Pagrindinis

 

LT     EN     RU


SIUNČIAMA ELEKTRONINIU PAŠTU

VšĮ ,, Mūsų vėliavos“

ŽINIAI:
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
LR Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui
LR Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui
LR Vidaus reikalų ministrui Dailiui Barakauskui
Lietuvos policijos generaliniam komisarui Sauliui Skverneliui
Vilniaus savivaldybės merui Artūrui Zuokui
LR Seimo nariams
Vilniaus savivaldybės tarybos nariams

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba

          A T S A K Y M A S į 2014.04.23 pareiškimą.


Vilnius 2014 05 07
     Iš Jūsų pareiškimo supratome, kad (kaip Jūs rašote) ,,Būdami NATO nariais save tapatiname su tais, kurie saugumą ir taiką laiko vertybėmis. Dėl to vėliavų pakėlimo vietą pasirinkome neatsitiktinai ir tikslingai. Jūsų akcentuojamas NATO vėliavos iškėlimas prie sovietinių kareivių skulptūrų informuotiems ir pilietiškai mąstantiems žmonėms, nūdienos Lietuvos ir tarptautinių įvykių kontekste, turi kelti kontraversijas. Ant Žaliojo tilto stovinti sovietinių kareivių skulptūrinė grupė pavadinta ,, Taikos sargyboje“ ( O mes , kaip rašote ir taiką laikome vertybėmis), ...ji pripažinta valstybės saugoma vertybe “ ir t.t.
     Galime priminti, kad valstybės vardu neseniai kalbėjęs aukštas Lietuvos Švietimo ministerijos pareigūnas pareiškė, kad ,, Skulptūros ant Žaliojo tilto yra paminklas Lietuvos nepriklausomybei“. Tokią nuostatą nepasmerkė nė viena valstybės institucija . Tiesa, Seime buvo pirštu pagrūmota , kad taip elgtis nederėtų. Tačiau viskas tuo ir baigėsi. Šis aukščiausias valstybės įžeidimas taip ir negavo ryžtingo valstybės institucijų įvertinimo.
     Vienas iš paskutinių Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos ir daugelio kitų organizacijų reikalavimų, kad sovietinės skulptūros būtų nuimtos nuo Žaliojo tilto, taip ir liko niekieno nesvarstytas.
     Š.m. vasario 16 – ąją buvo paniekinamai atšauktas iškilmingas partizanų 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paminėjimas prie generolo Jono Žemaičio paminklo Vilniuje. Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos pareiškimas šiuo klausimu liko be atsako.
     Jūsų organizuotas garbingai įvardintas renginys užbaigtas paniekinamu NATO vėliavos iškabinimu prie sovietinių kareivių skulptūros tik parodo, kad aukščiau suminėti faktai įgavo anų reiškinių tęsinį. Jūsų nuomone sovietiniai ,,taikos sargybiniai“ , greta iškabintos NATO vėliavos , jūsų susikabinimas rankomis ir skandavimas ,,visi už vieną, vienas už visus“ pagerins sovietinio kario įvaizdį? Jau Molotovo-Ribentropo 1939 08 23 sandėrio realizavimas, įvykiai Bakų, Tbilisyje, karas Čečėnijoje ir paskutiniai įvykiai Ukrainoje rodo, kad tokiomis priemonėmis plėšiko įvaizdžio pagerinti neįmanoma.
     Visiškai nesuprantamas „Oršos mūšio“ sugretinimas su sovietinėmis skulptūromis. Atkreipiame dėmesį, kad Maskvos Didžiajai Kunigaikštystei (MDK) užpuolus Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK), 1514 09 08 įvykus mūšiui prie Oršos 30 tūkst. Konstantino Ostrogiškio vadovaujama LDK kariuomenė nugalėjo MDK 80 tūkst. kariuomenę. O Jūs šiandien pagerbiate NATO ir Lietuvos vėliavomis mūsų protėvių priešų palikuonių statulas.
     Turime priminti, kad LR Seimas 2013 12 23 Nutarimu Nr. XII-756 nutarė 2014 metus paskelbti Oršos mūšio metais ir įpareigojo LR vyriausybę iki 2014 02 05 parengti Oršos mūšio minėjimo programą. Taip ir nesupratome, ar Oršos mūšio paminėjimas prie sovietinių skulptūrų yra vyriausybės minėjimo programos dalis, ar tai saviveikla, kai iki Oršos mūšio minėjimo datos liko daugiau pusės metų? Neaišku ir tai, kas ir kokiu būdu pateikė Oršos istorinį mūšį?
Apie skaisčiai raudonas, bolševikines spalvas verta prisiminti nebent istoriškai.
     Raudona vėliava, kaip kovos su priespauda ir socialine nelygybe simbolis atėjo su Gorgano (Iranas) valstiečių „raudonųjų vėliavų“ sukilimu (778 – 779 m.). Tokia raudona spalva lydėjo visas revoliucijas, su šiomis spalvomis buvo pralieta upės nekalto kraujo. Ypatingai kraupų įvaizdį raudona vėliava kėlė po socialistinės revoliucijos pergalės Rusijoje. Senesni žmonės prisimena 1940 m. pirmąsias okupacijos dienas, organizuotus rinkimus – tada visa Lietuva nusidažė raudonai. Raudona revoliucinė vėliava to meto Europoje ir pasaulyje, o ir pati raudona spalva kultūringų žmonių akyse nustojo savo grožio ir žavesio. Lietuvos valstybės vyrai, patvirtinę 1922, 1928, 1938 m. konstitucijas, puikiai suprato, kad raudona vėliava valstybėje nepriimtina. Ar ši spalva šiandien tapo patrauklesnė? Dabartinė , brukama visuomenei skaisčiai raudona vėliava su Vyčiu yra naujadaras, su istorija mažai ką turinti bendro. Senoji Vytautinė buvo tamsiai raudonos (bordinės), karališkos spalvos vėliava. Apie tokios vėliavos iškilmingus iškėlimus Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba nurodė savo 2012 06 06 pareiškimu (pridedame – žiūr. www:sajudis.com 2012 06 06 „Dėl valstybinės istorinės vėliavos kėlimo“ ). Šį mūsų pareiškimą valstybės tarnybos taip pat ignoravo.
    Mūsų nuomone, paskutinis paniekinamas vėliavų iškabinimas prie sovietinių skulptūrų yra paprasčiausias noras supriešinti visuomenę, išsiaiškinti kaip kas elgsis šioje situacijoje.
     NATO vėliava prie sovietinio kareivio paminklo ? Ką tai reiškia ? Jūs rašote, kad tai ,,netolerancijos išraiška.“. Su plevėsuojančia NATO vėliava gąsdiname sovietinį užkariautoją ? Ar tai solidi valstybės išraiška ?
Mes suprantame vienareikšmiškai – tai yra mūsų valstybės ir NATO vėliavos paniekinimas.
     Gal ateityje bus nueita dar toliau? Nereikėtų stebėtis, jei kas nors įtikins, kad ,,nereikia bijoti“ ir pasiūlys prie Žaliojo tilto švęsti Vasario 16-ąją ar Kovo 11–ąją? O gal atšauktas 1949 m. Vasario 16–sios partizanų Deklaracijos paminėjimas bus perkeltas prie Žaliojo tilto?
Pas mus visko galima tikėtis.
     Mes manome, kad šalia sovietinių skulptūrų visiškai netinkama vieta didingos LDK istorijos aiškinimui, patriotiškumo ir pagarbos Tėvynei ugdymui.

Tarybos pirmininkas L.Kerosierius
Tarybos istorinės grupės vadovas G.Adomaitis
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas.
.
Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, S. Boreika, A. Budriūnas, I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, J. Jaramaitienė, J. Kaminskaitė, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, V. Nivinskienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, V. Ramanauskas, P. Rutkauskas, R. Simonaitis, P. Sakalauskas, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,.
Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius: +370 5 231 8111,
P. Rutkauskas: + 370 699 37691, G. Adomaitis + 370 611 30131
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com
 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com