsieniečiams, kol nebus konstituciškai įteisinti žemės kaip pagrindinio Lietuvos valstybės ir žmonių nuosavybės teisiniai saugikliai, atitinkantys konstitucines nuostatas.
2. Nepritarti iniciatyvai, kad pakaktų surinkti 100 tūkst. parašų referendumui organizuoti.
3. Nepritarti Lietuvos Sąjūdžio lyderių siūlymui pasitraukti iš Sąjūdžio Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariams, išsakiusiems savo nuomonę dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Atkreipia dėmesį, kad užgaulinga kritika ir bausmių siūlymas sukelia žmonių pasipiktinimą, priešpriešą ir trukdo veiklą.
Atkreipia dėmesį ir reiškia susirūpinimą, kad Lietuvos Sąjūdžio vadovybė nevykdo Lietuvos Sąjūdžio XIV suvažiavimo siūlymo steigti Sąjūdžio Seimą, Lietuvos Sąjūdžio internete visiškai neviešinama rajonų ir miestų Sąjūdžio skyrių veikla, tarybų sudėtys. Kai kas Lietuvos Sąjūdžio taryboje bando propaguoti nuostatą, kad sąjūdininkai turi būti vienos partijos rėmėjais - todėl pažymime, kad Sąjūdis gina visos Lietuvos žmonių interesus ir niekas neturi teisės savintis jo veiklos rezultatų.
4. Nuo 1999 metų reguliariai po iškilmingos VASARIO 16 minėjimo procedūros Daukanto aikštėje, po Šventų Mišių Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, po susitikimo prie Signatarų namų, vilniečiai ir svečiai rinkdavosi prie Krašto apsaugos ministerijos, prie Lietuvos Respublikos Prezidento Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklo, kur vykdavo 1949-02-16 Deklaracijos pasirašymo minėjimas. Nuo 2014-02-16 valstybinis minėjimas prie generolo J. Žemaičio - Vytauto paminklo NEVYKDOMAS. Vilniaus Sąjūdžio taryba iki šiol nėra gavusi oficialaus paaiškinimo, o į prašymus organizuoti minėjimo renginius nereaguojama. 2015-02-16 Vilniaus Sąjūdžio tarybai pakvietus susirinko grupė žmonių prie generolo J. Žemaičio – Vytauto paminklo ir paminėjo Deklaracijos pasirašymą.
5. 2013-03-07 Prezidentė D. Grybauskaitė priėmė 1941 m. Birželio 22-28 dienų sukilimo, Vietinės rinktinės, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio, Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų Ramovės, Krašto apsaugos bičiulių klubo ir Sąjūdžio atstovų delegaciją. Susitikime buvo prašoma įteisinti 1941 06 23 dienos Nepriklausomybės atstatymo Deklaraciją. Panašūs susitikimai 2013-04-10 d. vyko su Seimo Pirmininku V. Gedvilu ir 2013-05-07 su ministru pirmininku A. Butkevičiumi. Praėjo daug laiko, tačiau į prašymus nebuvo reikiamai sureaguota. Todėl privalome kreiptis, kad 1941 M. BIRŽELIO 23 D. LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS PAREIŠKIMAS „NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO DEKLARAVIMAS“ BŪTŲ PRIPAŽINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTU – ĮSTATYMU. 2016 metais minėsime 1941 m. Birželio sukilimo 75 metų jubiliejų. Privalome stengtis, kad iki minėjimo Deklaracija būtų įteisintas atitinkamu teisės aktu.
6. Vilniaus Sąjūdžio taryba ypatingai daug dėmesio skyrė Lietuvos Respublikos Seimo alkoholio propagavimo politikai, kadangi gyventojai yra pirmaujančių alkoholį vartojančių pasaulio valstybių tarpe. Tačiau atsakingiausios Lietuvos institucijos priima alkoholio reklamos legalizavimo įstatymą, skatinantį girtuoklystę ir tokiu būdu žmonių naikinimą. Su skaudžiausiomis alkoholizmo pasekmėmis susiduriame kiekvieną dieną. Už kiekvieną patenkantį litą į biudžetą iš alkoholio verslo valstybė išleidžia 5 litus alkoholizmo pasekmėms likviduoti. Tai didžiulių alkoholizmo pramonės pinigų pergalė. 2011 12 06 Seimas, paniekinęs visuomenės, Katalikų Bažnyčios, mokslininkų, alkoholizmo aukų ir daugybės organizacijų prašymus, priėmė alkoholio reklamos legalizavimo įstatymą ir sudarė galimybes verslo ir politikos grupuotėms ir jų atstovams lobti ir reklamuotis iš žmonių nelaimių, pasmerkė tautą tolimesniam naikinimui, išsigimimui ir degradavimui. Seimas šį įstatymą priėmė per REKORDIŠKAI trumpą laiką. Mūsų manymu, tai vienas iš blogiausių Lietuvos Respublikos Seimų priimtas įstatymas. Šiuo žiauriausiu įstatymu, skatinant alkoholizmo industrijos plėtrą reklamos pagalba, įteisinamos galimybės naikinti valstybės žmones. Seimo nariai sulaužė priesaiką ir paniekino Dievo įsakymą NEŽUDYK. Niekas nesugražins į gyvenimą AUKŲ, nepaguos ir neišgydys pilnaverčiam gyvenimui nukentėjusiųjų, neapsaugos nuo moralinių traumų! Todėl nuolatos reikalaujame, kad Seimas skubos tvarka turėtų uždrausti alkoholio reklamą. Atsiranda vis naujų Lietuvos žmonių žudikų – socialdemokratai A. Palionis, E. Šablinskas ir J. Požėla siūlo, kad nebūtų draudžiamas alkoholio pardavinėjimas degalinėse.
7. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba pastaraisiais metais ne vieną kartą įvairiais dokumentais atsakingoms institucijoms rašė apie Vytauto Didžiojo milžiniškus nuopelnus Lietuvai ir Europai. 2009-06-07 Vilniaus Sąjūdžio taryba išplatino kreipimąsi „ Dėl Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto atminimo“, kuriame buvo rašoma, kad ateinančiais metais bus reikšmingi jubiliejai – 600 metų nuo Žalgirio mūšio (liepos 15-ji), 580 metų nuo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio (DLK) Vytauto karūnavimo Lietuvos karaliumi (rugsėjo 8-ji) ir DLK Vytauto mirties (spalio 27-ji). 2012-12-19 Vilniaus Sąjūdžio taryba paskelbė Pareiškimą „Dėl artėjančio Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejaus“ (žiūrėk priedą).
PRIEDAS
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Jo Eminencijai Lietuvos Vyskupų konferencijos Pirmininkui Arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui
LR Seimo Pirmininkui Vydui Gedvilui
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos

          P A R E I Š K I M A S

       Dėl artėjančio Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejaus

Vilnius 2012 12 19
     Suprasdami, kad Vytautas Didysis yra svarbiausia, iškiliausia ir garbingiausia asmenybė Lietuvos istorijoje, tikime, kad 2030 m. bus pavadinti Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo metais. Tikime, kad apie artėjantį jubiliejų įstaigose, valstybinėse ir visuomeninėse organizacijose galvojama jau šiandien.
     Iš istorijos žinodami Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi aplinkybes suprantame, kad Šventosios Romos imperijos ir Vengrijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio paruoštų Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi dokumentų ir Karaliaus karūnos pagrobimas juridiškai nepanaikina jų galios ir teisės. Istoriškai taip susiklostė, kad dėl staigios Vytauto Didžiojo mirties Lietuva neturėjo galimybės užbaigti Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi proceso. Vidaus dinastinės kovos, primesta unijinė priklausomybė, valstybingumo praradimas, komplikuoti santykiai su Lenkija ir okupacijos sutrukdė išspręsti šią problemą.
     Būdami įsitikinę, kad kai kurie darbai reikalauja ilgo ir kruopštaus darbo, manytume, kad kai kuriuos iš jų reikalinga pradėti jau šiandien.
     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos nuomone šie klausimai gali būti užbaigti iki 2030 m. - Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi ir Jo mirties 600 – jų metinių.
Todėl siūlome:
1. 2030 metus paskelbti Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejiniais metais.
2. Vilniuje pastatyti paminklą Lietuvos Karaliui Vytautui Didžiajam.
3. Valdovų rūmuose skirti vieną pagrindinių salių Vytautui Didžiajam ir pavadinti ją Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo vardu.
4. Paruošti Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi dokumentų analogus pagal imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio paruoštų dokumentų pavyzdį ar jų fragmentus, pagaminti naują Karaliaus karūną ir juos pašventinti.
5. 2030 m. rugsėjo 8 d. organizuoti Valstybinį Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi ir Jo mirties 600 – jų metinių minėjimą.
6. Į iškilmingą Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejaus minėjimą pakviesti Europos valstybių vadovus ir monarchus bei Bažnyčių hierarchus.
7. 2030 m. rugsėjo 8 d., po iškilmingų pamaldų Vilniaus Arkikatedroje, pašventintą Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo karūną, regalijas ir dokumentus patalpinti iškilmingiausioje vietoje Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo menėje Valdovų rūmuose.
Organizuoti Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejaus minėjimą skatina ir 1930 metais vykę didingi Vytauto Didžiojo 500 metų minėjimo renginiai.
Artimiausias darbas turėtų būti Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi dienos – rugsėjo aštuntosios įteisinimas valstybinių švenčių sąraše.
Išreikšdami tinkamą pagarbą garbingiausiai Lietuvos istorijos asmenybei – Lietuvos Karaliui Vytautui Didžiajam tinkamai pagerbtume Lietuvos valstybę ir garbingą jos praeitį.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Istorinės grupės vadovas G. Adomaitis
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, G. Araminaitė, K. Balčiūnas, A. Barysas, S. Boreika, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Girdzijauskas, P. Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, G. Ruzgys, R. Simonaitis, A. Skaistys, K. Staniulevičius, L. Šalavijienė, J. Šaulys, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius
A. Budriūnas, tel. +370 673 95837, L. Kerosierius, tel. +370 5 231 8111,
G. Adomaitis, tel. + 370 611 30131
el.paštas: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com


     Pareiškime buvo siūloma 2030 metus paskelbti Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejiniais metais. Taip pat buvo siūloma tuo metu organizuoti įvairius renginius. Lietuvos institucijos pasyviai reagavo į šiuos dokumentus. Todėl Vilniaus Sąjūdžio taryba 2015-05-06 nutarė ant tarybos dokumentų viršuje rašyti: „Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko .......... metų“, kiekvienais metais įrašant likusių metų kiekį, o nuo 2029-08-08 įrašyti likusių dienų kiekį.
     8. Vilniaus Sąjūdžio tarybos darbotvarkėje - lietuvių kalbos gynimo, valstybės vėliavos – Lietuvos trispalvės, moksleivių patriotinio ugdymo mokyklose, medicinos, socialiniai, tautų bendradarbiavimo ir kiti svarbūs mūsų Tėvynei klausimai.

     Nuo 2005 m. sausio mėn. 5 d. pastoviai, kiekvieną dieną, pagal iš anksto sustatytą grafiką, uždegame žvakutes prie  Nežinomo Partizano paminklinio akmens Lukiškių aikštėje ir Tremtinių paminklo šalia buvusių KGB rūmų.
Maloniai primename, kad nuo 2007 m. balandžio mėn., nepriklausomai nuo metų laiko – karštis ar šaltis nuolat pildomas ,,gyvasis kalendorius” prie Nežinomo Partizano paminklinio akmens Lukiškių aikštėje. Jame nurodomi Lietuvoje ir Rusijoje per visą okupacinį laikotarpį tą dieną nužudyti Lietuvos žmonės, gynę ar kitaip prisidėję prie Lietuvos laisvės siekių. Prisimenami sukilėliai ir tarnavę caro kariuomenėje, tačiau bolševikų nužudyti lietuviai, prieškario Lietuvos valdininkai, kariškiai, inteligentija, partizanai, dvasininkai ir kiti, kurie žuvo ar buvo nužudyti kaip Lietuvos patriotai. Glaustai nurodomos jų pareigos, žūties aplinkybės, data ir vieta. Tai labai praeivius dominančios istorinės žinios.
     Užjaučiame politikos ir ekonomikos aukas, padedame vargstantiems, pagerbiame nusipelniusius. Su dideliu liūdesiu ir pagarba prisimename išėjusius amžinybėn. Mirus Lietuvos Sąjūdžio tarybos garbės nariui, partizanų kapelionui monsinjorui Alfonsui Svarinskui, Vilniaus sąjūdininkai užuojautoje rašė: Mirus politiniam kaliniui, tremtiniui, Laisvės Kovotojui, aktyviam Sąjūdininkui, atsargos pulkininkui, Lietuvos partizanų kapelionui, pašventusiam gyvenimą tarnystei Dievui, Bažnyčiai ir Lietuvai Monsinjorui ALFONSUI SVARINSKUI, Vilniaus sąjūdininkai reiškia nuoširdžią užuojautą giminėms, artimiesiems ir bendražygiams. JIS IŠĖJO NENUGALĖTAS. Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai vainiką iš deimantų pina.


     Daugelis organizacijų priešinasi negerovėms, renka parašus, rengia peticijas, ruošia laiškus atsakingiems Lietuvos vadovams ir institucijoms. Vilniaus sąjūdininkai, įsigilinę į problemas, į iniciatyvų ir dokumentų esmę, išsako savo nuomonę.

     Vilniaus sąjūdininkai stengiasi būti įvykių sūkuryje, reaguoja į pozityvius ir negatyvius reiškinius, protestavo ir reikalui esant išreikšdavo savo poziciją. Ypatingai daug dėmesio buvo skiriama sprendžiant socialines, medicinos, mokslo, krašto apsaugos, auklėjimo, kultūros ir tautines problemas. Vilniaus Sąjūdžio taryba įvairiais klausimais kreipėsi į įvairius valstybės vadovus ir valstybines institucijas. Žemiau pateikiame tarybos pareiškimus, kreipimusis, rezoliucijas nuo 2013-03-27 įvykusio Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos ataskaitinio susirinkimo iki 2015-05-13: 2015 05 06 Dėl sąjūdininkų pagerbimo ir apdovanojimo
2015 05 06 Dėl Kazokiškių sąvartyno
2015 05 06 Susirinkimo scenarijaus tvirtinimas
2015 04 15 Armėnų tautos genocidui 100 metų
2015 04 15 Aiškėja Rūtos Gajauskaitės mirties aplinkybės
2015 04 15 Sveikinimas pasaulio čempionei Marijai Muzyčiuk
2015 04 15 Atstovavimo taryboje klausimų sprendimas
2015 04 01 Kvietimas į susirinkimą
2015 03 18 Kreipimasis į naująjį Vilniaus miesto merą
2015 03 09 Dėl R. Gajauskaitės mirties aplinkybių tyrimo
2015 03 04 S V E I K I N I M A S
2015 03 04 Dėl Seimo nario rinkimų Žirmūnuose
2015 03 04 K R E I P I M A S I S Į R I N K Ė J U S
2015 03 04 Iš Lietuvos žiniasklaidos lobynų
2015 02 18 Dėl 1949– 02–16 Deklaracijos pasirašymo reguliaraus minėjimo prie generolo Jono Žemaičio - Vytauto paminklo Vilniuje
2015 02 18 Dėl sušaudytų buvusių Lietuvos Respublikos ministrų atminimo įamžinimo
2015 02 04 Dėl Žaliojo tilto skulptūrų nukeldinimo
2015 02 04 KVIETIMAS paminėti vasario 16
2015 02 04 Dėl 2015.02.16 šventinių renginių Programos
2015 02 04 Dėl Rūtos Gajauskaitės mirties aplinkybių
2014 12 03 Nukeldinti sovietines skulptūras nuo Žaliojo tilto
2014 12 03 Dėl Lietuvos partizano Antano Kraujelio šmeižimo
2014 11 19 Dėl alkoholio reklamos draudimo
2014 11 19 Dėl sušaudytų buvusių Lietuvos Respublikos ministrų atminimo įamžinimo
2014 11 06 Informacija apie Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos teiktus dokumentus ir gautus atsiliepimus dėl sušaudytų buvusių Lietuvos Respublikos ministrų atminimo įamžinimo
2014 10 15 DĖL PARTIZANO ANTANO KRAUJELIO ŽEMINIMO
2014 10 15 Dėl alkoholio reklamos draudimo
2014 10 15 DĖL JAUNIMO AUKLĖJIMO
2014 10 15 Dėl J. Oleko atsakymo apie sovietines skulptūras ant Žaliojo tilto
2014 10 15 Dėl sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto
2014 10 15 LR Kultūros ministerija atsisako vykdyti Prezidentūros prašymą
2014 10 01 Dėl alkoholinių gėrimų ženklinimo
2014 10 01 Alcohol
2014 09 03 Gelbėkime motinas ir kūdikėlius
2014 06 04 Laiškas Šventajam Tėvui
2014 05 07 Atsakymas dėl Lietuvos istorinės ir NATO vėliavų iškabinome šalia sovietinių skulptūrų
2014 04 18 Dėl NATO vėliavų iškabinimo šalia sovietinių kareivių skulptūrų Vilniuje
2014 04 16 Dėl bandymų užimti koplyčią
2014 04 16 Dėl nusavintų pensijų grąžinimo
2014 04 10 Dėl NATO vėliavų iškabinimo šalia sovietinių skulptūrų Vilniuje
2014 04 02 Ar tinkama vieta Lietuvos istorinei ir NATO vėliavoms ant Žaliojo tilto?
2014 04 02 Dėl sušaudytų buvusių Lietuvos Respublikos ministrų ir komunizmo aukų atminimo įamžinimo
2014 03 05 Встреча с послом Украины
2014 03 05 Tarybos nuomonė dėl žemės pardavimo užsieniečiams
2014 03 05 Nuskriaustųjų žeminimas ir niekinimas
2014 02 26 Украина на пути свободы
2014 02 26 Ukraina laisvės kelyje
2014 02 26 Generolas Žemaitis
2014 02 26 Dėl sovietinių skulptūrų ant Žaliojo tilto
2014 02 22 UŽUOJAUTA ČEČĖNŲ TAUTAI
2014 02 12 W sprawie pomówień ze strony Akcji Wyborczej Polaków na Litwie
2014 02 12 Dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos šmeižto
2014 02 12 Dėl LR Švenčių dienų įstatymo
2014 02 12 70 metų genocidui Čečėnijoje dokumentai
2014 01 23 Geriausieji ant pjedestalų
2013 12 19 Teismas sudaužė valdininkų, politikų ir verslininkų galybes. KAZOKIŠKIŲ SĄVARTYNAS NETEISĖTAS
2013 12 18 Dėl LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nutarimo "Dėl sovietinių skulptūrų ant Žaliojo tilto"
2013 12 04 Dėl sovietinių skulptūrų ant žaliojo tilto
2013 12 04 Kreipimasis i ukrainiečius
2013 11 20 Dėl savivaldos bei viešo intereso pažeidimo
2013 11 06 A. Zuoko kvietimas pasitarti
2013 10 02 Dėl Sąjūdžio laidų televizijoje
2013 09 04 Pašalinti sovietines skulptūras nuo Žaliojo tilto
2013 08 07 Dėl bandymų įsivežti užsieniečius
2013 07 03 Dėl homoseksualų viešųjų akcijų
2013 06 19 Deklaracija - pasitarnaukime Lietuvai
2013 06 19 Alkoholizmas - genocidas
2013 06 05 Dėl pagarbos Seimo gynybos barikadoms
2013 06 05 Dėl bandymų iteisinti naminės degtinės gamybą
2013 06 01 XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo Deklaracija
2013 05 29 Dėl sezoninių laikų kaitaliojimo
2013 05 08 Dėl Algio Ramanausko elgesio
2013 05 07 Dėl Nepriklausomybės kovų ir kovotojų atminimo įamžinimo
2013 04 17 Kvietimas Artūrui Zuokui
2013 04 10 Dėl 1941m Birželio Sukilimo įteisinimo LR Teisės aktu

     Šių dokumentų turinys byloja ir paliudija, kad Vilniaus Sąjūdžio taryba svarbiais vilniečių keliamais klausimais kas mėnesį vidutiniškai daugiau kaip 2 kartus oficialiai kreipėsi į atsakingas institucijas.
Dauguma paminėtų dokumentų buvo paskelbti Vilniaus Sąjūdžio tarybos internetiniame tinklapyje http://www.sajudis.com Šiuo tinklapiu naudojasi daug žmonių įvairiuose kontinentuose. Dokumentus viešiname visur, kur gyvena lietuviai ir turime jų el. paštus. Norintys gauti operatyvią informaciją turėtų pateikti į vilnius@sajudis.com mums savo el. paštą.
Pažymime, kad pačioje tinklapio pradžioje yra sudėti labai svarbūs dokumentai:

44. KRONIKA "NEŽUDYK" video KALENDORIUS
70 metų genocidui Čečėnijoje dokumentai Sausis
41. PRISIMINKIME 2008-04-30 video Vasaris
I N F O R M A C I J A V I D E O Kovas
2009 08 05 Budelių suokalbis dokumentai Balandis
2014 03 05 Tarybos nuomonė dėl žemės pardavimo užsieniečiams Gegužė
2014 06 04 Laiškas Šventajam Tėvui Birželis
2015 02 18 Sušaudytas ministrų kabinetas Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis

     Kiekvienas naudodamasis kompiuteriu gali sužinoti apie Vilniaus Sąjūdžio tarybos veiklą surinkdamas Google užklausą www.sajudis.com Surinkus Google Vilniaus Sąjūdžio taryba, naršydami atsidariusiuose puslapiuose surasite daugelį mūsų viešintų dokumentų ir įvairiausių komentarų.
Dėkojame, kad kai kuriuos mūsų dokumentus skelbia „Tremtinys“, „ XXI amžius“, „Voruta“, „Laisvas laikraštis“, „Čikagos aidas“, „Draugas“ ir kitos žiniasklaidos institucijos bei internetų organizacijos ir asmenys. Didelę dalį dokumentų viešina ELTA ir „Bičiulystė“ (JAV lietuvių laikraštis internetu). Stambieji Lietuvos laikraščiai ir agentūros dažniausiai prašo užmokesčio. Blogiausia yra tai, kad Lietuvos radijas ir televizija, kurią gynė sąjūdininkai, dažnai yra akla ir kurčia Sąjūdžio veiklai.

     Atkreipiame dėmesį, kad Vilniaus Sąjūdžio tarybos tinklapio pagrindiniame puslapyje pateiktas švenčių ir atmintinų datų kalendorius. Šis kalendorius gali būti naudojamas kaip pagalbinė mokslo įstaigų mokymo priemonė.
Taryboje šiuo metu yra 36 žmonės, kurie atstovauja 22 organizacijas. Tarybos sąrašas pateiktas ataskaitos pradžioje.
Tarybos veiklos operatyvumui organizuoti suformuota valdyba, kurioje veikia 6 grupės. Jos suformuotos pagal veiklos pobūdį (pateikiame žemiau).
Tarybos ir valdybos pirmininkas Leonas Kerosierius, Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius, valdybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Budriūnas.


1. Valdymo – struktūrinė. Grupės vadovas pirmininko pavaduotojas ir valdybos pirmininko pavaduotojas - Paulius Rutkauskas.
2. Sekretoriato, socialinių – ekonominių reikalų. Grupės vadovė pirmininko pavaduotoja ir valdybos narė Regina Jakučiūnienė.
3. Sveikatos, gamtosaugos, renginių organizavimo. Grupės vadovas pirmininko pavaduotojas ir valdybos narys Hubertas Martinkėnas.
4. Tautiškumo ir istorinės – patriotinės atminties. Grupės vadovas pirmininko pavaduotojas ir valdybos narys Gediminas Adomaitis.
5. Švietimo – kultūros, ryšių su jaunimu ir bočiais. Grupės vadovas pirmininko pavaduotojas ir valdybos narys Alfonsas Ambrazas.
6. Tautinės savimonės, jaunimo grupė. Grupės vadovas pirmininko pavaduotojas ir valdybos narys Alfonsas Augulis.

     Per praėjusį laikotarpį taryba posėdžiavo 26 kartus. Taryba posėdžiauja du kartus per mėnesį - pirmą ir trečią mėnesio trečiadienį ir papildomai pagal poreikį. Valdyba renkasi pagal būtinybę. Tarybos darbotvarkės rengiamos iš anksto. Tarybos nariams prieš 3 dienas prieš posėdį el paštu persiunčiamas darbotvarkės projektas, o kiekvieną posėdį įteikiamos darbotvarkės, svarstomų dokumentų projektai ir svarbūs dokumentai. Taryboje nuolatos atsiskaitoma už įpareigojimų ir įsipareigojimų vykdymą.

     Vilniaus Sąjūdžio taryba, vykdydama darbus, lankosi valstybinėse ir visuomeninėse institucijose, susitinka su atsakingais pareigūnais ir politikais. Taryba laikosi susitarimų ir konfidencialumo. Problemas bando spręsti dialogu. Prireikus rengiami pasitarimai, konferencijos, piketai, mitingai, protesto akcijos.

     Mums tenka bendrauti su įvairiausių tautybių, konfesijų, profesijų ir įvairaus amžiaus žmonėmis. Džiugina, kad jaunimas yra žingeidus, iniciatyvus ir rodo daug gerų pavyzdžių. Jaunimas yra gerų darbų iniciatorius ir vykdytojas.

     Vilniaus Sąjūdžio taryba skiria rimtą dėmesį savivaldos rinkimams. Antrame ture kvietė vilniečius Vilniaus meru rinkti R. Šimašių, o kituose miestuose ir rajonuose balsuoti už TS-LKD kandidatus.
2015 03 11 Lietuvos Nepriklausomybės 25 metų atkūrimo šventę jaunimo eisena, pasidabinusi Trispalvėmis, skanduodama patriotinius šūkius ir dainuodama dainas, atžygiavo į Nepriklausomybės aikštę. Ši jaunimo suorganizuota demonstracija apskriejo daugelį šalių ir sukėlė didžiulį pasididžiavimą Lietuvos valstybe ir jos piliečiais. Tačiau atsiranda jėgų, koneveikiančių jaunimą, signatarus, Laisvės kovotojus ir sąjūdininkus.
     Apmaudu, kad kai kurie politikai, verslininkai, bankininkai ir daugelis kitų neįsiklauso į žmonių nuomones, neieško būdų, kad žmonės geriau gyventų ir kad mažėtų socialinė atskirtis. Didesnis dėmesys turi būti skiriamas Laisvės kovų dalyviams, buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, našlaičiams, Černobylio katastrofos ir Afganistano karo aukoms.
     Su nerimu stebime, kaip mūsų Lietuvos mergaitė Eglė Kusaitė 3 metus tampoma po teismus, sukurpus jai taip vadinamą ,,teroristės“ bylą galų gale buvo išteisinta.
Praėjęs laikas parodė, kad kai kam nesugebėjome skirti reikiamo dėmesio. Atvirai galima pasakyti, kad stengiamės atlikti svarbiausius mūsų manymu darbus. Didėjanti socialinė atskirtis, pokyčiai politinėje sistemoje reikalauja pasirinkti veiklos principus. Vykstantys politiniai, socialiniai ir ekonominiai procesai kasdien vis kelia naujus iššūkius. Taryboje išsakytas mintis ir idėjas paviešiname bendraminčiams ir bendražygiams. Tik operatyvus sprendimų priėmimas, jų paviešinimas ir kantrus darbas parodo ir sustiprina mūsų tarnystės Sąjūdžiui reikšmę, žmonių tikėjimą SĄJŪDŽIU.

Vilniuje ir Lietuvoje yra daug problemų, kurias reikėtų padėti spręsti:

1. Švietimas, tautiškumo ir pilietiškumo ugdymas.
2. Lietuvių kalbos ir raštijos gynimas.
3. Patriotinis auklėjimas.
4. Laisvės monumento pastatymas Lukiškių aikštėje.
5. Socialiniai ir užimtumo klausimai. Smulkaus verslo skatinimas.
6. Didvyrių atminties, gerų darbų viešinimas ir propagavimas.
7. Bendradarbiavimas su Pabaltijo valstybių, Čečėnijos Respublikos Ičkerijos, Tibeto, Gruzijos ir Ukrainos Nepriklausomybės gynėjais.
8. Kovoti prieš korupciją, alkoholizmą, narkomaniją, prostituciją, rūkymą.
9. Viešinti amoralią žiniasklaidos veiklą.
10. Parama miesto savivaldos tarybos nariams ir darbai seniūnijoms.
11. Puoselėti kraštovaizdžio, gamtos, istorijos, paveldo ir architektūros paminklų bei tautinių tradicijų apsaugą.
12. Priešintis užrašams užsienietiškomis kalbomis ir grafiti terlionėms.
13. Drausti viešajame transporte transliuoti laidas svetimomis kalbomis.
14. Aktyviai dalyvauti Prezidento, Seimo ir savivaldos rinkimuose. Remti dešiniųjų demokratinių partijų bei jų asmeniškai išsikėlusius kandidatus.
     Globalizacijos doktrinos rengiasi mus paversti Europos piliečiais – be tautinės savasties. Lietuvių kalba yra viena iš seniausių indoeuropiečių prokalbei priklausančių kalbų. Didžiuokimės esą baltais.
Žeminama krikščioniška moralė ir Bažnyčia.

Todėl kviečiame rinktis ir tartis.

     Nežinomybės skraistė gaubia 2006 m. rugpjūčio 23 d.. Bresto mieste, „Inturist“ viešbutyje Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Baltarusijos Respublikos Gardino mieste diplomato, pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo aplinkybės. Laisvės gynėjams teismuose sunku kovoti prieš buvusių sovietinių struktūrų, nusikaltėlių bei jų parankinių ir stribų nusikaltimus.

     Susidaro įspūdis, kad Lietuvos atsakingiausios ir kitos institucijos, politikai ir valdininkija užsiima negerovių šalinimu. Kiekvienam žmogui kyla klausimas, iš kur tos negerovės atsiranda. ATSAKYMAI MIGLOTI, dažnai nepateisinami, KALTŲ NĖRA – už viską savo gyvenimu atsako eilinis Lietuvos žmogus. Kas apgins žmogų?
     Vilniaus sąjūdininkų materialiai neremia jokia institucija, partija ar organizacija. Yra daugybė siekiančių, kad sąjūdininkai būtų užribyje, opozicijoje – siekiama, kad Laisvės kovotojai nedrumstų ramybės, kad greičiau išmirtų. Atsiranda vis daugiau pranašų nuo Sąjūdžio susikūrimo STOVĖJUSIŲ PO MEDŽIU, o nūnai besiveržiančių į valdžios krėslus, politikos ložes ir prie valstybės užvaldymo.
     Kovojome nuožmiuose mūšiuose, pragyvenome karus ir genocidą, laidojome artimuosius, atkūrėme ir apgynėme Nepriklausomybę NE TAM, kad taptume pajuokos objektais. Ieškodami kaltųjų turime pasakyti, kad gal ir mes patys kai kada buvome kalti paklusniai ir naiviai vykdę valdančiųjų valią.
     Mes čia aiškiname apie vilniečių problemas ir rūpesčius, kurie panašūs visoje Lietuvoje. Mes vilniečiai kovojome prieš tas negeroves. Teisėjais būkite JŪS-VILNIEČIAI bei visos Lietuvos piliečiai.
     Mes vėl susirinkome čia pasitarti. Įvertinkime savo darbus, dalinkimės patirtimi, padėkokime visuomenininkams ir sąjūdininkams už tarnystę valstybei. Aktyvinkime veiklą Tėvynės gerovei. Dėkojame Lietuvos Mokslų Akademijai, suteikiančiai nemokamai patalpas Sąjūdžio renginiams.
     Dėkojame visiems už aktyvų dalyvavimą Sąjūdžio veikloje.
     Artėja Lietuvos Valstybės atkūrimo 100 metų garbinga sukaktis – ruoškimės jai.
     Sveikiname Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 25 metų jubiliejaus proga, linkime sveikatos, ištvermės, gerų darbų ir prašome Dievo palaimos.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Pirmininko pavaduotojas G. Adomaitis

Pirmininko pavaduotojas A. Ambrazas

Pirmininko pavaduotojas A. Augulis

Pirmininko pavaduotoja, sekretorė R. Jakučiūnienė

Pirmininko pavaduotojas H. Martinkėnas

Pirmininko pavaduotojas P. Rutkauskas

Tarybos nariai:
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius. Telefonai - A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius: +370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691, G. Adomaitis +370 611 30131, A. Ambrazas +370 5 234 8060 , A. Augulis +370 687 79775 , R. Jakučiūnienė +370 5 242 3448, H. Martinkėnas +370 620 85209
el. paštas: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com
 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com