Pagrindinis

 

LT     EN     RU


Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Lietuvos policijos generaliniam komisarui Sauliui Skverneliui
Vilniaus savivaldybės merui Artūrui Zuokui
LR Seimo nariams
Vilniaus savivaldybės tarybos nariams
Žiniasklaidai

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba

         P A R E I Š K I M A S

     Ar tinkama vieta Lietuvos istorinei ir NATO vėliavoms ant Žaliojo tilto?


Vilnius 2014 04 02

     Daugelį metų politiniai kaliniai, tremtiniai, Laisvės kovotojai, geros valios žmonės, sąjūdininkai reikalauja nuimti sovietines skulptūras nuo Žaliojo tilto Vilniuje. Aukščiausioms institucijoms ir politikams tebetylint, sovietinės skulptūros tebestovi ant Žaliojo tilto.
     Naujas akibrokštas – sovietinės Žaliojo tilto skulptūros abiejose tilto pusėse pagerbtos didžiulėmis Lietuvos valstybės istorinėmis ir NATO vėliavomis.
     Vėliavų iškėlimas visada byloja apie svarbaus įvykio minėjimą, išreiškiama pagarba objektui, prie kurio kabinamos ar statomos vėliavos.
     NATO vėliava prie sovietinių karių skulptūros? Kaip tą reikėtų suprasti, jeigu atmestume mintį, kad tai aukščiausio lygio pasišaipymas iš Lietuvos valstybės (NATO narės) ir NATO organizacijos, kaip mūsų saugumo garanto? Kas turi kitą paaiškinimą? Mūsų nuomone, tai aukščiausio lygio provokacija.
    Reikia pasidžiaugti nebent tuo, kad nebuvo tokiu būdu išniekinta Lietuvos valstybės vėliava – Lietuvos Trispalvė.
Pagal veikiančius įstatymus Lietuvos valstybės Istorinė vėliava nuolat iškeliama: 1. Virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, 2. Trakų pilyje, 3. Karo muziejaus skverelyje Kaune. Apart pastovių iškėlimo vietų, Istorinė vėliava iškeliama: Vilniuje Vasario 16–ąją – prie Signatarų namų pastato, Kovo 11–ąją – prie LR Seimo, liepos 6–ąją – prie Krašto apsaugos ministerijos, spalio 25–ąją – prie LR Seimo, LR Prezidento rezidencijos ir LR vyriausybės. Tačiau įstatymų šiuo klausimu neprisilaikoma jau seniai – skaisčiai raudonos (tikros bolševikinės spalvos) vėliavos jau iškabinėjamos visur, plaikstosi mitinguose ir kt. Įstatymuose nenumatyta, kad NATO vėliavą galima būtų kelti šalia sovietinių kareivių ir kitokių sovietinių skulptūrų. Įstatymų nesilaikymas tapo valstybėje norma ir niekas nekontroliuoja, kaip vykdomi įstatymai.
     Susidaro įspūdis, kad iškėlus šias garbingiausias vėliavas šalia sovietinių skulptūrų ant Žaliojo tilto, rengiamasi Žaliąjį tiltą su sovietinėmis skulptūromis paversti ypatingų valstybinių renginių ir iškilmių vieta.
     2012 06 06 d. Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba Lietuvos istorinės vėliavos kėlimo klausimu buvo išplatinusi pareiškimą, tačiau į jį nebuvo atsižvelgta.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba:
1. Prašo išsiaiškinti ir informuoti visuomenę, kokia žinyba (asmenys) priėmė sprendimą - pagerbti sovietines skulptūras ant Žaliojo tilto Lietuvos valstybės istorine ir NATO vėliavomis? Juk tai aiškus valstybės paniekinimas ir visuomenės supriešinimas.
2. Prašom pateikti atsakymą į mūsų 2012 – 06 – 06 d. Pareiškimą.

Priedas – Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos 2012 06 06 d. Pareiškimas.

Tarybos pirmininkas L.Kerosierius

Tarybos istorinės grupės vadovas G.Adomaitis

Atsakingas sekretorius A.Budriūnas.
.
Tarybos narys J. Kuoras

Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, S. Boreika, A. Budriūnas, I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, J. Jaramaitienė, J. Kaminskaitė, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, V. Nivinskienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, V. Ramanauskas, P. Rutkauskas, R. Simonaitis, P. Sakalauskas, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis,.
Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius: +370 5 231 8111,
P. Rutkauskas: + 370 699 37691, R. Jakučiūnienė: + 370 675 94107
el. p. vilnius@sajudis.com
www.sajudis.com


     PRIEDAS

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Žiniasklaidai

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos

          P A R E I Š K I M A S

     Dėl valstybinės istorinės vėliavos kėlimo


Vilnius 2012 06 06
     2001 03 30 „Lietuvos rytas“ išspausdino M. Augulytės straipsnį – „Istorikai norėtų susigrąžinti senąją valstybės vėliavą“. Ten buvo pasakyta – raudona vėliava su baltu Vyčiu turėtų būti iškelta virš Gedimino pilies. Tai buvo raudonos istorinės vėliavos įvedimo startinė pozicija.
     2004 07 08 priėmus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, buvo įstatymu įteisinta istorinė raudona Lietuvos Respublikos vėliava. Apie šios vėliavos įvedimo istorines aplinkybes buvo išsamiai aprašyta spaudoje (G. Adomaitis – „Lietuvos spalvos – geltona, žalia, raudona“ „Lietuvos Aidas“ 2001 04 24 ir kt.).
     Įstatymu buvo numatyta šios vėliavos iškėlimo progos ir vietos. Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama:
1. Virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje;
2. Trakų pilyje
3. Karo muziejaus skverelyje Kaune.
Lietuvos valstybės istorinė vėliava taip pat iškeliama: Vilniuje Vasario 16 –ąją - prie
Signatarų namų pastato, Kovo 11 – ąją – prie LR Seimo, liepos 6 d. - prie Krašto apsaugos ministerijos, spalio 25 d. – prie LR Seimo, LR Prezidento rezidencijos ir LR vyriausybės.
     Kad įstatymu numatytomis vietomis ir datomis nebus apsiribota, buvo nesunku numatyti (G. Adomaitis, A. Budriūnas – „Klastingi žingsniai“, – „Lietuvos Aidas“ 2002 04 22 ir kt.).
     Naujasis įstatymas įsigaliojo nuo 2004 09 01, tačiau viešai, labai trumpai skaisčiai raudona vėliava pasirodė tik 2005 02 16, ir ne įstatymu numatytoje vietoje, o prie namo esančio Totorių gatvėje Nr. 20. Nusižengiant tam pačiam įstatymui, esant Krašto apsaugos ministru J. Olekai, skaisčiai raudonomis vėliavomis pasipuošė beveik visi, esantys Krašto apsaugos ministerijos pavaldume pastatai, kariniai daliniai, Seimo įvairios patalpos, kai kurios ministerijos it kt. Tokias vėliavas į mitingus jau nešiojasi visokie frontininkai, įvairūs veteranai ir t.t.
     Š. m. kovo 11 d. prie Seimo rūmų, kaip garbės sargyba, einant aukščiausiems valstybės vadovams į trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją, buvo vėl (jau ne pirmą kartą) iškabintos 3 skaisčiai raudonos, tikros bolševikinės spalvos vėliavos.
     Nors, nusižengiant įstatymui, užkariauti nemenki plotai, iniciatorių tai netenkina. Propaguojama masiškesnė raudonos spalvos demonstracija, atsiranda siūlymai – plačiau naudoti skaisčiai raudoną (vis dar vadinamą istorine) bolševikinę spalvą.
     Atkreipiame dėmesį, kad herbų pagrindams naudojama iškilminga, tamsiai raudona karališka spalva. Kelia didelį nerimą ir susirūpinimą, kad Lietuvos istorinei vėliavai parinkta skaisčiai raudona spalva - SSRS laikotarpio spalva.
Ar jau manoma, kad Lietuvoje visiškai nereikalinga vadovautis įstatymais ? Ar jau manoma, kad pribrendo laikas Gedimino kalne Vilniuje kabinti skaisčiai raudoną vėliavą ?
     Paruošiamieji darbai vyksta pilnu tempu.
     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos nuomonė:
1. Lietuvos valstybinė istorinė vėliava nusipelno lietuvių tautos pagarbos ir neturi būti nuvertinama:
1.1. Lietuvos istorinės vėliavos spalva turi būti tokia, kokia buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais – iškilminga, tamsiai raudona (bordinė) karališka spalva.
1.2. Tokių vėliavų respublikoje turi būti penkios. – Valdovų rūmuose, Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje ir Krašto apsaugos ministerijoje. Jos turi būti iškilmingai saugomos pagrindinėse šių institucijų patalpose.
1.3. Vėliavos, įstatymu nurodytomis datomis, iškilmingai išnešamos iš nurodytų patalpų ir iškabinamos ant atitinkamų stovų, o dienos pabaigoje grąžinamos į patalpas.
2. Vykdant punkto 1.3. reikalavimą reikalinga sukurti iškilmingą vėliavų išnešimo iš patalpų ir dienos pabaigoje iškilmingo grąžinimo į patalpas ceremonialą.
     Taip būtų sukurta tikra pagarba iškilmingai Lietuvos Respublikos istorinei vėliavai.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Tarybos istorinės grupės vadovas G. Adomaitis

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, G. Araminaitė, K. Balčiūnas, A. Barysas, S. Boreika, A. Bružas, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Girdzijauskas, P.Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, P. Rutkauskas, G. Ruzgys, R. Simonaitis, A. Skaistys, K. Staniulevičius, L. Šalavijienė, J. Šaulys, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius, Lietuva,
A. Budriūnas, tel. +370 673 95837, L. Kerosierius, tel. +370 5 231 8111,
P. Rutkauskas, tel. +370 699 37691, A. Adomaitis, tel + 370 611 30131 ,
el.paštas: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com