Pagrindinis

 

LT     EN     RU


     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba

     JO ŠVENTENYBEI POPIEŽIUI PRANCIŠKUI

     Jo Eminencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui


     PRANEŠAME JUMS, kad 2014 metų gegužę Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė informaciją, kurioje Lietuva tarp Europos Sąjungos valstybių pagal suvartojamą alkoholio kiekį vienam žmogui per metus užima PIRMĄ VIETĄ - kiekvienas mūsų šalies gyventojas išgeria po 15,4 l absoliutaus etilo alkoholio.
     TEIGIAME JUMS, kad ES komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad Lietuvoje alkoholio prieinamumas (kainos, laiko, vietos ir kt.) prasme yra didžiausias iš visų ES valstybių.
PRIMENAME ir KONSTATUOJAME, kad:
     1858 m. Žemaičių Vyskupo Motiejaus Valančiaus raginami kunigai ėmė kviesti laikytis blaivybės ir kurti blaivybės brolijas. Tas SĄJŪDIS tarsi liepsna greitai apėmė visą vyskupiją.
     Tiktai pamokslų dėka apie girtavimo kenksmingumą daugelis susilaikė nuo svaigalų.
Savo pranešime Popiežiui Pijui IX 1862 m. pradžioje Vyskupas rašo: "Žmonių papročiai yra dori ir nesugadinti, didesni nusikaltimai retai bepasitaiko. Visa Žemaitija išsižadėjo gerti svaigalus. Žmonės savo pamaldumu, svetingumu, mandagumu nė kiek nenusileidžia kitoms tautoms”.
     Vos blaivybė ėmė plisti, prasidėjo ir persekiojimai. Policija pradėjo teirautis, tardyti klebonus ir žmones. Iki 1864.IV.24, kai blaivybės brolijos Muravjovo buvo likviduotos, Rusija jau buvo patyrusi iki 5 milijonų rublių nuostolių. Kiek blaivybės brolijos padarė valstybės iždui nuostolių, tiek Žemaičių vyskupijos žmonėms davė neįkainojamų gėrybių: pakilo dora, pasitaisė gyvenimo sąlygos, pražydo apšvieta, sustiprėjo tautinė sąmonė (laiško kopiją pridedame, žiūr. www.sajudis.com 2009 12 02 Ką pasakytų Vyskupas Motiejus Valančius).
     RAŠYDAMI JUMS apie alkoholio plitimą Lietuvoje, patiriamus milžiniškus nuostolius, didžiulę Lietuvos žmonių kančią dėl masiško alkoholio naudojimo turime vilties.
     ŽINODAMI, kad kovos dėl alkoholizmo plėtros įtakos mažinimo pagrindiniai įrankiai yra Lietuvos atsakingiausių institucijų vadovų ir politikų rankose,
     KARTU KREIPIAMĖS ir į Lietuvos žmones, Lietuvos Katalikų Bažnyčią, atsakingiausių Lietuvos institucijų vadovus, politikus, institucijas

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos laikinjam generaliniam prokurorui Dariui Raulušaičiui
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkui Leonui Virginijui Papirčiui
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai

          K R E I P I M A S I S

     ALKOHOLIS NAIKINA LIETUVĄ


Vilnius 2014 06 04
     1998 07 02 Seimas patvirtino Lietuvos sveikatos programą, kurioje buvo numatyta iki 2010 metų alkoholio vartojimą sumažinti 25 procentais. 1998 metais vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 9,1 litro absoliutaus etilo alkoholio (toliau a.e.a. – visur duomenys pateikiami be nelegalaus ir neapskaitomo alkoholio). Pagal programą 2010 metais kiekvienam gyventojui buvo prognozuojama išgerti apie 6,8 l a.e.a. 1998 m. Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių.
1999 02 25 LR Vyriausybės patvirtintoje Valstybės alkoholio kontrolės programoje buvo rašoma: „Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, jeigu vienas gyventojas suvartoja vidutiniškai 8 l gryno etilo alkoholio, valstybė praranda 6 proc. bendrojo nacionalinio produkto“. Programai įgyvendinti 1999–2010 metams buvo skirta 1 004 010 litų.
Aukščiau išvardytose programose pateikta išsami analitinė medžiaga, numatytos priemonės, išskirti pinigai ir paskirti atsakingi vydytojai, kurie privalėjo organizuoti darbą taip, kad vidutiniškai Lietuvos pilietis 2010 metais išgertų apie 6,8 l a.e.a. Tačiau 2010 m. kiekvienas išgėrė po 10,9 l a.e.a. Taigi kiekvienas pilieitis išgėrė po 4,1 l a.e.a. daugiau negu valstybė pagal Seimą ir Vyriausybę buvo įsipareigojusi. TAI KATASTROFIŠKAS RODIKLIS.
     Lietuvos valstybės ir politikos elitas NEĮVYKDĖ SEIMO ir VYRIAUSYBĖS PATVIRTINTŲ PROGRAMŲ. Niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn už MILŽINIŠKUS VALSTYBĖS PATIRTUS NUOSTOLIUS ir niekas neprisiėmė atsakomybės už sužlugdytas programas.
     Atkreipiame dėmesį į tai, kad LR Seimas ir Vyriausybė per 3,5 metų nesugebėjo patvirtinti NAUJOS LIETUVOS SVEIKATOS PROGRAMOS, kuri yra užstrigusi Seimo ir Vyriausybės labirintuose. Iš to darytina išvada, kad tiek buvusieji, tiek esamieji Lietuvos seimai ir vyriausybės SPECIALIAI SKATINA ALKOHOLIO VARTOJIMĄ.
2014 metų gegužę Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė informaciją, kurioje Lietuva tarp Europos Sąjungos valstybių pagal suvartojamą alkoholio kiekį vienam žmogui per metus užima PIRMĄ VIETĄ - kiekvienas mūsų šalies gyventojas išgeria po 15,4 l a.e.a.
     Lietuva apimta alkoholizmo epidemijos. Šis užkratas pagimdytas aukščiausių ir atsakingiausių institucijų, politikų bei alkoholio industrijos ir žiniasklaidos susitarimu kasdien įgauna vis didesnį valstybės naikinimo pagreitį. 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,944 mln. žmonių. Per 15 metų Lietuva neteko apie 756 tūkst. gyventojų.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2013 06 19 aukščiausioms Lietuvos institucijoms ir politikams NUTARIME “Alkoholizmas – žmonių genocidas!” rašė: „... Lietuva pirmauja alkoholį vartojančių pasaulio valstybių tarpe...Už kiekvieną iš alkoholio verslo į biudžetą patenkantį litą valstybė išleidžia apie 5 litus alkoholizmo pasekmėms likviduoti... 2011 12 15 (Valstybės žinios Nr. 153(7207) paskelbė Lietuvos Prezidentės pasirašytą Seimo priimtą naują įstatymą, palankų alkoholizmo industrijai. Alkoholizmo industrijos ir žiniasklaidos parankiniai Seime, paniekinę visuomenės, Katalikų Bažnyčios, mokslininkų, alkoholizmo aukų ir daugybės organizacijų prašymus, sudarė galimybes verslo, politikos grupuotėms ir jų atstovams lobti ir reklamuotis iš žmonių nelaimių, pasmerkė tautą tolimesniam naikinimui, išsigimimui ir degradavimui... Seimas šį įstatymą priėmė REKORDIŠKAI trumpu laiku... Mūsų manymu, tai vienas iš blogiausių Lietuvos Respublikos Seimų priimtų įstatymų... Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad visi alkoholiniai gėrimai, tame tarpe ir alus, yra narkotikai ir pasižymi psichikoaktyviomis savybėmis. Alus priskiriamas prie startinių narkotikų, nes per jį vyksta ankstyvas, net iki 7 m. vaikų pripratinimas prie alkoholio… ALUS YRA JAUKAS VARTOTI STIPRESNIUS ALKOHOLINIUS GĖRIMUS... Nėra Lietuvoje kitos valdiškos organizacijos, kuri taip teisiškai totaliai propaguotų smurtines mirtis ir amoraliausią gyvenimą, kaip pasielgė Seimo nariai, 2011 12 06 įteisinę alkoholio reklamą. Alkoholio vartojimo daroma žala pagal užsienio šalių specialistų skaičiavimo patirtį Lietuvoje per metus sudaro apie 1,5 milijardų litų”. Lietuva dėl alkoholizmo kasmet praranda apie 4,5 mlrd. litų BVP.
Tada laišką pabaigėme konstatuodami ir prašydami:
     “Valstybinę žmonių egzekuciją paspartino Seimas 2011 12 06. Tada nė viena parlamentinė partija neprotestavo ir neprotestuoja dabar. Yra daug galvojančių, kad partijų egzistencijai ir rinkimams reikia labai daug pinigų – manoma, kad alkoholio industrija atsilygina už paslaugas!!!
     Kas prisiims atsakomybę už padarytą milžinišką žalą valstybei ir atlygins už patirtus ir patiriamus nuostolius ir skriaudas?!
     Dabartinis Seimas skubos tvarka turėtų uždrausti alkoholio reklamą. Bet kas imsis iniciatyvos?!
     Prašome Seimo narių neatidėliojant priimti alkoholio reklamos draudimo įstatymą ir imtis efektyvių Lietuvos blaivinimo priemonių.” (laiško kopiją pridedame, žiūr. www.sajudis.com 2013 06 19 Alkoholizmas – genocidas).
Praėjo metai po mūsų kreipimosi, kuriame rašėme: ,,Prašome Seimo narių neatidėliojant priimti alkoholio reklamos draudimo įstatymą ir imtis efektyvių Lietuvos blaivinimo priemonių.” ŽINOME, KAD NIEKAS NEINICIJAVO ALKOHOLIO REKLAMOS DRAUDIMO ĮSTATYMO.
     Autobusų stotelės, laikraščiai, įvairiausi skydai, televizija, stendai, internetas pilni alkoholio reklamos. Kiekvieną dieną internete, laikraščiuose, televizijose pateikiami šiurpiausi vaizdai apie alkoholio vartojimo padarinius buityje, autoįvykiuose, daromą neatitaisomą žalą vaikams ir jaunimui, dėl alkoholio įvykstančias tragedijas šeimose. Tyrėjai, ekspertai, prokurorai ir teismai įrodo, kad tai alkoholio vartojimo pasekmės, ir nubaudžia kaltininkus. Visiems yra aišku, kad dėl alkoholizmo pasekmių PAGRINDINIS KALTININKAS YRA LIETUVOS VALSTYBĖ. Valstybės atstovai – Seimo ir Vyriausybės kabineto nariai, balsuodami tvirtina alkoholinių gėrimų gamybos apimtis ir biudžetus, žino alkoholinių gėrimų vartojimo padarinius, įstatymus ir atsakomybę. Valstybė užsiima alkoholinių gėrimų gamybos planavimu, prekybos leidimų išdavimu ir prekybos vietų skyrimu, įstatymų leidyba ir reklama. Valstybė už šias paslaugas iš alkoholio pramonės ir pardavėjų gauna pajamas akcizo ir įvairių mokesčių pavidalu, tačiau tai yra maždaug 5 kartus mažiau negu valstybė išleidžia alkoholizmo padariniams likviduoti. Alkoholio pramonė ir prekybininkai dirba pelningai. Kiekvienam yra aišku, kad nė vienas verslininkas nesiima nepelningos arba nuostolingos veiklos. Pastaruoju metu panašiai elgiasi ir mūsų valstybė: uždarinėja mokyklas, ligonines, bibliotekas, slaugos namus, skaityklas, socialinės rūpybos įstaigas, pašto skyrius. Politikai ir valdininkija visą šį genocidą veidmainiaudami vadina valstybei nepakeliamomis išlaidomis. Tačiau valstybė stengiasi padengti milžinišką alkoholio padarytą žalą Lietuvos žmonėms. Ir niekas nesugrąžins į normalų gyvenimą prasigėrusiųjų, nesugrąžins nusižudžiusių ir nužudytųjų, nepaguos ir neatjaus vaikų, praradusių tėvus, ir tėvų, praradusių vaikus.
     Alkoholio vartotojai viliojami su muzika. Linksmybės dažnai baigiasi visuomenei tragiškomis, graudžiomis, skaudžiomis, nuostolingomis ir nepataisomomis pasekmėmis. Atkreipiame dėmesį, kad ES kompesuoja apie 50 proc. tikslinių investicijų. Už broką ir blogą darbą nemokama. TAČIAU valstybė padengia alkoholio pramonės PADARYTĄ MILŽINIŠKĄ ŽALĄ LIETUVAI. Štai ką reiškia VALDŽIOS ORGANIZUOTAS ALKOHOLIO VERSLAS. Alkoholio pramonė su savo partneriais ir vykdytojais džiūgauja.
     Lietuva pagal alkoholizmą Europos Sąjungoje pirmauja. Mūsų „valstybininkai ir politikai“ dėl alkoholio daromos žalos visiškai neišgyvena, nes Lietuvoje yra apie 200 tūkst. bedarbių, dar apie 500 tūkst. lietuvaičių klajoja svetimose šalyse, o eilės svetimtaučių proletarų laukia prie valstybės sienos. Šis ,,PASIEKIMAS” parodo Lietuvos valstybinės alkoholio propagavimo politikos pasekmes. Turbūt ,,valstybininkai ir politikieriai”, sukūrę tokį verslą, džiūgauja ir laukia apdovanojimų. Mes manome, kad jie apdovanojimus gauna vokeliuose, privilegijas – žiniasklaidoje, minkštus krėslus – Seime, Vyriausybėje, ministerjose.
     Lietuvoje vyksta daugybė teismų dėl alkoholio įtakoje padarytos žalos. Tačiau daugelis žmonių nesugeba išsireikalauti patirtų nuostolių arba dėl įvairiausių priežasčių visiškai nesikreipia į teismus. Lietuvoje nebuvo teismų dėl priimtų įstatymų ar poįstatyminių aktų, dėl politikų ir valstybės pareigūnų bei alkoholio gamintojų atsakomybės.
Primename, kad daugybė Lietuvos žmonių, organizacijų ir katalikų Bažnyčia nuo 2011 metų pavasario aktyviai protestavo prieš naminio alkoholio gamybos ir alkoholio reklamos legalizavimo. 2011 11 07 Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius viešu laišku Seimo nariams „Moralės ir demokratijos egzaminas Seimo nariams“ prašė susimąstyti dėl alkoholio vartojimo pasekmių ir kvietė nebalsuoti dėl alkoholio reklamos legalizavimo (laiško kopiją pridedame žiūr. www.sajudis.com 2011 11 07 Moralės ir demokratiojos egzaminas). 2011 12 06 LR Seimas, panaudojęs visas įmanomas priemones panaikino 2008 04 18 d. priimtą Alkoholio reklamos draudimo įstatymą, kuris turėjo įsigalioti 2012 01 01. Panašiai tebesielgia ir daugybė šios kadencijos Seimo narių, nes daugelis jų buvo perrinkti. Turbūt mentalitetas nesikeičia.
     Žmones nuvilia, kad Seimo nariai, priesaikose tarę “Tepadeda man Dievas”, 2011 metais nesureagavo į Arkivyskupo S. Tamkevičiaus ir daugybės žmonių prašymus nelegalizuoti alkoholio reklamos. Mus skaudina, kad Lietuvos aukščiausių institucijų vadovai elgėsi panašiai kaip ir Seimo nariai - neįsiklausė į daugybės žmonių prašymus ir legalizavo alkoholio reklamą.
     Sąjūdininkus glumina, kad 2011 05 10 keturiolika Seimo narių, tarp kurių iš Sąjūdžio kilusios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščioaniai Demokratai partijos nariai V. Matuzas, K. Kuzminskas, J. Razma, A. Bilotaitė, S. Stoma, K. Masiulis, S. Pečeliūnas pasiūlė sunaikinti 2008 04 18 priimtą Alkoholio kontrolės įstatymą, kuriame buvo numatyta uždrausti alkoholio reklamą nuo 2012 01 01.Tik šių parlamentarų dėka ir visai TS-LKDP frakcijai netramdant šių alkoholio propaguotojų, Seimas įteisino alkoholio reklamą nuo 2012 01 01.
     Pavieniai Seimo nariai inicijavo įvairių įstatymų punktų pataisas dėl alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo. Tačiau Seimas tokius pasiūlymus sprendžia labai nenoriai. Daug įstatymų pataisų projektų yra ,,nusėdę“ Sveikatos reikalų komitete: XP-1078(2), XIP-743(2), XIP-4189(2), XIIP-49, XIIP-50, XIIP-298(2), XIIP-978, Teisės ir teisėtvarkos komitete: XIIP-942(2), XIIP-943(2), XIIP-1015, XIIP-979.
     Tokiais veiksmais Seimas bando parodyti, esą kovoja su alkoholizmu. Tačiau kai pagrindiniai ir svarbiausi Sveikatos reikalų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai juda vėžlio žingsniu, galima daryti išvadą, jog ATSAKINGIAUSIAS INSTITUCIJAS, Seimo ir Vyriausybės narius tenkina pirmoji vieta ES, milžiniškos alkoholio gamybos, prekybos ir reklamos pajamos ir LIETUVOS ŽMONIŲ KANČIA.
     Todėl dar kartą prašome Seimo narių neatidėliojant priimti alkoholio reklamos draudimo įstatymą ir imtis efektyvių Lietuvos žmonių blaivinimo priemonių.
      Prašome LR Vyriausybę pateikti Vilniaus Sąjūdžio tarybai ir paviešinti žiniasklaidoje išsamią informaciją apie alkoholinių gėrimų gamybos apimtis ir vartojimo pasekmes Lietuvoje nuo 1999 metų.
Prašome generalinį prokurorą ginti viešąjį interesą, Generalinei prokuratūrai pateiksime visus rašytus raštus atsakingoms Lietuvos institucijoms dėl alkoholio vartojimo.
     Prašome Lietuvos advokatų tarybą parengti ieškinio pavyzdį ir glaustą paaiškinimą, kad nukentėję nuo alkoholio galėtų apskųsti Lietuvos valstybę ir išsireikalauti patirtų moralinių bei materialinių nuostolių kompensavimo. Tikime, kad advokatai padės alkoholizmo aukoms ir Lietuvai.
     PRISIMINKIME, KAD CARIZMO PRIESPAUDOS LAIKAIS VYSKUPAS M. VALANČIUS IR KUNIGAI GELBĖJO ŽEMAIČIUS NUO SVAIGALŲ. KAS APGINS LIETUVĄ NUO ALKOHOLIO?!

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Sekretorė R. Jakučiūnienė

Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, S. Boreika, A. Budriūnas, I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, J. Jaramaitienė, J. Kaminskaitė, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, V. Nivinskienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, V. Ramanauskas, P. Rutkauskas, R. Simonaitis, P. Sakalauskas, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,.Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius: +370 5 231 8111, P. Rutkauskas: +370 699 37691, R. Jakučiūnienė: +370 675 94107 el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com
P R I E D A I:

Lietuvos žmonėms
Jo Eminencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Arkivyskupui S. Tamkevičiui
Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei I. Degutienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos

          K R E I P I M A S I S

     Ką pasakytų Vyskupas Motiejus Valančius


Vilnius 2009 12 02
     1838 m. Airijoje kapucinas T. Teobaldas Mathev pradėjo kovoti prieš girtavimą. Blaivybės brolijos buvo įsteigtos Airijoje, paskui Vokietijoje, Prūsijoje, Lenkijoje ir kitur. Girtavimas buvo labai paplitęs ir Lietuvoje. Dvaruose būdavo degtinės varyklos, o kaimuose, miesteliuose ir miestuose daugybė smuklių. Jas daugiausia laikydavo žydai. Prekeiviai išnaudodavo žmones, kurie prie stiklelio norėjo užmiršti sunkią baudžiauninkų dalią. Jie ragino žmones gerti, degtinę davė skolon, ėmė lupikiškus nuošimčius ir užstatus iš tų, kurie neturėjo pinigų. Smuklininkams talkininkavo policija ir akcizo tarnautojai. Dvarininkai turėjo privilegiją nuvežti į užsienį parduoti javų, kuriuos skyrė degtinės varykloms. Jie skatino smuklininkus greitai degtinę išparduoti. Tiek jie, tiek smuklininkai turėjo pelno, bet daugiausia pelno gaudavo rusų valdžia, kuriai priklausė degtinės monopolis.
     Prieš girtavimą jau 1846 m. ėmė kovoti klebonai: Šiaulių Štachas ir Šiaulėnų Kybartas. Tačiau jų veikla menkai plito, nes kliūčių buvo daug. Ramus žemaitis vyskupas M. Valančius ilgai galvojo ir mezgė planus. Jis žinojo, kad rusų valdžia ėmė drausti blaivybės sąjūdį Lenkijoje. Jis turėjo elgtis išmintingai ir gudriai. Nauja mintimi jis turėjo uždegti visą liaudį ir valdžią pastatyti prieš įvykusį faktą. Ir jam pavyko sulaukti nuostabių vaisių.
     1858 m. vasarą vyskupas lankė Aukštaičių ir kitas parapijas. Pasiryžusius blaiviai gyventi žmones užrašinėjo į knygas. Apie to darbo pradžią jis pats savo testamentiniame laiške (1875) rašo: "Vienoj kelionėj mana 1858 metusi, apturiejęs ikwiepima Dwases Szwencziauses, idant apsakinieczio blajwistę, pradiejau skelbti tan doribę ir pats pirmas kieles deszimtis žmonių įrasziau Palaweniej i knigas. Paskiaus draugi su kunigielejs sawa apskielbiau ję po wisą wiskupistę". Vyskupo raginami, kunigai ėmė kurti blaivybės brolijas. Tų pačių metų rugpjūčio 15 d. per Žolinės atlaidus Jurbarko klebonas Mykolas Kervelis per pamokslą kvietė visus savo parapiečius visiškai nustoti gerti degtinę. Jurbarko parapija buvo pirmoji laimingoji, kuri davė pradžią masiniam blaivybės brolijų atsiradimui. Tas SĄJŪDIS tarsi liepsna greitai apėmė visą vyskupiją.
     Charakteringa, kad vyskupas vis pabrėždavo, kad patys žmonės nori blaivybės, tarsi iniciatyva būtų kilusi ne iš jo. 1858.X.11 vyskupas išsiuntinėjo ganytojinį laišką kunigams, kad uoliai laikytųsi blaivybės, ją platintų žmonėse ir steigtų brolijas.
     Tiktai pamokslų dėka apie girtavimo kenksmingumą daugelis susilaikė nuo svaigiųjų gėrimų, nepaprastas pasikeitimas žmonių įpročiuose ir charaktery nustebino visus sveikai galvojančius: visokie piktinantys reiškiniai, muštynės ir barniai — neišvengiamos girtavimo pasėkos — išnyko; nesantaikos šeimose liovėsi, ramumas ir taika įsiviešpatavo, sumažėjo nelaimių skaičius, ėmė reikštis darbštumas ir palinkimas į visa, kas gera .
Vos blaivybė ėmė plisti, prasidėjo ir persekiojimai. Smuklininkai ir degtinės varytojai greit pastebėjo, kad žmonės nebeperka svaigalų. Pasipylė skundai gubernatoriui ir apskričių viršininkams. Policija pradėjo teirautis, tardyti klebonus ir žmones.
     1858.XII.23 vysk. M. Valančius lietuviškai parašė ganytojinį laišką blaivybės reikalu visiems tikintiesiems. Klebonai jį turėjo perskaityti iš sakyklų per tris sekančius sekmadienius ar šventadienius, sakydami pritaikytus pamokslus. Žmonės klausė vyskupo laiško su džiaugsmu ir ašaromis akyse.
     1859 m. pirmaisiais mėnesiais beveik visa Žemaičių vyskupijos liaudis priklausė blaivybės brolijoms. 1860.1.30 vyskupas išleido ganytojinį laišką, įsakydamas visose bažnyčiose Marijos Įvedybų šventėje (II.2, kuri tapo Blaivybės Diena) atlaikyti iškilmingas pamaldas su Te Deum ir pritaikytu pamokslu.
     Kad pirmasis užsidegimas neišblėstų ir SĄJŪDIS gautų pilną formą, reikėjo paruošti jam įstatus. Vyskupas juos ėmė ruošti jau baigęs 1858 m. vasaros vizitaciją. Įstatus atspausdino Vilniuje Adomas Zavadzkis su cenzūros leidimu. Knygelė pavadinta "Apej brostwa Blajwistes arba nusiturieima". Jos išspausdinta 40.000 egz., kurie jau spalio mėn. imta platinti. Paskutinieji 7500 egz. dar nespėtų išsiųsti į Varnius, gen. gubernatoriui įsakius, buvo konfiskuoti.
Vyskupui buvo aišku, kad be dvarininkų bendradarbiavimo nesugebės įvesti pastovios ir visuotinės blaivybės. 1859.III.14 jis skyrė jiems pirmąjį ganytojinį laišką. Kreipėsi į jų savigarbą. Iš meilės žmonėms jie turėtų duoti gerą pavyzdį ir jungtis į bendrą darbą, keldami gerovę.
     Panaikinkite visokį degtinės ir romo vartojimą savo dvaruose ir namuose; liaukitės su degtinės gaminimu ir pardavinėjimu . Dalis dvarininkų buvo palankūs blaivybei. Pvz., Irenėjus Kleopas Oginskis, Rietavo dvaro savininkas, aiškiai stojo į blaivybės SĄJŪDĮ, uždarydamas kelias degtinės varyklas, nors iš to neteko 100,000 rublių gryno pelno. Taip pat broliai grafai Hutten-Čapskiai, Liudvikas Roppas, Kazys Plateris, Napoleonas Klimanskis ir kiti pritarė Valančiui. Iš stačiatikių kng. Vasilčikovas, Tauragės dvaro savininkas, uždarė smuklę Žygaičių kaime, Raseinių aps. Kiti dvarininkai buvo nepastovūs.
     1860.III.19 vysk. M. Valančius išsiuntinėjo klebonams aplinkraštį, kad praneštų įsirašiusių skaičius pagal prisiųstą blanką. Vyskupas norėjo, kad būtų įtraukti visi be išimties tikintieji, tiek suaugę, tiek nepilnamečiai, kad ir valdžiai padarytų įspūdžio. Visose parapijose turėjo būti vedamos "blaivių asmenų knygos". 1860.VII.25 jis persiuntė generalgubernatoriui Nazimovui sąrašus. 197 jo vyskupijos parapijose iš bendro 820754 skaičiaus tikinčiųjų blaivybės laikėsi 688464 asmenys. Kuršo srityje, 8-ose parapijose, iš 34477 tikinčiųjų priklausė blaivybės brolijoms 30056.
Rusų valdžia subruzdo. Dėl blaivybės SĄJŪDŽIO valstybės iždas nusmuko. Jau 1859 m. pabaigoje degtinės naudojimas smarkiai krito. Kai kurios varyklos užsidarė; kitose sumažėjo darbas. Dvarininkams ir smuklių laikytojams dėl to buvo, dideli nuostoliai, tuo tarpu valdžiai — jau milijoniniai nuostoliai. Nuo 1859.1.1 iki 1863.1.1 (per 4 metus) valstybės iždas Kauno gubernijoje nustojo 3731102 rublių. Iki 1864.IV.24, kai blaivybės brolijos Muravjovo buvo likviduotos, jau buvo iki 5 milijonų rublių nuostolių. Bandyta degtinę atpiginti, keisti jos paskirstymo sistemą — viskas veltui. Kiek blaivybės brolijos padarė valstybės iždui nuostolių, tiek Žemaičių vyskupijos žmonėms davė neįkainojamų gėrybių: pakilo dora, pasitaisė gyvenimo sąlygos, pražydo apšvieta, sustiprėjo tautinė sąmonė.
     1860 m. vyskupo santykiai su rusų vyriausybe dėl blaivybės paaštrėjo taip, kad valdžia kėsinosi vyskupą pašalinti iš Žemaičių dėl iždo nuostolių, o lietuviai tautiškai stiprėja. Rusai juk norėjo remti valstybės būtį ant gyventojų sveikatos griuvėsių, naikindami jų guvumą ir ruošdami išsigimimą. Jie norėjo, kad Lietuva būtų "tamsi ir juoda". Tuo būdu vysk. M. Valančiaus, įgijusio nepaprasto autoriteto žmonėse, ištrėmimo klausimas buvo atmestas, nors valdžia pasiryžo stropiai slopinti blaivybės SĄJŪDĮ . Pats vyskupas gal nesužinojo, kad jau tuomet jam buvo pavojus būti ištremtam.
1860 m. rudenį caras Aleksandras II lankydamasis Vilniuje pagyrė vysk. M.Valančių už jo uolumą: "Ačiū tau, vyskupe, už rūpestį įvesti blaivybę". Vyskupas ta proga carui įteikė platų memorialą, kuriame vaizduoja, kaip blaivybės priešai esą įtempę visas jėgas griauti kilnų darbą ir pasiryžę vesti žmones toliau į nupuolimą ir pražūtį. Vyskupas drąsiai ir aiškiai vaizduoja tikrą Golgotą lietuvių liaudies, kuri visomis jėgomis stengiasi išsigelbėti iš budelių nagų. Skundžiasi policija, degtinės akcizo valdininkais, žydais ir dvarininkais. Prašo leisti liaudžiai likti blaiviai, nes ji savanoriškai to trokšta.
     Vysk. M. Valančiaus laimėjimas buvo didelis, bet, deja, laikinas. Iki 1862 m. rudens buvo Žemaičių vyskupijos dvasinio pakilimo laikas. Išnaudojimai, ašaros ir vargas liovėsi. Vyskupas parašė ir IV-jį ganytojinį laišką tikintiesiems, pabrėždamas laimėjimą. Savo pranešime popiežiui Pijui IX 1862 m. pradžioje vyskupas rašo: "Žmonių papročiai yra dori ir nesugadinti, didesni nusikaltimai retai bepasitaiko. Girtavimas, anksčiau išsiplatinęs, nuo 1858 m. visiškai išnyko. Visa Žemaitija išsižadėjo gerti svaigalus. Žmonės savo pamaldumu, svetingumu, mandagumu nė kiek nenusileidžia kitoms tautoms".
1862 m. rudenį blaivybės brolijų veikla susilpnėjo. Vyko žemdirbių išlaisvinimas iš baudžiavos ir pasiruošimai sukilimui. Kai kuriose parapijose dvarininkai ir žydai ėmė spausti žmones ir skatinti gerti. Pavojuj esančioms parapijoms vysk. M. Valančius rašė laiškus su įspėjimais ir drąsinimais. Vyskupas perspėja tuos, kurie įniršę kovoja prieš blaivybę. Kalba ir apie gresiantį pavojų, sunkias dienas. Skatina laikytis tvirtiems ir ištvermingiems.
Blaivybės reikalu vysk. M. Valančius parašė bent 14 ganytojinių laiškų: jų penki skirti visiems tikintiesiems (kurių tarpe testamentinis 1875 m. laiškas, išspausdintas, deja, tik 1894 m.), penki kunigams, du dvarininkams ir du Kuršui. Vyskupas sueiliavo keletą giesmių; jo parašyta giesmė "Ak, tu Dieve Visagalis" labai išplito, ir daugumas ją mokėjo atmintinai.
     Savo dvasiniam atgimimui atminti kaimiečiai vis dažniau statė kryžius pakelėse, prie namų ir bažnyčių, su atitinkamais užrašais lietuvių kalba. Tokio kryžiaus pašventinimas vykdavo gausiai žmonėms dalyvaujant, su eisenomis. Blaivybės priešus tai pykino.
     Apie vysk.M. Valančiaus vestą blaivinimą prel. Jer. Račkauskas rašė: "Palaimino Dievas vyskupo uolumą ir dvasiškių darbą: visa tauta išsižadėjo degtinės, užsirašė blaivybėn, nustojo lankyti smukles ir gavo tikrai išganingos naudos: Dievas tapo pagarbintas, sumažėjo nuodėmių skaičius, įsiviešpatavo ramybė, santaika tarp kaimynų, namus aplankė išteklius. Tapęs blaivus, kaimietis buvo pajėgus mokėti, išsivadavo iš skolų, pradėjo geriau valgyti, geriau rengtis, rūpestingiau vesti ūkį ir rūpintis savo vaikučių apšvieta". Įvyko neįtikėtinas dalykas: visoje Europoje vienintelė visiškai blaivi vyskupija buvo Žemaičių vyskupija.
     Vyskupo M. Valančiaus blaivinimo veikla buvo žinoma ir užsienyje. Apie ją buvo pranešama ir Romai. Domininkonas T. Souaillard, gyvenęs Petrapilyje, grįžęs Romon, savo pranešime popiežiui "L/Eglise de Russie en 1859" rašo: "Žemaičių vyskupas rodo tą patį rūpestį ir vyskupišką uolumą . Tai jo dėka Rusijoje išsivystė blaivybės draugijos, kurios vienų metų būvyje turėjo tokį pasisekimą, kad valdžia baiminasi dėl finansų ir imasi žygių sustabdyti veiklą tų, kurie trukdo žmonėms svaigintis". Nežinomas pranešėjas 1862 m. parašė: "Tas vyskupas yra vienas geriausių rusų imperijoje — jis daug nuveikė žmonėse, įsteigdamas blaivybės draugijas ".
Neveltui žemaitis patriotas vyskupas M. Valančius įvairiomis progomis galėjo rašyti:
— Argi negana jau mūsų žemaičiai ir lietuviai per du šimtu metų nuo degtinės privargo?
— Balsas iš pat dangaus atvėrė akis ir ausis žemaičiams ir lietuviams, kurio garsas praplito mažne visame pasaulyje.
Linksma buvo paklausyti, kaip visos šalys gyrė mano vyskupiją ir gražėjosi puikiu paveikslu.
— Garsas apie žemaičius ir lietuvius greitai perbėgo per svietą. Užmiršta mūsų Tėvynė, Šv. Bažnyčios klausydama, radosi vėl garsi ir garbinga tarpe žmonių giminių.
     Nors blaivybės brolijos 1864 m. buvo griežčiausiai uždraustos, blaivybė Žemaičiuose neišnyko. Girtavimo ydos buvo labai įsigalėjusios vidurinėse Rusijos gubernijose. Didelis vyskupo M. Valančiaus nuopelnas, kad jis plačiai žmonėse paskleidė supratimą dėl blaivybės reikalingumo.
Blaivybės draugija oficialiai buvo atgaivinta 1908 m.

PO 150 METŲ t. y. dabar – 2009 metais
Dažnai girdime dainuojant:
Kodėl, kodėl, kodėl negerti ? Išgerkim, išgerkim,
Kodėl išgėrus ... Kad kelias ...

Vyrai gėrė, vyrai gers Pakelk stiklelį
Kol žemelė ... Ir parodyk ...

     Tokių ir kitokių daugybę dainų ir sąmojų lietuviai ir ne tik lietuviai naudoja paėmę stikliuką ...
     Alkoholio naudojimą ir girtuoklystę bandoma paaiškinti kaip poilsio saviraiškos formą, bendravimo atributiką, klausimų sprendimų ir sandorių įtvirtinimo elementą, šeimyninės laimės įtvirtinimą, pergalių įvertinimą, svarbių darbų ir reikalų aplaistymą, džiaugsmo proveržį ir jo puoselėjimą, nuovargio atstatymą, pasišildymą sušalus ir net ligų gydymą – dažniausiai nuo ko susirgta ir t.t.
     Ypatingai reikšmingi alkoholizmo duomenys:
     Kiekvienas lietuvis vidutiniškai per metus išgeria 13,2 litrų vien tik legaliai parduoto absoliutaus (100 proc. stiprumo) alkoholio, o įskaitant ir nelegaliai įsigytą alkoholį – apie 19 – 20 litrų. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu 7 litrai vienam gyventojui jau yra labai žalingas vartojimas. Į išgeriančių 13,2 litrų ir 19 – 20 litrų vidurkį įeina ir daugybė mažai ir visiškai negeriančių (t.y. šitas kiekis skaičiuojamas visiems šiuo metu esantiems gyviems Lietuvos gyventojams). Alkoholiniais gėrimais kasmet apsinuodija 2500 žmonių ir apie 250 vaikų iki 14 metų. Dėl alkoholio vartojimo sukeltų ligų kasmet miršta apie 5800 žmonių. Lietuva Europoje pirmauja pagal ligas ir mirtis dėl alkoholizmo. Dėl alkoholio vartojimo Lietuva kasmet netenka apie 4,5 mlrd. litų. Dėl girtavimų patiriami nuostoliai 5 kartus didesni už gaunamas pajamas už parduotą alkoholį. Lietuvoje alkoholis parduodamas 16800 vietų. Viena alkoholiu prekiaujanti vieta aptarnauja vidutiniškai 200 gyventojų. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad itin dideliais kiekiais alkoholį vartoja kas trečias Lietuvos vyras nuo 15 iki 74 metų amžiau ir kas dešimta to paties amžiaus moteris. Europos komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad Lietuvoje alkoholio prieinamumas (kainos, laiko, vietos ir kt.) prasme yra didžiausias iš visų ES valstybių.
     Lietuvos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės institucijos vykdo ir kontroliuoja valstybės valdymą, gynybą, krašto apsaugą, tarpvalstybinius politinius santykius. Tačiau šių institucijų veikla nesistengė įtakoti alkoholizmo apraiškų proveržį ir dominavimą. Girtavimas tapo kasdieniu arba sisteminiu reiškiniu visuomenėje. Valstybė nesiima nuoseklių ir mokslu pagrįstų veiksmų kovai prieš alkoholizmą. Atkreipiame dėmesį, kad kai kurios valstybės institucijos skatina alkoholizmo plėtrą. Žemės ūkio viceministras A. Macijauskas kuruoja ir proteguoja naminės degtinės = samagono = kaukolinės = krūminės = samanės legalizavimo, kaip kultūrinio paveldo, įstatymą. Ministerijai vadovauja K. Starkevičius. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos programinėse nuostatuose numatytas visas skyrius alkoholio vartojimo mažinimo priemonėms, tačiau jos lyderiai - Žemės ūkio ministerijos vadovai įstatymais nori įteisinti girtavimų didėjimą. Seime atsirado daug pritariančių. Finansavimo mažinimas sveikatos priežiūrai bei policijai tik prisideda prie alkoholio vartojimo keliamų problemų didinimo.
     Seimas, Vyriausybė, Saulėlydžio komisija, pramonininkų konfederacija, verslo institucijos, profesinės sąjungos ir daugybė kitų įvairių organizacijų, mažindamos pasaulinės krizės pasekmių mastą ir skatindamos ekonomiškai naudoti išteklius ir lėšas, likvidavo daugelį įvairių struktūrų, sumažino daug etatų, atleido daugybę žmonių iš darbo, sumažino atlygius, apkarpė valdymo išlaidas, komandiruotpinigius bei pabandė susigrumti su šešėline ekonomika. Tačiau niekas netarė rimto žodžio ir kategoriškai nepajudino piršto, kad būtų naikinama žmonių žudymo ir luošinimo ALKOHOLIZMO industrija, kuriai priklauso alkoholinių gėrimų gamyba, jų didmeninė ir mažmeninė prekyba, restoranai, bufetai, barai, benzino kolonėlės, žiniasklaida. Reikia labai susimąstyti ties aukščiau paminėtais skaičiais: 13,2 litrų, 7 litrai, 19 – 20 litrų, 5800 žmonių, 16800 vietų ir ypatingai 5 kartus bei 4,5 mlrd. litų. Alkoholizmo industrija susišluoja milžiniškus pelnus – jie aiškina, kad neverčia girtuokliauti; jie moka gražiai įpakuotą nuodą su muzika pateikti vartotojui. Už sudaužytą stikliuką restorane apmoka lankytojas, tačiau už žmonių luošinimą, žudymą ir patiriamus milijardinius nuostolius našta užkraunama valstybei, t. y. Lietuvos žmonėms. Nė vienas verslininkas nesiima veiklos neduodančios pelno. Kodėl alkoholizmo industrijai valstybė suteikia tokias privilegijas ? Kodėl valstybė prisiima atsakomybę už alkoholizmo industrijos neigiamus katastrofiškus padarinius - žmonių žudymą, netektis ir sveikatos žalojimą sunkinančiomis aplinkybėmis bei aukų artimųjų ir nukentėjusiųjų ašaras už suluošintus gyvenimus ?
Kodėl valstybė žmonių sąskaita dotuoja ir puoselėja alkoholizmo industriją ?! Kodėl Seimas rengiasi legalizuoti naminės degtinės gamybą ?! Gal rengiamės ir pasaulyje PIRMAUTI !

     Pagerbdami ir aukštai vertindami Vyskupo Motiejaus Valančiaus ir jo vyskupystės laikmečio kunigų didžiulį indėlį bei Katalikų Bažnyčios siekius dėl BLAIVYBĖS SĄJŪDŽIO idealų įgyvendinimo, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba:
1. Kviečia žmones susilaikyti nuo alkoholinių gėrimų naudojimo ir patarti kitiems vengti tai daryti,
2. Siūlo uždrausti prezidentūroje, seime, vyriausybėje, ministerijose, mokslo įstaigose, savivaldybėse ir kitose prie valdžios institucijų esančiose maitinimo įstaigose prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Siūlo įstatymose numatyti reikalavimus:
3. Nustačius darbuotojų organizme 0,2 promilių alkoholio kiekį (išskyrus iki šiol teisės aktais reglamentuotas normas) - pirmą kartą užtraukia baudą 1000 litų, o pasikartojus – 2000 litų ir darbdaviui suteikiama teisė atleisti darbuotoją iš darbo,
4. Darbuotojui atsisakius pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje – pirmą kartą užtraukia baudą 1000 litų, o pasikartojus darbdaviui suteikiama teisė atleisti darbuotoją iš darbo,
5. Nustačius alkoholinių gėrimų laikymo faktą darbo vietoje užtraukia baudą 500 litų,
6. Kol bus priimti teisės aktai 3 - me 4 - me ir 5 – me punktuose numatytas pražangas darbdavys privalo įtvirtinti darbo sutartyse ir vidaus darbo taisyklėse,
7. Griežtinti atsakomybę už įvykusius incidentus vartojus alkoholinius gėrimus,
8. Maitinimo įstaigoms nepardavinėjančioms alkoholinių gėrimų pelno mokestis galėtų būti sumažinamas10 proc. O tokio sveiką gyvenseną propaguojančio verslo plėtrai Vyriausybė gali gauti paskatinamųjų lėšų iš Europos Sąjungos fondų.
Prašo:
9. LR Seimą nepriimti naminės degtinės legalizavimo įstatymo,
10. Nemažinti, o pageidautina didinti akcizus alkoholiniams gėrimams,
11. Nepanaikinti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimų ir jų nemažinti,
12. LR Seimą ir Vyriausybę surengti konferenciją alkoholizmo klausimais,
13. Jos Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę globoti šį mūsų kreipimąsi.

Tarybos pirmininkas L.Kerosierius

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, S. Boreika, A. Bružas, A. Budriūnas, P. Dirsė, S. Eidukonis, R. Jakučiūnienė, P. Girdzijauskas, A. Gribėnienė, J. Gurskas, P. Gvazdauskas , L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Malinionis, H. Martinkėnas, A. Markūnienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, P. Rutkauskas, G. Ruzgys, A. Skaistys, R. Skaistis , R. Simonaitis, Ž. Simonaitis, K. Staniulevičius, J. Šaulys, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, A. Zalatorius, S. Žilinskas.

Pasiteiravimui: A.Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr. 1, Vilnius, + 370 673 95837,
L.Kerosierius + 370 5 231 81 11, P. Rutkauskas + 370 699 37691,
El. paštas vilnius@sajudis.com
Interneto svetainė www.sajudis.com


Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Vydui Gedvilui
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
Žiniai Jo Eminencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos

          N U T A R I M A S

     Alkoholizmas – žmonių genocidas!


Vilnius 2013 06 19

     2013 03 27 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba pateikė sąjūdininkų susirinkimui darbų apžvalgą (žiūr. www. sajudis.com), kurioje rašoma:
     „Lietuva pirmauja alkoholį vartojančių pasaulio valstybių tarpe“. Vilniaus Sąjūdžio taryba yra Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) narė, todėl daug dėmesio skiria žmonių sveikatos saugojimui, kovai prieš negatyvius reiškinius, jų sukėlėjus – alkoholizmo verslininkus ir reklamuotojus - žiniasklaidininkus ir politikus.
1998 metais Seimas priėmė Lietuvos sveikatos programą, kurioje buvo numatyta iki 2010 metų alkoholio vartojimą sumažinti 25 proc., tačiau faktiškai vartojimas padidėjo 25 proc.
     2008 04 18 LR Seimas priėmė alkoholio reklamos draudimo įstatymą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2012 01 01. Pažymėtina, kad LR Seimas ir atsakingos institucijos daugiau kaip per 2 metus dar nepriėmė Lietuvos sveikatos programos.
Parlamentas, vyriausybė ir atsakingos institucijos privalėjo kontroliuoti kaip įgyvendinama ši Programa ir privalėjo imtis skubių priemonių žmonių blaivinimui. Tačiau politikai, Seimas ir atsakingiausios Lietuvos institucijos vietoje alkoholio reklamos draudimo 2011 12 06 priėmė alkoholio reklamos legalizavimo įstatymą, skatinantį girtuoklystę. Su skaudžiausiomis alkoholizmo pasekmėmis susiduriame kiekvieną dieną. Už kiekvieną iš alkoholio verslo į biudžetą patenkantį litą valstybė išleidžia apie 5 litus alkoholizmo pasekmėms likviduoti.
     2011 12 15 (Valstybės žinios Nr. 153(7207) paskelbė Lietuvos Prezidentės pasirašytą Seimo priimtą naują įstatymą, palankų alkoholizmo industrijai. Alkoholizmo industrijos ir žiniasklaidos parankiniai Seime, paniekinę visuomenės, Katalikų Bažnyčios, mokslininkų, alkoholizmo aukų ir daugybės organizacijų prašymus, sudarė galimybes verslo, politikos grupuotėms ir jų atstovams lobti ir reklamuotis iš žmonių nelaimių, pasmerkė tautą tolimesniam naikinimui, išsigimimui ir degradavimui.
     Seimas šį įstatymą priėmė REKORDIŠKAI trumpu laiku.
    Mūsų manymu, tai vienas iš blogiausių Lietuvos Respublikos Seimų priimtų įstatymų. Šiuo įstatymu Seimas legalizavęs alkoholio reklamą sudarė galimybes globaliai reklamuoti alkoholį. Alkoholio reklamoje svarbiausią nišą užvaldė alaus reklama. Ant reklaminių stendų, ant autobusų stotelių sienų, žiniasklaidos priemonėse puikuojasi standartiniai užrašai: „Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“. Žemiau šio pamokančio užrašo įvairiais laikotarpiais ir įvairiose vietose buvo pateikiami alaus butelių arba taurių atvaizdai su alų garbinančiais ir propaguojančiais užrašais: Sukurtas vyrams. Iš jūsų prisiminimų. Gyvas – toks kaip bare. Skaidri kokybė. Nauja išorė, naujas vidus. Vyrai, pasidalinkim Tauro milijonu. Visa galva aukščiau. Šviežias požiūris. Vyrų alus pelnytai. Alus su aksominiu charakteriu. Didžiosios šalies alus. 100000 km. susitikimams. Pirk ir pasinaudok galimybe nemokamai apsilankyti didžiausiuose Pabaltijo muzikos festivaliuose. Laimėk 30 000 litų. Nesvarbu koks oras, laikas susitikti. Progoms po atviru dangum. Seniai nesimatėte? Susikurk progą. Visada yra ką atrasti! – Naujas skonis. Laimėk kemperį ir 1000000 litų degalams. Už vasarą su trenksmu!
     Tokiais akibrokštais reklamos išminčiai bando įtikinti, kad alus yra naudingas gėrimas ir dar galima pralobti. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad visi alkoholiniai gėrimai, tame tarpe ir alus, yra narkotikai ir pasižymi psichikoaktyviomis savybėmis. Alus priskiriamas prie startinių narkotikų, nes per jį vyksta ankstyvas, net iki 7 m. vaikų pripratinimas prie alkoholio.
     Stebint tokią aludarių reklamą, kai kam galėtų kilti klausimai, kodėl prieš alaus reklamuotojus nesukyla stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai?! Atsakymas paprastas – stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai ir pardavėjai neprotestuoja prieš tokią aludarių reklamą, nes ALUS YRA JAUKAS VARTOTI STIPRESNIUS ALKOHOLINIUS GĖRIMUS. Didžiausias silpnųjų alkoholinių gėrimų - alaus, sidro, šampano vartotojas yra jaunimas. Todėl svarbiausias alkoholizmo industrijos tikslas buvo stiprinti alkoholio reklamą. Pripratintas prie silpnųjų alkoholinių gėrimų jaunuolis tampa etatiniu girtuokliu ir milžiniškų pajamų šaltiniu alkoholizmo industrijai ir jos šalininkams. Juos užvaldo pinigų godulys ir grupuočių interesai – tokie tėvą, mamą, dukrą, sūnų, sesę, brolį, giminaitį ir TĖVYNĘ parduos.
     Daugelis žmonių atkreipia dėmesį, kad Lietuvos aukščiausios institucijos, aukščiausieji vadovai, politikai ir valstybės tarnautojai neprieštaravo, kad didžiausius nuostolius valstybei ir visuomenei darančio alkoholizmo verslo kenksmingos pasekmės būtų kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Valstybės biudžetas yra Lietuvos aruodas būtiniems valstybės poreikiams tenkinti. Valstybė neturėtų dengti alkoholizmo verslo daromą žalą. Nėra Lietuvoje kitos valdiškos organizacijos, kuri taip teisiškai totaliai propaguotų smurtines mirtis ir amoraliausią gyvenimą, kaip pasielgė Seimo nariai, 2011 12 06 įteisinę alkoholio reklamą. Alkoholio vartojimo daroma žala pagal užsienio šalių specialistų skaičiavimo patirtį Lietuvoje per metus sudaro apie 1,5 milijardų litų.
     Primename, kad autobusų stotelėje šalia Seimo rūmų buvo iškabintas plakatas iš Šiaulių muziejaus 1930 metų fondų: Degtindaris – mirtis. Naminė - pražūtis. Kai tokią ar panašią reklamą paskelbs Seimas ar kitos atsakingos institucijos, alkoholikų visur turėtų sumažėti.
     Valstybinę žmonių egzekuciją paspartino Seimas 2011 12 06. Tada nė viena parlamentinė partija neprotestavo ir neprotestuoja dabar. Yra daug galvojančių, kad partijų egzistencijai ir rinkimams reikia labai daug pinigų – manoma, kad alkoholizmo industrija atsilygina už paslaugas!!!
Kas prisiims atsakomybę už padarytą milžinišką žalą valstybei ir atlygins už patirtus ir patiriamus nuostolius ir skriaudas?!
     Dabartinis Seimas skubos tvarka turėtų uždrausti alkoholio reklamą. Bet kas imsis iniciatyvos?!
     Prašome Seimo narių neatidėliojant priimti alkoholio reklamos draudimo įstatymą ir imtis efektyvių Lietuvos blaivinimo priemonių.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, A. Augulis, A. Bagdonavičienė, K. Balčiūnas, S. Boreika, A. Budriūnas, I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, J. Jaramaitienė, J. Kaminskaitė, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, V. Nivinskienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, V. Ramanauskas, P. Rutkauskas, R. Simonaitis, A. Skaistys, P. Sakalauskas, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius: +370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691
el.paštas: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com



     Arkivyskupo S.Tamkevičiaus viešas kreipimasis į LR Seimo
     narius dėl alkoholio reklamos


     Moralės ir demokratijos egzaminas Seimo nariams

     Netrukus LR Seimas laikys moralės egzaminą. Balsuodami už arba prieš alkoholinių gėrimų reklamos išsaugojimą, Seimo nariai pademonstruos, kas jiems svarbiau: Lietuvos vaikų sveikata ir ateitis ar alkoholio gamintojų pelnas.
Ilgus metus bejėgiškai stebėjome, kaip geria ir prasigeria Lietuvos vaikai, nes jų girtavimas, prasidėjus agresyviai alkoholinių gėrimų reklamai, išaugo keliolika kartų. Šią kaltę bandantys nusimesti Seimo nariai visą atsakomybę siekia suversti tėvams ir šeimoms.
     Seimas laikys ir demokratijos egzaminą, nes kai kurie Seimo nariai, teigdami, jog pasigenda konstruktyvaus dialogo su sveikatos gynėjais, neįsiklauso į daugybės piliečių, moksleivių, tėvų organizacijų, bendruomenių, sveikatos specialistų, mokslininkų ir net tarptautinių ekspertų nuomonę. Atvirkščiai, siūloma nebijoti šių visuomenės grupių ir elgtis drąsiai – palaikyti tik ekonominį interesą.
     Teigiama, kad vaikai alkoholio reklamos negali matyti, nes ji uždrausta po 23 valandos televizijoje ir radijuje. Tačiau sąmoningai nutylimas jiems keliamas išorinės, interneto ir spaudos reklamos pavojus. Teigiant, kad tvarkingų šeimų vaikai po 23 valandos turi miegoti ir negali matyti reklamų per televiziją, drauge patvirtinama, kad nereikia rūpintis socialiai apleistų ir netvarkingų šeimų vaikais, kurie tokios tėvų apsaugos tikėtis negali.
     Nepaisant to, kad civilizuotose Europos valstybėse, kur geriančių vaikų procentas yra vienas mažiausių (pvz., Norvegijoje ir Islandijoje), alkoholio reklama yra draudžiama, tačiau analogiški siūlymai Lietuvoje prilyginami radikalų siautėjimui ir talibaniškos tvarkos įvedimui.
     Sveikos gyvensenos oponentai nuolat piktinasi tai Bažnyčios, tai visuomeninių organizacijų, tai sveikatos specialistų argumentais, aukščiau už viską iškeldami ekonominį motyvą ir teigdami, kad reikia skatinti Lietuvoje veikiančias alkoholio bendroves. Tai rodo, kad žmogaus gyvybė ir sveikata šiandien pralaimi siauram neatsakingo verslo siekiui gauti didesnį pelną žmonių, o šiuo atveju – ir vaikų sąskaita.
     Linkiu, kad Jūsų balsavimas dėl alkoholio reklamos parodytų Lietuvos žmonėms politikų rūpinimąsi ne vien verslo grupių interesais, bet ir visų Lietuvos žmonių ateitimi.
Pagarbiai –
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Kaunas, 2011 m. lapkričio 7 d.

 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com