Pagrindinis

LT     EN     RU

     LIETUVOS SĄJŪDŽIUI 25

     LIETUVOS SĄJŪDŽIO
     VILNIAUS SKYRIAUS SĄJŪDININKŲ
     SUSIRINKIMAS

     Lietuvos Mokslų Akademija
2013 m. kovo 27 d.

     Darbotvarkė:

1. Susirinkimo atidarymo ceremonija
2. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos ataskaita 2010 11 17 – 2013 03 27 – tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius
3. Lietuvos Sąjūdžiui 25 metai – Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas
3. Sveikinimai
4. Sąjūdininkų pagerbimas
5. Svečių pasisakymai
6. Diskusijos
7. Vilniaus m. tarybos narių rinkimas ir tarybos pirmininko tvirtinimas.
8. Nutarimų priėmimas


     SĄJŪDŽIUI

     MIELI SUVAŽIAVIMO DALYVIAI, BENDRAŽYGIAI
     IR BENDRAMINČIAI.

     Sveikinu Jus visus, susirinkusius į šį garbingą suvažiavimą ir linkiu Jums visiems linksmų Šv. Velykų ir Dievo palaimos Jūsų budėjime Tautos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės sargyboje.
Netrukus, balandžio 6-ąją minėsime politikos apžvalgininko tarptautininko a.a. Viliaus Bražėno,
100 –ąsias gimimo metines. Vilius Bražėnas, antikomunistas, antiglobalistas ir vienas iš narsiausių Lietuvos tautinės valstybės atgimimo iniciatorių įrašė patį ryškiausią puslapį į dabartinės Lietuvos politikos mokslo istoriją. Renginiai skirti jo 100-jų gimimo metinių paminėjimui jau prasidėjo: išleista jo ir jo bendražygių knyga „Kova dar nebaigta“ (V, 2013), Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje organizuota paroda „Tėvynę gynęs žodžiu, plunksna ir ginklu“, (ji veiks tik iki balandžio 3 dienos). Vilius Bražėnas – vienas ryškiausių Lietuvos politikos šviesulių, kaip meteoras praskriejęs tamsia, komunizmo šmėklos sparnais uždengta Lietuvos padange, išeidamas į Amžinybę mums paliko savo Asmenybės ir parašytų knygų spindesį ir testamentinį priesaką... Nepasiduoti. Kelti tautą „iš apačios“. Nesilankstyti melo stabams. Kovingumo ir narsos, ginant savo didžiąsias politines vertybes - atkurtą Lietuvos valstybę ir tautiškumą – mūsų valstybinę kalbą, nesuklastotą istoriją, tvirtą šeimą, tautos kultūrą. Ateitis lemiama tik kovoje!
Linkiu, kad a.a Viliaus Bražėno kalbose ir jo darbuose atsispindintys ir mūsų sielose radę atgarsį jo idealų kristaliukai sužėrėtų visomis saulės spektro spalvomis, realizuojant jo nebaigtus darbus ir viltį – matyti Lietuvą dvasiškai atgimusią, dorą ir teisingą, branginančią savo Žemę ir savo amžinąsias tautines vertybes
Prof. Ona Voverienė, Vilnius, 2013.03.23

     Alos Dudajevos laiškas Lietuvos sąjūdininkams

Sveiki mielieji Lietuvos sąjūdininkai!
2012 09 30 į valdžią Gruzijoje atėjo, nedidele balsų persvara rinkimus laimėjusi, prorusiška partija „Golubaja mečta“, vadovaujama Bidziminos Ivanišvili.
Spalio viduryje buvo uždarytas kanalas "Pik", kuriame aš dirbau laidų „Kaukaziškas portretas su Ala Dudajeva“ vedėja ir autore. Prasidėjo masiniai vyriausybės narių areštai, spaudimas prezidentui Michailui Saakašvili ir jo šalininkams. Aš turėjau palikti nuostabiąją Gruziją.
Tęsiasi Rusijos imperijos žemių apjungimas, posovietinių valstybių laisvė svyruoja ant Naujosios pasaulio istorijos svarstyklių.
Čečėnų tauta aštuonioliktus metus ginasi nuo šimtapenkiasdešimttūkstantinės Rusijos okupacinės kariuomenės.
Viskas šiame pasaulyje priklauso nuo žmogaus savimonės – būti vergu ar Laisvu Žmogumi.
Niekada nesitraukite, nors ir kaip sunku būtų, neparduokite savo Tėvynės Laisvės!
Visa širdimi linkiu lietuvių tautai klestėjimo ir žydro dangaus virš galvų.

Ala Dudajeva
2013 03 18


     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus m. SĄJŪDININKŲ ir Vilniaus m. tarybos
     2010 11 17 m. – 2013 03 27 m.

     DARBŲ APŽVALGA

PRIEŠ 25 METUS 1998 06 03 susikūrė Sąjūdis. Sąjūdininkai, atkreipė dėmesį, kad pagal 1939 08 23 Stalino ir Hitlerio sąmokslą 1939 09 01 prasidėjo Antrasis Pasaulinis karas. 1940 06 15 sovietai okupavo Lietuvą ir prasidėjo 50 metų trukęs genocidas. Pasaulinių nusikaltėlių suokalbio išdavoje buvo išnaikintas maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų (apie 1 mln. žm.), padaryta žalos maždaug už 834 milijardų JAV dolerių. Sąjūdininkai Nepriklausomybės atstatymo ir apgynimo kovose naudojosi 1941 metų Birželio 22-28 dienų sukilėlių, politinių kalinių ir tremtinių, Vietinės rinktinės kovotojų bei partizanų patirtimi.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryboje darbavosi ir darbuojasi įvairių organizacijų atstovai: 1941 metų Birželio 22 - 28 Sukilėlių sąjunga, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Vietinė rinktinė, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės Sąjūdis, Nepriklausomybės gynėjų Sausio 13 –osios organizacijos, Mokytojų Sąjūdis, Medikų Sąjūdis, Vilniaus Bočių ir Senjorų organizacijos, Lazdynų Sąjūdžio klubas, Vilniaus Sąjūdžio grupių susivienijimas „Labora“, Moterų lyga, Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės rėmimo grupė, Mažosios Lietuvos reikalų taryba, Lietuvos skautų sąjunga.
Tarybos nariais buvo išrinkti: Gediminas Adomaitis, Antanas Akelaitis, Alfonsas Ambrazas, Gintarė Araminaitė, Kęstutis Balčiūnas, Arnoldas Barysas, Sigitas Boreika, a.a. Algimantas Bružas, Algimantas Budriūnas, Jonas Česnavičius, Povilas Dirsė, Stasys Eidukonis, Petras Girdzijauskas, Petras Gvazdauskas, Regina Jakučiūnienė, Leonas Kerosierius, Juozas Kuoras, Salomėja Makauskienė, a.a. Algimantas Malinionis, Antanina Markūnienė, Hubertas Martinkėnas, Vytas Masikonis, Kęstutis Milius, Juozas Parnarauskas, Feliksas Petkus, Butautas Raila, Paulius Rutkauskas, Gediminas Ruzgys, Ričardas Simonaitis, Audrius Skaistys, Kęstutis Staniulevičius, Laima Šalavijienė, Juozas Šaulys, Laima Tamkevičienė, Lidija Veličkaitė, Kazimieras Vidžiūnas, Rytė Vilimienė, Bronius Zaviša, Stanislovas Žilinskas.
     Mums vilniečiams reikėjo, reikia ir dar reikės atlikti daug dabų, kad būtų įgyvendinti Laisvės kovotojų ir ant LAISVĖS AUKURO sudėtų aukų siekiai. „Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai vainiką iš deimantų pina“. Gerbkime jų atminimą. Dirbkime TAUTOS labui.
     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Sąjūdžio programinėmis nuostatomis, visuotiniame susirinkime pateiktais pasiūlymais, vilniečiams kylančiomis problemomis. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas Laisvės kovotojų, Nepriklausomybės gynėjų ir jaunimo keliamoms problemoms.
     Vilniuje diktuojamos Lietuvos politikos, ekonomikos ir socialinės mados. Miestų ir rajonų savivalda diktuoja madas savo teritorijose. Besikeičiantys valdančiųjų prioritetai dažnai kardinaliai keičia žmonių likimus. Žmonės, atidavę valdžią PAŽADAUTOJAMS, dažnai nusivilia. Tai dažnai tęsiasi visą kadenciją.
     Priiminėjant Vilniaus savivaldybės taryboje nutarimus, dažnai neatsižvelgiama į gyventojų poreikius. Žmonės įveliami į įvairiausių punktų ir papunkčių ilgai trunkančių svarstymų procedūras, arba nutarimai priimami valdančiosios daugumos valia. Dažnai beprasmiai darbai sukelia abiem pusėm nemalonių incidentų ir prisiminimų. Susidaro įspūdis, kad kai kurie tarybų nariai pataikaudami savo rinkėjams, grupuotėms ir savireklamai registruoja projektus, kurie ilgam užstringa. Panaši padėtis ir Seime, bet daug rafinuotesnė.
     Gyventojai dažnai nesitaiksto su negerovėmis – prieštarauja, protestuoja, sukyla. Žmonių interesus gina įvairios organizacijos, kurių veikla ne visada priimtina. Todėl sąjūdininkams tenka daug darbų.
     Valstybė esame mes - LIETUVOS piliečiai. Pagal LR Konstituciją turime teises ir pareigas. Daugelis vadovaujasi teisinėmis nuostatomis, tačiau dažnai pamiršta PAREIGAS. Esame pastebėję, kad pareigų, įpareigojimų ir įsipareigojimų dažnai nevykdo aukštai pakylėtieji, valstybės ir savivaldos institucijos. Dažnai deklaruojama, kad valdžia turi viską sutvarkyti taip, kad visiems būtų gerai, bet pamirštama, jog kiekvienas pilietis pats turi rūpintis, kad valstybėje būtų geriau. Todėl tiems klausimams tenka skirti daug dėmesio.
     Netikusi valstybinė politika, deklaruojanti, kad viską sureguliuos rinka, tapo produkcijos gamybos ir paslaugų teikimo stabdžiu. Lietuvoje kainos europinės, o atlyginimai mizeriniai. Lietuvos Darbdaviai produkcijos gamyboje ir teikiamose paslaugose yra pasiekę labai aukštą darbuotojų eksploatacijos lygį. To pasėkoje apie 500 tūkst. aukštą kvalifikaciją turinčių darbininkų, žemdirbių, mokslininkų, gydytojų išvyko į užsienį. Valstybėje yra beveik 300 tūkst. bedarbių. Verslininkai, ieškodami pigios darbo jėgos, reikalauja įteisinti darbo jėgos importą. Valstybė neturi verslo strategijos.
Visi, ypač vilniečiai, turi prisiminti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo nuo Baltijos iki Juodųjų marių, kad 1918 02 16 buvo atkurta Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi, kad 1919 10 09 Vilniaus kraštą buvo užgrobę lenkai, kad pagal 1939 08 23 Stalino – Hitlerio suokalbio protokolus Lietuva turėjo atitekti Sovietų sąjungai, kad 1941 06 23 Lietuvos Laikinoji Vyriausybė paskelbė Nepriklausomybės atkūrimo Deklaraciją, kad 1944 – 1953 Lietuvoje vyko partizaninis karas, kad 1949 02 16 Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis paskelbė Deklaraciją, kad 1990 03 11 buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė.
Pravartu ir mums vilniečiams prisiminti kai kuriuos istorijos momentus:
1991 02 12 Islandija pirmoji pasaulyje pripažino Lietuvą DE JURE. Šis mažos valstybės Lietuvos pripažinimas pasaulio valstybėms davė didelį stimulą pasauliniams įvykiams. Lietuva labai dėkinga islandų tautai.
1991 11 01 Čečėnijos Respublikos Prezidentas D. Dudajevas, vadovaudamasis respublikos valstybinio suvereniteto Deklaracija ir Čečėnijos Respublikos piliečių valia, išreikšta tiesioginiuose ir visuotiniuose, paskelbė Čečėnijos Respublikos valstybinį suverenitetą nuo 1991 11 01. Šimtai milijonų žmonių pasaulyje pripažįsta Čečėnijos Nepriklausomybę, tačiau pasaulio valstybių vyriausybės nepatvirtino čečėnų tautos apsisprendimo teisės. Nuo 1994 12 11 Rusijos Federacija Čečėnijos Respublikoje Ičkerijoje vykdo genocidą. Per tą laiką Rusija išžudė apie 250 tūkstančių Čečėnijos piliečių ir karo veiksmais padarė materialinės žalos maždaug už 300 milijardų JAV dolerių. Išžudyta apie 42 tūkstančius Čečėnijos vaikų, karo veiksmuose žuvo apie 40 tūkstančių Rusijos kareivių. 1996 04 21 Rusija klastingai nužudė ČRI Prezidentą Džocharą Dudajevą.
     Pasaulio valstybės leido Rusijai vykdyti ČRI genocidą, jos turi prisiimti atsakomybę už Rusijos vykdomą čečėnų tautos genocidą bei spręsti žalos atlyginimo klausimus, nes situacija nėra pasikeitusi.
     Lietuvos didieji kunigaikščiai Gediminas ir kiti kvietė į Vilnių architektus, mokslininkus, amatininkus ir suteikdavo jiems privilegijų/lengvatų. Lietuvoje dar yra jėgų reikalaujančių, kad privilegijos būtų išsaugomos. Turime prisiminti, kad privilegija - lengvata ir duodama įsikūrimui, reglamentuotai veiklai ribotam laikotarpiui.
     Buvo siūloma įteisinti 10 – ose klasėse dėstyti 18 pamokų Pasipriešinimo istorijos programą visose mokyklose. Visos mokymo institucijos turėtų ypatingą dėmesį skirti patriotiniam auklėjimui ir pilietiškumo ugdymui. Tai ypač aktualu Vilniui ir Vilniaus kraštui.
     Dažnai buvo reikalaujama, kad visuomeninis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija kas savaitę skirtų valandinę laidą SĄJŪDŽIO aktualijoms (panašią į laidą „Atgimimo banga“). LRT į tai nereagavo.
     Vilniuje pastebime sovietinės – komunistinės ideologijos apraiškų puoselėjimus. Prižiūrimos ir remontuojamos komunizmo reliktų skulptūros ant Žaliojo tilto, kolaborantų P. Cvirkos, S. Nėries, L. Giros paminklai. Didžiulėms, gausiai apgyvendintoms naujuose Vilniaus mikrorajonuose gatvėms suteikti S. Nėries ir L. Giros gatvių pavadinimai. Tuo siekiama neištrinti iš žmonių atminties stalininės saulės atvežėjų pavardžių ir komunistinės ideologijos propagavimo. Panašių atvejų gausybė. Gaminama produkcija su sovietiniais pavadinimais – tarybinės dešrelės ir panašiai.
     Darbo apmokėjimo organizavimo politika bei socialinių garantijų sistema, dažnai europinėmis kainomis parduodamos prekės ir paslaugos žmonėms kelia didelį nerimą, sumaištį ir priešpriešą.
     Didžiojoje politikoje jaučiamas didelis potraukis pinigams ir ypatingai dideliems pinigams. Ryškiai pastebimi partijų, organizacijų, grupuočių ir politikų interesai. Dažnai pastebima, kad kur atsiranda pinigai, ten atsiranda kūrėjai ir maitvanagiai. Tą norą nesunkiai galima įžvelgti Vilniaus miesto savivaldybėje.
     Pasauliniams lietuvybės renginiams statytas, konservuojamas ir vėl statomas ir nebestatomas Vilniaus stadionas, suėdęs daugybę milijonų litų, tapo piktųjų dvasių buveine. Gedimino prospektas, remontuotas pagal naujausias pasaulines technologijas, naudojant kinietiškus akmenis, po kelerių metų pradėjo skilinėti. Specialių tarnybų agentai, įvairiausios komisijos užsikapstė darbuose, o vertelgos džiūgauja.
     Būsto renovacijai numatyti milžiniški pinigai. Renovacija nei Vilniuje, nei visoje respublikoje nevykdoma. Susidaro nuomonė, kad nėra parengta lėšų įsisavinimo ir pasisavinimo strategija.
     Kazokiškių bendruomenė ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus m. taryba kovoja prieš Kazokiškių sąvartyną ir daugelį kartų kreipėsi į Lietuvos aukščiausias institucijas, politikus, valstybės pareigūnus ir verslininkus ir aiškino, kad rengiantis, projektuojant, organizuojant ir statant Kazokiškių sąvartyną buvo pažeisti 32 Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos norminiai aktai, tarp kurių Lietuvos Konstitucijos 19, 23, 37, 42, 53, 54 straipsniai, Europos Konstitucija, Europos Sąjungos penki reglamentai, 8 LR įstatymai ir 19 LR Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir kitų institucijų teisinių aktų. Ypatingos svarbos rezoliuciją 2006 03 30 „Dėl Kazokiškių sąvartyno statybos“ priėmė LR Seimas. Sąvartyne kursuoja milžiniški pinigai. Lietuvos aukščiausiosios institucijos ir jų vadovai leidžia savivaldos institucijoms ir verslininkams pažeidinėti ĮSTATYMUS, o žmonės ir istorinis paveldas kenčia.
Kazokiškių bendruomenė ir Vilniaus Sąjūdžio taryba, gindama savo ir aplinkinių bendruomenių interesus nuo 2007 m. bylinėjasi teismuose.
2011 10 19 policininkai areštavo 3 Kazokiškių bendruomenės piketuotojus prie sąvartyno. Arešto metu piketuotojai buvo sužeisti ir vežant į komisariatą buvo pristatyti į ligoninę. Piketuotojai buvo sulaužyta ranka. Policija iškėlė bylą piketuotojams, o Trakų rajono teismas nuteisė juos piniginėmis baudomis. Visuomenininkai piktinasi, kad demokratinėje valstybėje žmonės, ginantys viešajį interesą, gali būti nuteisti, o už daugybės aukščiau paminėtų teisės normų pažeidimų niekas nebuvo patrauktas jokion atsakomybėn. Už apšlapintą tvorą arba pavogtą menkniekį atsakovai nuteisiami. Kazokiškių sąvartynas tapo politikų patekimo į Seimą varžytinių POLIGONU. Nė viena partija negynė Kazokiškių bendruomenės interesų. Susidaro nuomonė, kad mūsų gyvenime viską sprendžia milžiniški europiniai, Lietuvos biudžeto ir iš gyventojų surenkami pinigai.
Lietuvos gyventojai yra pirmaujančių alkoholį vartojančių pasaulio valstybių tarpe. Vilniaus Sąjūdžio taryba yra Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narė (NTAKK). Todėl daug dėmesio skiriama žmonių sveikatai saugoti ir kovai prieš negatyvius reiškinius ir jų sukėlėjus – verslininkus, žiniasklaidininkus ir politikus.
1998 metais Seimas priėmė Lietuvos sveikatos programą, kurioje buvo numatyta iki 2010 metų alkoholio vartojimą sumažinti 25 proc., vartojimas faktiškai padidėjo 25 proc. 2008 04 18 LR Seimas priėmė alkoholio reklamos draudimo įstatymą, kuris turėjo būti įgyvendintas nuo 2012 01 01
Parlamentas, vyriausybė ir atsakingos institucijos privalėjo kontroliuoti kaip įgyvendinama ši Programa ir privalėjo imtis skubių priemonių žmonių blaivinimui. Tačiau atsakingiausios Lietuvos institucijos priima alkoholio reklamos legalizavimo įstatymą, skatinantį girtuoklystę ir tokiu būdu žmonių naikinimą. Su skaudžiausiomis alkoholizmo pasekmėmis susiduriame kiekvieną dieną. Už kiekvieną patenkantį litą į biudžetą iš alkoholio verslo valstybė išleidžia 5 litus alkoholizmo pasekmėms likviduoti. Tai didžiulių alkoholizmo pramonės pinigų pergalė.
2011 03 30 alkoholizmo industrija kartu su žiniasklaida, pasikvietusi į talką LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMĄ, ėmėsi pačių brutaliausių veiksmų, kad panaikinti 2008
04 18 Seimo priimtą alkoholio reklamos draudimo įstatymą. 2011 12 06 Seimas panaikina 2008 04 18 d. įstatymą. 2011 12 15 (Valstybės žinios Nr. 153(7207) paskelbė Lietuvos Prezidentės pasirašytą Seimo priimtą naują įstatymą, palankų alkoholizmo industrijai. Alkoholizmo industrijos ir žiniasklaidos parankiniai Seime, paniekinę visuomenės, Katalikų Bažnyčios, mokslininkų, alkoholizmo aukų ir daugybės organizacijų prašymus, sudarė galimybes verslo ir politikos grupuotėms ir jų atstovams lobti ir reklamuotis iš žmonių nelaimių, pasmerkė tautą tolimesniam naikinimui, išsigimimui ir degradavimui.
     Seimas šį įstatymą priėmė REKORDIŠKAI trumpu laiku.
     Mūsų manymu, tai vienas iš blogiausių Lietuvos Respublikos Seimų priimtas įstatymas. Šiuo žiauriausiu įstatymu, skatinant alkoholizmo industrijos plėtrą, reklamos pagalba įteisinamos galimybės naikinti valstybės žmones. Seimo nariai sulaužė priesaiką ir padeda budeliui. Niekas nesugražins į gyvenimą AUKŲ, nepaguos ir neišgydys pilnaverčiam gyvenimui nukentėjusiųjų, neapsaugos nuo moralinių traumų!
     Dabartinis Seimas skubos tvarka turėtų uždrausti alkoholio reklamą. Bet kas imsis iniciatyvos?!
     Jau 4 metus Seimas užsiima pluoštinių kanapių auginimo dvylikai ūkininkų įteisinimu. Visuomenininkai įtaria, kad bus bandoma daugiau auginti ir narkotinių kanapių. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje siekiama sukurti narkomanijos placdarmą ir pasipelnymo Eldoradą. Lietuvos vaikai pagal kanapių naudojimą yra tarp pirmaujančių Europoje.
Pasaulyje ir Lietuvoje daugėja „netradicinės seksualinės orientacijos“ žmonių. Vilnius tapo homoseksualų centru. Homoseksualų gyvenimo būdas dažnai yra iššaukiantis. Žmonių bendravimo formų pažeidimai ir bandymai susireikšminti, diktuoti savo gyvenimo būdą ir pritraukti vaikus savo lytiniams poreikiams tenkinti, sukelia visuomenės neigiamą reakciją ir protestus. Homoseksualai dažnai skundžiasi, kad yra pažeidžiamos jų teisės. Tačiau teismai nėra nagrinėję nė vieno homoseksualo skundo. Homoseksualams Lietuvoje iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto nuolatos skiriamos lėšos. Ar ne per didelė pagarba?
     Manoma, kad, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, Vilnių ir visą Lietuvą užplūs homoseksualai iš viso pasaulio ir bandys organizuoti įvairius renginius. Įvertindami homoseksualizmo plėtros neigiamas pasekmes pasaulyje, suprantame, kad rengiamos homoseksualų eitynės Vilniuje, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, gali sukelti destabilizaciją visoje Lietuvoje. Todėl Lietuva turi būti pasiruošusi homoseksualų iššūkiams ir turi juos atremti.
     Lietuvių kalba yra labai sena ir unikali. Vilniuje ir Vilniaus krašte pač ryškiai pastebimas kaip pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas. Angliški užrašai nustelbia lietuviškus. Niekas neatsako už lietuvių kalbos žeminimą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija palaiko svetimšalių-lietuviškų ūkvedžių kuriamus proveržius į Lietuvos raštiją.
Vilniuje yra 2 nacionaliniai teatrai. Negirdime operų lietuvių kalba (žmogus priverstas skaityti ir klausytis). Dingo tradicinė naujametinė opera „Traviata“. Dramos teatre lietuvių autorių kūriniai neberodomi. Nacionalinis dramos teatras organizavo – importavo spektaklį, kuriame Kristaus atvaizdas buvo apmėtomas išmatomis. Tai didžiausias Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų paniekinimas. Šiais ir kitais klausimais dirbusiai kultūros grupei nepavyko rasti bendros nuomonės su teatro darbuotojais.
     Retėja Lietuva. Ypač tai pastebima Vilniuje. Nuo 1994 metų nebėra natūralaus gyventojų prieaugio. Kas trečias vaikas Lietuvoje gimsta ne santuokoje. Skyrybų ir santuokų skaičius pas mus susilygino. Daug atvejų, kai tėvų arba globėjų tarpusavio ir vaikų – tėvų santykiai žaloja vaikų psichologinę ir fizinę sveikatą, ne kiekviena pora rūpinasi naujos gyvybės atsiradimu ir gyvenimu iki natūralios mirties. Visuomenėje kelia didelį susirūpinimą lytiniai santykiai paauglių ir vaikų amžiuje, kuriuos skatina seksuali apranga, televizija, alkoholis, rūkalai, kvaišalai ir nedarni šeima. Žiniasklaidoje ir mokyklose be saiko platinama seksualizuota masinė kultūra, skatinamas seksualumo įvaizdis vertinant žmogų. Švietimo ir mokslo ministerija nesugeba užtikrinti jaunimo lytinio auklėjimo (ugdymo). Minėta ir Kultūros ministerijos nerodo pastangų užkirsti kelią lytinių santykių rodymui televizijos laidose, neugdo mokinių kuklumo, pagarbos, orumo, pareigos ir atsakomybės jausmų. Esant tokiai situacijai savivalda, seniūnijos, seniūnaičiai ir visuomeninės organizacijos praktiškai yra bejėgios kovoti prieš tokius iššūkius.
     Vilniečiai sąjūdininkai skausmingai reaguoja į politikierių ir valdininkijos sukurtą naujos konstrukcijos pasą be tautybės ir rengimąsi naudoti ne lietuvišką raidyną. Žmonės daug kartų protestavo prieš tokią savivalę. Manytina, kad valdininkija bus priversta išrašinėti pasus tik valstybine kalba ir įrašyti į pasą tautybę.
     Siaubas ir pasibaisėjimas krečia pažvelgus į išterliotus senovės didingus rūmus ir statinius, šiuolaikinę architektūrą, kultūrinės, gyvenamosios ir gamybinės paskirties Lietuvos sostinės- Gedimino miesto objektus. Išaiškinta keletas niekadėjų. Kiekvieną naktį budi policija ir objektų sargai, o teplionių daugėja. Susidaro įspūdis, kad neišsiaiškinama todėl, kad policija turi „SVARBESNIŲ“ reikalų ir nėra uždarbio advokatams ir antstoliams. Vilniaus meras A. Zuokas nutarė bausti namų šeimininkus, nors tai neatitinka nei moralės nei teisės principų.
     2002 04 18 priėmus įstatymo ,, Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimus buvo atsisakyta privalomai kelti Lietuvos trispalvę švenčių metu, išskyrus Vasario 16 – ją. Nuosekliai kovojome, kad ši nuostata būtų taikoma ir Kovo 11. Praėjus porai metų – 2004 06 29 d. buvo pagaliau priimtas įstatymo pakeitimas dėl privalomo vėliavų kėlimo Vasario 16 – ją ir Kovo 11 – ją., tačiau visuotinas privalomas vėliavų kėlimas ne tik valstybės, bet ir kitų švenčių dienomis , o tuo pačiu ir šventinės nuotaikos sukūrimas, tapo panaikinti neribotam laikui.
     2006 05 11 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė 5 str. 2 dalį: vietoj išsireiškimo „Valstybės švenčių dienomis“ įrašė – „ Švenčių dienomis“. Šiuo pakeitimu Lietuvoje neliko Valstybės švenčių. Visos šventės – Vasario 16 – oji, Kovo 11 – oji, Gegužes 1 – oji, Birželio 24 – oji ( Joninės) ir kitos tapo vienodo statuso „švenčių dienomis“.
      Mes ilgą laiką kovojome, kad šis klastingas ir nesuprantamas pakeitimas būtų atšauktas. Tik 2011.10.13 Lietuvos Respublikos Seimas vieningu balsavimu (niekas nebalsavo „prieš“) priėmė „Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo“ pakeitimo įstatymą, kuriame padaryti reikšmingi pakeitimai: 2 str. papildytas 13 dalimi – „ Valstybės švenčių dienos – su Lietuvos valstybingumu susijusios švenčių dienos, kurios yra įvykių, turėjusių išskirtinę reikšmę Lietuvos sukūrimui ir nepriklausomybei, datos: vasario 16 – oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kovo 11 –oji - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, liepos 6 – oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. 5 str. 2 dalis pakeista sekančiai: „ 5.2. Valstybes švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu , kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų “. Buvo ne tik atstatytas ,,valstybės švenčių statusas“, bet ir įvesta papildoma valstybės šventė – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena - liepos 6 – ji.
Lietuvos valstybė 2004 07 24 – 2011 10 13 laikotarpyje, t.y. 7 metus 2 mėnesius ir 20 dienų teisiškai neturėjo Valstybės švenčių. Tenka tik stebėtis, kodėl šis, keleto dienų reikalaujantis darbas, užtruko tokį ilgą laiką?
     Lietuvos Respublikos Seimas, mūsų reikalavimais padaręs esminius pakeitimus įstatymuose ir ištaisęs savo klaidas nė karto nenurodė priežasties, kodėl taisomos klaidos, jau nekalbant, kad padėkotų Vilniaus Sąjūdžiui už parodytą iniciatyvą.
     Iki šios dienos nesuprantama, kodėl priimant 1992 metų Lietuvos Konstituciją iš valstybinių švenčių sąrašo buvo išimta rugsėjo 8 – ji – Senosios Lietuvos Praeičiai minėti, Vytauto Didžiojo karūnavimo diena. Ši diena, kaip valstybės šventė, buvo įrašyta į 1938 – jų metų Konstituciją.
     Liko ir daugiau neatsakytų klausimų, kuriuos kėlė Vilniaus miesto Sąjūdžio taryba:
1. Ką mes minėjome 2009 m.? Brunono žūties dieną – kovo 9 – ją - nebuvo jokio, nei valstybinio, nei visuomeninio renginio? Savo pareiškime rašėme, kad ši data netinkama minėti kaip Lietuvos Tūkstantmečio diena, nors Istorijos institutas ir siūlė orientuotis būtent į šią datą. Kvendlinburgo analuose tiksli Lietuvos vardo paminėjimo data nežinoma? Valingu valdžios vyrų sprendimu iškilmingi minėjimai buvo nukelti į karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – liepos 6 – ją, kuri niekuo nesusijusi su Lietuvos vardo paminėjimu.
Pasiliko tik prisiminimai apie milžinišką lėšų švaistymą ir pajuokai surūdijęs vamzdis pačiame Lietuvos valstybės sostinės – Vilniaus miesto centre. Iššvaistytų lėšų klausimas suvestas į senatį, kaltininkai nebuvo nei įvardinti, nei nubausti.
2. Kodėl 2012 m. Vasario 16 - sios iškilmingo minėjimo metu NATO lėktuvai praskrido Vilniaus pakraščiais, nepataikė praskristi virš Daukanto aikštės, o be to dar ir vėlavo? Gavome miglotus ir neatitinkančius tikrovės Krašto apsaugos ministerijos paaiškinimus , tačiau į pakartotiną pareiškimą negavome jokio atsakymo. Mūsų manymu, tokiais neatsakingais skrydžių organizatorių veiksmais buvo diskredituotos NATO ginkluotosios oro pajėgos Lietuvos žmonių akyse.
3. Kodėl 2012 m. Lenkijos prezidentas, atvykęs į Lietuvos valstybės šventės- Vasario 16 – sios – šventinius renginius važinėjo po Vilnių ir Vilniaus rajoną be jokios valstybės pareigūnų palydos ir apsaugos? Susidaro įspūdis, kad Lenkijos prezidentas šeimininkauja Lietuvoje kaip savo provincijoje. Į mūsų paklausimą vyriausybei atsakymo negavome.
4. Kodėl 2012 m. nebuvo pagerbti Lietuvos ministrai, nužudyti sovietiniuose kalėjimuose? Mes siūlėme prie atitinkamų ministerijų iškabinti atminimo lentas visiems 17 sušaudytų ministrų. Valstybės mastu nebuvo padaryta nieko. Tik visuomeninė organizacija – Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjunga Rasų kapinėse iškilmingai paminėjo 8 ministrus, 1942 m. sušaudytus Sverdlovsko kalėjime. Buvo gautas atsakymas iš Ministro pirmininko tarnybos , kad šio klausimo nagrinėjimui bus sudaryta komisija, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Kūrę modernią Lietuvos valstybę ministrai ir už tai paaukoję brangiausią savo turtą – gyvybę, šiandien mažai kam rūpi.Dar kartą prisiminkime juos:
1. Antanas Tamošaitis sušaudytas Kaune 1940.11 ?
2. Steponas Rusteika sušaudytas Minsko kalėjime 1941.06.24
3. Balys Giedraitis sušaudytas prie Červenės 1941.06.26
4. Kazys Bizauskas sušaudytas Prie Bygasovo 1941.06.26
5. Julius Čaplikas sušaudytas Maskvoje 1941.07.30
6. Kazys Skučas sušaudytas Maskvoje 1941.07.30
7. Vytautas Petrulis sušaudytas Komijoje 1942.06 ?
8. Kazys Jokantas sušaudytas Sverdlovske 1942.08.25
9. Petras Aravičius sušaudytas Sverdlovske 1942.08.25
10. Zigmas Starkus sušaudytas Sverdlovske 1942.08.25
11. Voldemaras Vytautas Čarneckis sušaudytas Sverdlovske 1942.11.04
12. Juozas Papečkys sušaudytas Sverdlovske 1942.11.04
13. Pranas Dovydaitis sušaudytas Sverdlovske 1942.11.04
14. Jonas Sutkus sušaudytas Sverdlovske 1942.12.10
15. Antanas Endziulaitis sušaudytas Sverdlovske 1942.12.10
16. Jokūbas Vygodskis sušaudytas gestapo Kaune(?) 1942 ? ?
17. Pranas Liatukas sušaudytas Vilniuje 1945.09 ?
     Išsami informacija apie sušaudytus ministrus buvo pateikta Gedimino Adomaičio straipsnyje ,,Sušaudytas ministrų kabinetas” 2005m. (,, Lietuvos Aidas” 2005 02 17 Nr. 39).
     Nuo 2005 m. sausio mėn. 5 d. pastoviai, kiekvieną dieną, pagal iš anksto sustatytą grafiką, uždegame žvakutes prie Nežinomo Partizano paminklinio akmens Lukiškių aikštėje ir Tremtinių paminklo šalia buvusių KGB rūmų.
     Nuo 2007 m. balandžio mėn., nepriklausomai nuo metų laiko – karštis ar šaltis nuolat pildomas ,,gyvasis kalendorius” prie Nežinomo Partizano paminklinio akmens Lukiškių aikštėje . Jame nurodomi Lietuvoje ir Rusijoje per visą okupacinį laikotarpį tą dieną nužudyti Lietuvos žmonės, gynę ar kitaip prisidėję prie Lietuvos laisvės siekių. Prisimenami sukilėliai ir tarnavę caro kariuomenėje, tačiau bolševikų nužudyti lietuviai, prieškario Lietuvos valdininkai , kariškiai, inteligentija, partizanai, dvasininkai ir kiti kurie žuvo ar buvo nužudyti, kaip Lietuvos patriotai. Glaustai nurodomos jų pareigos, žūties aplinkybės, data ir vieta. Tai labai dominančios praeivius istorinės žinios.
     Nuolat miesto tarybos posėdyje svarstomi ir kiti patriotinės tematikos klausimai.
     Mūsų dienotvarkėje - lietuvių kalbos gynimo, valstybės vėliavos – Lietuvos
trispalvės, moksleivių patriotinio ugdymo mokyklose ir kiti svarbūs mūsų Tėvynei klausimai.
Užjaučiame politikos ir ekonomikos aukas, padedame vargstantiems, pagerbiame nusipelniusius.
Lietuvos žmonės vykdo Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvą V. Landsbergiui suteikti Lietuvos Respublikos Prezidento statusą. Renkami parašai. Primename, kad 1991 03 07 Vytautui Landsbergiui, tuo metu atkuriamojo Seimo pirmininkui, paskirta Norvegijos liaudies Taikos premija.
     Daugelis organizacijų priešinasi negerovėms, renka parašus, rengia peticijas, ruošia laiškus atsakingiems Lietuvos vadovams ir institucijoms. Vilniaus sąjūdininkai, įsigilinę į problemas, į iniciatyvų ir dokumentų esmę, išsako savo nuomonę.
     Vilniaus sąjūdininkai stengiasi būti įvykių sūkuryje, reaguoja į pozityvius ir negatyvius reiškinius, protestavo ir reikalui esant išreikšdavo savo poziciją. Ypatingai daug dėmesio buvo skiriama sprendžiant socialines, medicinos, mokslo, krašto apsaugos, auklėjimo, kultūros ir tautines problemas. Vilniaus Sąjūdžio taryba įvairiais klausimais kreipėsi į įvairius valstybės vadovus ir valstybines institucijas. Žemiau pateikiame tarybos pareiškimus, kreipimusis, rezoliucijas nuo 2010 11 17 įvykusio Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos ataskaitinio susirinkimo:
1. Gelbėkime Lietuvą nuo alkoholizmo, 2010 11 17
2. Dėl jaunimo dalyvavimo renginiuose, 2010 11 17
3. Dėl komunizmo reliktų likvidavimo, 2010 11 17
4. Dėl V. Uspaskich elgesio, 2010 12 01
5. Seimas žudo Lietuvą, 2010 12 06
6. Seimas įstatymu žudys Lietuvą, 2010 12 18
7. Dar kartą apie alkoholio žalą, 2010 12 20
8. Profsąjungiečiai, netrukdykite rimties sausio 16-ąją, 2011 01 09
9. A.Svarinsko gimtadienis, 2011 01 21
10. Dėl Pasipriešinimo istorijos dėstymo, 2011 02 02
11. Vasario mėnesio šventės ir atmintinos datos, 2011 02 02
12. Dėl Europos parlamentarų kandidatavimo savivaldos rinkimuose, 2011 02 09
13. Užuojauta mirus J. Marcinkevičiui, 2011 02 16
14. Kovo mėnesio šventės, 2011 02 23
15. Dėl Baltarusijos AE, 2011 03 17
16. Balandžio mėnesio šventės ir atmintinos datos, 2011 03 28
17. Paminėkime Černobylio tragediją, 2011 04 20
18. Gegužės mėnesio šventės ir atmintinos datos, 2011 04 20
19. Dėl knygos apie S. Gedą parengimo, 2011 05 04
20. Dėl poeto S. Gedos atminimo įamžinimo, 2011 05 04
21. Kovokime prieš Lietuvos girdymą alkoholiu, 2011 05 17
22. Prisiminkime didvyrį Gintarą Žagunį, 2011 05 18
23. Mitingo rezoliucija, 2011 05 23
24. Birželio mėnesio šventės ir atmintinos datos, 2011 05 30
25. Jie nori sukurti teisę žudyti Lietuvą alkoholiu, 2011 06 01
26. Liepos mėnesio šventės ir atmintinos datos, 2011 06 26
27. JAV lietuvių kreipimasis dėl pilietybės, 2011 07 19
28. Dėl paminklo sudarkymo, 2011 07 20
29. Rugpjūčio mėnesio šventės ir atmintinos datos, 2011 07 26
30. Uždaryti Kazokiškių sąvartyną, 2011 08 04
31. Budelių suokalbis, 2011 08 04
32. Rugsėjo mėnesio šventės ir atmintinos datos, 2011 08 22
33. Birželio sukilimas, 2011 08 31
34. Dėl Valdovų rūmų atstatymo, 2011 09 07
35. Budelių galerija (foto), 2011 09 09
36. Spalio mėnesio šventės ir atmintinos datos, 2011 09 21
37. Pašalinti sovietines skulptūras nuo Žaliojo tilto, 2011 09 21
38. Dėl Kazokiškių sąvartyno, 2011 09 21
39. Dėl lenkų kalbos Vilniaus krašte, 2011 10 05
40. Seimas kuria naujas pataisas girtuoklystės plėtrai, 2011 10 05
41. Uždrauskime alkoholio reklama, 2011 10 19
42. Egzekucija Kazokiškėse, 2011 10 26
43. Lapkričio mėnesio šventės ir atmintinos datos, 2011 10 30
44. Tokie ir Tėvynę parduos, 2011 10 31
45. Kazokiškių sąvartynas neteisėtas, 2011 11 06
46. Seimas nori girdyti Lietuvą alkoholiu, 2011 11 15
47. Dėl dalyvavimo Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, 2011 11 19
48. Gruodžio mėnesio šventės ir atmintinos datos, 2011 11 23
49. Nugalėjo žmonių žudymo verslininkai, 2011 11 24
50. Uždrauskime alkoholio reklamą, 2011 12 01
51. Dėl Pasipriešinimo istorijos dėstymo, 2011 12 07
52. Dėl alkoholio reklamos draudimo įsigaliojimo nuo 2012 01 01, 2011 12 07
53. Kazokiškių sąvartynas neteisėtas, 2011 12 07
54. Sausio mėnesio šventės ir atmintinos datos, 2011 12 29
55. Dėl teritorijų planavimo, 2012 01 04
56. Dėl teroristinių gaujų, 2012 01 04
57. Dėl Karaliaučiaus anklavo demilitarizavimo, 2012 01 18
58. Pripažinkime Vengrijos Konstituciją, 2012 01 18
59. Let's Recognise the Constitution of Hungary, 2012 01 18
60. Vilniuje įvesti tiesioginį valdymą, 2012 01 25
61. Tausokime elektros energiją, 2012 02 01
62. Emigracija - tautos mirtis, 2012 02 01
63. Baigiamasis žodis "Dėl valstybės švenčių", 2012 02 01
64. Dėl pagarbos Lietuvos valstybės vėliavai atstatymo, 2012 02 01
65. Dėl čigonų/romų holokausto, 2012 02 14
66. Neleiskime niekinti Valstybės švenčių, 2012 03 07
67. Įvesti moratoriumą dėl D. Kedytės teisių, 2012 03 24
68. Dėl automobilių parkavimo šalia Bažnyčių, 2012 04 04
69. A. Paleckis šmeižia Sausio 13-osios aukas, 2012 04 04
70. NATO lėktuvų garbės skrydis, 2012 04 04
71. Dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo, 2012 04 04
72. Dėl Karaliaučiaus srities demilitarizavimo, 2012 05 17
73. Atliekų tvarkymo naujos technologijos, 2012 06 06
74. Dėl valstybinės vėliavos kėlimo, 2012 06 06
75. Dėl teismų nutarčių vykdymo, 2012 06 06
76. Vilniaus Sąjūdžio tarybos liudijimas, 2012 06 15
77. Dėl paminklų išniekinimo, 2012 06 20
78. Dar kartą dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo, 2012 07 04
79. Kovokime už Trispalvę, 2012 07 18
80. Sveikinimas "Tremtiniui", 2012 08 20
81. Gebėkime Trispalvę, 2012 08 20
82. Sušaudytas ministrų kabinetas, 2012 09 05
83. Dėl sušaudytų buvusių LR ministrų ir aukų atminimo įamžinimo, 2012 09 05
84. Vytautas Didysis Lietuvos Karalius, 2012 12 19
85. Dėl jaunimo eisenos Vilniuje 2013 03 11, 2013 01 02
86. Dėl bandymų įteisinti pluoštines kanapes, 2013 01 07
87. Dėl V.Kudirkos paminklo, 2013 01 07
88. Užuojauta mirus kunigui A.Keinai, 2013 01 16
89. Dėl J.Kačerausko knygos apie blaivybę leidybos, 2013 01 16
90. Sveikinimas prelatui Pranui Gaidai Gaidamavičiui, 2013 01 26
91. Dėl homoseksualų piktybiškos veiklos, 2013 02 06
92. Edvardo Buroko sveikinimas, 2013 02 06
93. Vilniaus savivaldybei dėl namų renovacijos, 2013 02 17
94. Dėl Mokslų Akademijos salės skyrimo, 2013 02 20
95. Dėl Vilniaus sąjūdininkų susirinkimo, 2013 02 20
96. Dėl eisenos 2013 03 11, 2013 02 20
97. Dėl pirmojo LR piliečio paso, 2013 02 20
98. Naujas puolimas prieš Trispalvę, 2013 02 20
99. Dėl homoseksualų veiksmų ir eisenos Vilniuje, 2013 03 11
100. Kam tarnauja Lietuvos teismai, 2013 03 06
101. A. Zuoko kvietimas į tarybos posėdį, 2013 03 12
102. Dėl 2009 09 02 tarpininkavimo A. Dudajevai paviešinimo, 2013 03 20
103. Tarybos nutarimas dėl sąjūdininkų pagerbimo ir apdovanojimo, 2013 03 20
     Šių dokumentų turinys byloja ir paliudija, kad Vilniaus Sąjūdžio taryba svarbiais vilniečių keliamais klausimais kas mėnesį vidutiniškai daugiau kaip 3 kartus oficialia kreipėsi į atsakingas institucijas.
Dauguma paminėtų dokumentų buvo paskelbti Vilniaus Sąjūdžio tarybos internetiniame tinklapyje http://www.sajudis.com Šiuo tinklapiu naudojasi daug žmonių įvairiuose kontinentuose. Dokumentus viešiname visur, kur gyvena lietuviai ir turime jų el. paštus. Norintys gauti operatyvią informaciją turėtų pateikti į vilnius@sajudis.com mums savo el. paštą.
     Kiekvienas naudodamasis kompiuteriu gali sužinoti apie Vilniaus Sąjūdžio tarybos veiklą surinkdamas Google užklausą www.sajudis.com Surinkus Google Vilniaus Sąjūdžio taryba, naršydami atsidariusiuose puslapiuose surasite daugelį mūsų viešintų dokumentų ir įvairiausių komentarų. Daug informacijos galėsite gauti Google surinkę užklausą įrašydami tarybos nario vardo raidę taškas intervalas pavardę intervalas Vilnius intervalas Sąjūdis
Dėkojame, kad kai kuriuos mūsų dokumentus skelbia „Tremtinys“, „ XXI amžius“, „Voruta“, „Laisvas laikraštis“, „Čikagos aidas“, „Draugas“ ir kitos žiniasklaidos institucijos bei internetų organizacijos ir asmenys. Didelę dalį dokumentų viešina ELTA ir „Bičiulystė“ (JAV lietuvių laikraštis internetu). Stambieji Lietuvos laikraščiai ir agentūros dažniausiai prašo užmokesčio. Blogiausia yra tai, kad Lietuvos radijas ir televizija, kurią gynė sąjūdininkai, dažnai yra akla ir kurčia Sąjūdžio veiklai.
     Atkreipiame dėmesį, kad Vilniaus Sąjūdžio tarybos tinklapyje 2011 metais viešintas kalendorius (mėnesių šventės ir atmintinos datos - svetainėje 2011 02 02, 2011 02 23, 2011 03 28, 2011 04 20, 2011 05 30, 2011 06 26, 2011 07 26, 2011 08 22, 2011 09 21, 2011 10 30, 2011 11 23, 2011 12 29) gali būti naudojamas kaip pagalbinė mokymo įstaigų istorinė priemonė.
     Taryboje yra 37 žmonės, kurie atstovauja įvairias organizacijas (tarybos sąrašas pateikiamas ataskaitos pabaigoje). Tarybos veiklos operatyvumui organizuoti suformuota devynių žmonių valdyba, kurioje veikia penkios grupės. Jos suformuotos pagal veiklos pobūdį. Tai:
1. Valdymo – struktūrinė. Grupės vadovas Paulius Rutkauskas.
2. Sekretoriato, socialinių – ekonominių reikalų. Grupės vadovė Regina Jakučiūnienė.
3. Sveikatos, gamtosaugos, renginių organizavimo. Grupės vadovas Hubertas Martinkėnas.
4. Tautiškumo ir istorinės – patriotinės atminties. Grupės vadovas Gediminas Adomaitis.
5. Švietimo – kultūros, ryšių su jaunimu ir bočiais. Grupės vadovas Alfonsas Ambrazas.
Be grupių vadovų, į valdybos sudėtį įeina tarybos nariai Povilas Dirsė, Kazimieras Vidžiūnas bei Algimantas Budriūnas, tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas - atsakingasis sekretorius, valdybos pirmininko pavaduotojas ir Leonas Kerosierius – skyriaus ir tarybos pirmininkas,- jis ir valdybos pirmininkas. Pateikiama lentelė, kurioje pateikta veiklos schema.

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos valdybos

     V e i k l o s s ch e m a

Eil Nr. Dalyvavimas tarybos veikloje grupėse Valdybos nariai
Grupių vadovai Tarybos nariai – grupių dalyviai
Grupių pavadinimai Klausimai
Tarybos pirmininkas ir
valdybos pirmininkas, – Leonas Kerosierius Bendri klausimai
Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas - atsakingasis sekretorius, valdybos pirmininko pavaduotojas – Algimantas Budriūnas Redakciniai, kompiuterinio raštingumo (savišvietos) klausimai. Matarialinės bazės kūrimas

     1. Valdymo –struktūrinė grupė Koordinaciniai – organizaciniai.
Įstatyminiai - teisinės pagalbos klausimai. Tarybos pirmininko pavaduotojas– valdybos pirmininko pavaduotojas
Paulius Rutkauskas
1. Audrius Skaistys
2. Arnoldas Barysas
3. Butautas Raila
4. Kęstutis Staniulevičius
5. Kazimieras Vidžiūnas
6. Gediminas Ruzgys

     2. Sekretoriatas.
Socialinė – ekonominė grupė Sekretoriatas.
Socialiniai, ekonominiai klausimai Tarybos pirmininko pavaduotoja–
valdybos narys – Regina Jakučiūnienė
1. Laima Tamkevičienė
2. Aldona Dragūnienė
3. Gintarė Araminaitė
4. Laima Šalavėjienė
5. Salomėja Makauskienė
6. Antanina Markūnienė

3. Sveikatos reikalų. Gamtosaugos.
Renginių organizacinė grupė Renginių organizavimas.
Žaliaraiščiai,
žiniasklaida, gydymo, gamtosauginiai klausimai Tarybos pirmininko pavaduotojas–
valdybos narys – Hubertas Martinkėnas
1. Juozas Šaulys
2. Sigitas Boreika
3. Stasys Eidukonis
4. Bronius Zaviša
5. Stanislovas Žilinskas
6. Rytė Vilimienė

4. Tautiškumo ir istorinės - patriotinės atminties grupė Tautiškumo ir istorinės atminties ugdymas ir kovotojai už Lietuvos nepriklausomybę, paveldosauginiai klausimai Tarybos pirmininko pavaduotojas–
valdybos narys – Gediminas Adomaitis
1. Jonas Česnavičius
2. Petras Gvazdauskas
3.Antanas Akelaitis
4. Vytas Masikonis
5. Juozas Parnarauskas
6. Feliksas Petkus

5. Švietimo – kultūros,Jaunimo Senjorų grupė Ryšiai su senjorais, jaunimu, mokyklomis, kultūros organizacijomis Tarybos pirmininko pavaduotojas– valdybos narys – Alfonsas Ambrazas
1. Povilas Dirsė
2. Lidija Veličkaitė
3. Juozas Kuoras
4. Kęstutis Balčiūnas
5. Ričardas Simonaitis
6.Kęstutis Milius
6. Povilas Dirsė Valdybos narys – renginių koordinavimas
7. Kazimieras Vidžiūnas Valdybos narys – reprezentacinės priemonės

     Per praėjusį laikotarpį taryba posėdžiavo 61 kartą. Taryba posėdžiauja du kartus per mėnesį - pirmą ir trečią mėnesio trečiadienį ir papildomai pagal poreikį. Valdyba renkasi pagal būtinybę. Tarybos darbotvarkės rengiamos iš anksto. Tarybos nariams kiekvieną posėdį įteikiamos darbotvarkės, rengiamų dokumentų projektai ir svarbūs dokumentai. Taryboje nuolatos atsiskaitoma už įpareigojimų ir įsipareigojimų vykdymą.
     Vilnius yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kuris neturi Laisvės monumento - nėra Nežinomo kareivio kapo, nėra amžinosios ugnies, nėra kur nusilenkti ir gėlių padėti. 1999 02 11 LR Seimas priėmė nutarimą įpareigojantį sutvarkyti Lukiškių aikštę, kurioje būtų pastatytas paminklas. Nuo to laiko Lietuvą ir Vilnių valdė ir dešinieji ir kairieji – paminklas nepastatytas. Visi privalo imtis skubiausių veiksmų, kad Vilniuje neatidėliojant būtų sutvarkyta Lukiškių aikštė ir pradėtas statyti monumentas Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę.
     Vilniaus Sąjūdžio taryba, vykdydama darbus, lankosi valstybinėse ir visuomeninėse institucijose, susitinka su atsakingais pareigūnais ir politikais .Taryba laikosi susitarimų ir konfidencialumo. Problemas bando spręsti dialogu.      Prireikus rengiami pasitarimai, konferencijos, piketai, mitingai, protesto akcijos.
     2009 09 02 Vilniaus Sąjūdžio taryba nutarė padėti Alai Dudajevai ir parengė tarpininkavimo dokumentą – TARPININKAVIMAS „Dėl paramos suteikimo Alai Dudajevai, pirmojo Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidento Džocharo Dudajevo našlei, kad Jūsų valstybė suteiktų jai prieglobstį“. Šis dokumentas buvo įteiktas A. Dudajevai. Jis nebuvo paviešintas. 2013 03 20 Vilniaus Sąjūdžio taryba nutarė paviešinti 2009 09 02 Tarpininkavimą, paskelbiant jį 2013 03 27 d. Vilniaus sąjūdininkų susirinkime ir Vilniaus Sąjūdžio tarybos tinklapyje www.sajudis.com

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos

         N U T A R I M A S

     Dėl 2009 09 02 tarpininkavimo A. Dudajevai paviešinimo

Vilnius 2013 03 20
     Vilniaus sąjūdininkai bendravo su Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidento Džocharo Dudajevo našle Ala Dudajeva. Vilniaus Sąjūdžio taryba, žinodama, kad jai Vilniuje sunku, nutarė padėti ir 2009 09 02 parengė tarpininkavimo dokumentą– TARPININKAVIMAS „Dėl paramos suteikimo Alai Dudajevai, pirmojo Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidento Džocharo Dudajevo našlei, kad Jūsų valstybė suteiktų jai prieglobstį“. Šis dokumentas buvo įteiktas A. Dudajevai. Jis nebuvo paviešintas.
2013 03 20 Vilniaus Sąjūdžio taryba nutarė paviešinti 2009 09 02 Tarpininkavimą, paskelbiant jį 2013 03 27 d. Vilniaus sąjūdininkų susirinkime ir Vilniaus Sąjūdžio tarybos tinklapyje www.sajudis.com (pridedamas).

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius: +370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691
el. paštas: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba

          T A R P I N I N K A V I M A S

     DĖL PARAMOS SUTEIKIMO ALAI DUDAJEVAI, PIRMOJO ČEČĖNIJOS RESPUBLIKOS IČKERIJOS PREZIDENTO DŽOCHARO DUDAJEVO NAŠLEI, KAD JŪSŲ VALSTYBĖ SUTEIKTŲ JAI PRIEGLOBSTĮ.

Vilnius 2009 09 02

     1996 metų liepos mėnesį Lietuva Alai Dudajevai suteikė Travel dokument ( Convention of 28 July 1951), tačiau socialinės paramos ir nemokamų medicininių paslaugų ji negauna. Ji dažnai išvyksta iš Lietuvos į kitas valstybes. Ala Dudajeva Lietuvoje aktyviai dalyvauja visuomeniniame darbe. Kai ji dalyvauja Sąjūdžio organizuojamuose renginiuose, mes ją saugome, tačiau kitais atvejais saugumas jai neužtikrinamas. Dabar, kai okupuota Čečėnijos Respublika Ičkerija (toliau ČRI), o Nepriklausoma Gruzija padalinta į atskiras dalis, gali būti išprovokuotas naujas karas. Dažni Rusijos geriausių žmonių nužudymai – žmogaus teisės gynėjų, žurnalistų, advokatų, pasisakančių prieš Rusijos okupacinę politiką ČRI – kelia mums didelį nerimą dėl Alos Dudajevos saugumo, kuri ne kartą yra sakiusi, kad jai grasina, ir apie tai informavo žinisklaidą. http://ichkeria.info/content/view/4233/1/

     Ala Dudajeva (jos mergautinė pavardė Alevtina Kulikova) gimė 1947 m. Rusijoje, Maskvos srities Kolonos mieste. Jos tėvas Fiodor Vasiljevič Kulikov kadrinis karinis lakūnas.

     1967 m. kariniame Kalugos srities miestelyje Šaikovka ji susipažino su leitenantu Džocharu Dudajevu, o 1969 metais ištekėjo už jo. Jiems gimė trys vaikai: Ovlur Dudajevas – 1970 m. , Dana Dudajeva – 1973 m. , Degi Dudajevas – 1983 m.

     Ala Dudajeva, Pirmojo Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidento žmona, praėjo su juo visą tragišką kelią, ir Pirmojo rusų – čečėnų karo metu nuo 1994 iki 1996 m. buvo kartu su vyru. Ji yra Pirmojo ČRI Prezidento Džocharo Dudajevo klastingo nužudymo raketa taikių telefoninių pokalbių metu su Rusijos vyriausybės atstovais liudininkė.

     Ala Dudajeva 1996 metų gegužės mėnesyje buvo Rusijos valdžios atstovų sulaikyta ir areštuota Nalčiko miesto aerodrome, kai ji rengėsi išvykti į Turkiją. Valdžios atstovai ją išvežė į Maskvą. Tačiau po mėnesio ji vėl pamėgino išvykti iš Rusijos. Ji kirto Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos sienas. Nuo 1996 metų liepos mėnesio ji gyveno Lietuvoje, o spalio mėnesį išvyko į Turkiją.
Įsigaliojus taikos sutarčiai tarp Rusijos ir Čečėnijos Respublikos Ičkerijos nuo 1997 iki 1999 m. ji gyveno ČRI. Prasidėjus antrajam rusų – čečėnų karui 1999 m. spalio mėnesį ji su vaikais išvyksta į Ingušetiją.

     Įsigaliojus taikos sutarčiai tarp Rusijos ir Čečėnijos Respublikos Ičkerijos nuo 1997 iki 1999 m. ji gyveno ČRI. Prasidėjus antrajam rusų – čečėnų karui 1999 m. spalio mėnesį ji su vaikais išvyksta į Ingušetiją.

     1999 m. lapkričio mėnesį A. Dudajeva išvažiuoja į Gruziją, o kitą mėnesį iš ten – į Azerbaidžaną. 2003 metais ji išvyksta į Turkiją , o 2006 metais atvyksta gyventi į Lietuvą. Ala Dudajeva tęsia savo vyro Džocharo Dudajevo veiklą. Ji pasisako prieš bet kokius karus posovietinėje erdvėje ir visame pasaulyje.

     Ala Dudajeva – viena iš nedaugelio menininkių, rašytojų ir poetų, kuri savo kūryba išreiškia nepasitenkinimą vykstančiomis tragedijomis pasaulyje, ir ypatingai Kaukaze. Kiekvienas jos kūrinys tapo tęsiniu kito, pilnai jį papildydamas. Jos asmeninis gyvenimas ir kūryba taip visuomeniški, kad susiliejo į visumą su kenčiančios čečėnų tautos likimu.

     2007 01 18 Turkijos sostinėje Ankaroje Alai Dudajevai buvo suteikta premija „2007 metų Garbė“ ir durklas. Paauksuotame Pagarbos rašte iškaldinti žodžiai „Ji dėl čečėnų tautos padarė viską, ką galėjo“. http://www.uzunyayla.com/albumler/2007odul_1.html http://www.uzunyayla.com/albumler/2007odul_2.html

     Šios nominacijos steigėjas yra turkų tinklapis, kuris organizavo savo skaitytojų apklausą. http://uzunyayla.com/

     Ji dalyvavo savo personalinėse parodose įvairiuose miestuose – Tartu (Estija) – 1990 m. , Groznij (ČRI) – 1993 m. , Vilnius, Kaunas (Lietuva) – 1993 m. , Stambulas (Turkija) – 1997 m. , Džocharas (ČRI) – 1998 m. , Paryžius (Prancūzija) – 2000 m. , Baku (Azerbaidžanas) – 2002 m., Stambulas (Turkija) – 2004 m. , Berlynas (Vokietija) – 2006 m. , Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose 2006 – 2009 m. , Gruzijoje – 2009 m.

     Alos Dudajevos paveikslai yra saugomi privačiose kolekcijose Estijoje, Turkijoje, Azerbaidžane, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Dalis paveikslų buvo išgrobstyta rusų – čečėnų karo metu. Ala Dudajeva yra poetinio rinkinio „Šimtmečių sandūroje“ autorė, kuris buvo atspausdintas 1993 m. Vilniuje (Lietuvoje), poetinio rinkinio „Perskeltas pasaulis“ autorė – Baku (Azerbaidžanas). Ji parašė knygą „Milijonas Pirmasis“ apie didvyrišką čečėnų tautos kovą ir apie savo vyrą, legendinį generolą, Pirmąjį ČRI Prezidentą Džocharą Dudajevą. Ši knyga išversta ir išleista estų, turkų, prancūzų ir lietuvių kalbomis.

     Ji pirmą kartą kalbėjo mitinge prie Lietuvos Seimo 1993 metų sausio 11 – 12 naktį minint antrąsias tragiškų 1991 metų įvykių metines Lietuvoje, skaitė eilėraščius, skirtus Lietuvos Laisvės gynėjų atminčiai, ir Rekviem Pirmąjam Gruzijos Prezidentui Zviadui Gamsachurdijai, žuvusiam prieš keletą dienų. Vienas iš jos eilėraščių, skirtų Lietuvai, buvo išverstas į lietuvių kalbą, atspausdintas laikraščiuose ir ta tema buvo organizuotas vaikų paveikslų konkursas.

     2006 metais Seime vyko personalinė Alos Dudajevos paveikslų paroda ir jos knygų “Milijonas Pirmasis” ir “Laisvės riteris” prezentacija. Jos knygų ir paveikslų parodos 2006 – 2009 m. vyko įvairiuose Lietuvos ir Gruzijos miestuose:

1. Pirmoji knygos „Šimtmečių sandūroje“ prezentacija ir personalinė paveikslų paroda vyko 1993 01 11 M. K. Čiurlionio muziejuje.

2. Pirmoji knygos „Laisvės riteris“ prezentacija – 2006 04 21 Vilniaus „Žinijos draugijos“ salėje.

3. Antroji knygos „Laisvės riteris“ prezentacija ir personalinė paveikslų paroda – 2006 05 15 – 30 Seimo rūmuose Vilniuje.

4. Trečioji knygos „Laisvės riteris“ prezentacija – 2006 06 08 Marijampolės P. Kriaučiūno vardo bibliotekoje.

5. Ketvirtoji knygos „Laisvės riteris“ prezentacija – 2006 07 13 Ukmergės centrinėje bibliotekoje.

6. Personalinė paveikslų paroda – 2007 04 21 Vilniuje, Karininkų Ramovėje.

7. Penktoji knygos „Laisvės riteris“ prezentacija – 2008 05 19 Pasvalio centrinėje bibliotekoje.

8. Personalinė paveikslų „Apie Rusijos – Čečėnijos karą“ ir fotografijų kolekcijos apie Čečėnijos Respublikos Ičkerijos genocidą „Čečėnija – paskutinis sprendimas“ ekspozicija, anksčiau eksponuota Europos parlamente Briuselyje, o nuo 2008 06 06 Mykolo Riomerio universitete. <http://ichkeria.info/content/view/2390/48/

9. Personalinė paveikslų „Laisva Lietuva“ paroda 2008 09 22 Ukmergės centrinėje bibliotekoje.

10. Personalinė paveikslų „Laisva Lietuva“ paroda - 2008 11 27 Pasvalio centrinėje bibliotekoje.

11. Personalinė paveikslų „Laisva Lietuva“ paroda - 2009 02 18 Šiaulių centrinėje bibliotekoje.

12. Personalinė paveikslų paroda „Genocidas Čečėnijos Respublikoje Ičkerijoje“ 2009 04 21 centrinėje galerijoje „Kopala“ , Tbilisis, Gruzija.
http://ichkeria.info/content/view/4875/48/

13. Foto dokumentų apie Čečėnijos tautos genocidą „Pragaro kronika“ ekspozicija – 2009 05 12 – 20 Tbilisyje, centrinis Šota Rustavelio prospektas. http://ichkeria.info/content/view/4875/48/

14. Personalinė paveikslų paroda pažymint „ Gegužės 26 – Gruzijos Nepriklausomybės dieną“ – 2009 05 23 – 06 23, Gruzija, Zugdidis, centrinėje Menų galerijoje. http://ichkeria.info/content/view/4938/48/

15. Personalinė paveikslų paroda – 2009 06 08 - 23, Gruzija, Rustavelis, Pirmojo Gruzijos Respublikos Prezidento Zviado Gamsachurdijos Koledžo galerijoje.

     Ala Dudajeva labai aktyvi visuomenės veikėja. Lietuvių tauta ją labai myli ir gerbia. Ji labai kukli ir bendraujanti. Užuojauta didelėms Čečėnijos žmonių aukoms, čečėnų niekinimas, ligos, skurdas, neraštingumas, bedarbystė ir čečėnų tautos genocidas suteikia jai jėgų aktyviai kovoti už demokratines idėjas, dėl Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės atstatymo.

     Lietuvoje Alos Dudajevos sveikatai ir gyvybei kyla grėsmė. Todėl nuoširdžiai prašome Jūsų suteikti Alai Dudajevai politinį prieglobstį Jūsų valstybėje.

     Vilniaus Sąjūdžio taryba skiria ypatingą dėmesį čečėnų tautos kovai dėl Nepriklausomybės. Apie tai Jūs galite sužinoti Vilniaus Sąjūdžio tarybos internetiniame tinklapyje http://www.sajudis.com Mūsų el. paštas vilnius@sajudis.com

Tarybos pirmininkas L.Kerosierius

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, S. Boreika, A. Bružas, A. Budriūnas, P. Dirsė, S. Eidukonis, R. Jakučiūnienė, P. Girdzijauskas, A. Gribėnienė, J. Gurskas, P. Gvazdauskas , L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Malinionis, H. Martinkėnas, A. Morkūnienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, P. Rutkauskas, G. Ruzgys, A. Skaistys, R. Skaistis , R. Simonaitis, Ž. Simonaitis, K. Staniulevičius, J. Šaulys, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, A. Zalatorius, S. Žilinskas.

Pasiteiravimui: A.Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr. 1, Vilnius, + 370 8 673 95837,
L.Kerosierius + 370 231 81 11, P. Rutkauskas + 370 8 699 37691,
El. paštas vilnius@sajudis.com
Interneto svetainė www.sajudis.com

     Mums tenka bendrauti su įvairiausių tautybių, konfesijų, profesijų ir įvairaus amžiaus žmonėmis. Džiugina, kad jaunimas yra žingeidus, iniciatyvus ir rodo daug gerų pavyzdžių. Jaunimas yra gerų darbų iniciatorius ir vykdytojas.
2013 03 11 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę gerbianti, jaunimo surinkta dešimttūkstantinė minia, pasidabinusi Trispalvėmis, skanduodama patriotinius šūkius ir dainuodama dainas, atžygiavo ir sustojo Lukiškių aikštėje. Čia, buvusiuose KGB rūmuose, okupantai kankino, teisė, šaudė ir trėmė Laisvės kovotojus. KGB rūmų sienų akmenyse iškalti nužudytųjų vardai ir pavardės. Daugelis jų buvo moksleiviai, studentai, mokytojai, žemdirbiai, valstybės tarnautojai, kareiviai ir karininkai – Lietuvos gynėjai. 2013 03 11 jaunimo sukelta banga taps cunamiu Lietuvos Nepriklausomybės priešams, prisitaikėliams ir veidmainiams. Kovo 11 – osios Jaunimo iššūkiai - dovana Lietuvos Sąjūdžio 25 – čiui ir pagarba Laisvės kovotojams. Ši jaunimo suorganizuota demonstracija apskriejo visą pasaulį ir sukėlė didžiulį pasididžiavimą Lietuvos valstybe ir jos piliečiais. Tačiau atsiranda jėgų, koneveikiančių jaunimą, signatarus, Laisvės kovotojus ir sąjūdininkus.
     Apmaudu, kad kai kurie politikai, verslininkai, bankininkai ir daugelis kitų neįsiklauso į žmonių nuomones, neieško būdų, kad žmonės geriau gyventų ir kad mažėtų socialinė atskirtis. Didesnis dėmesys turi būti skiriamas Laisvės kovų dalyviams, buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, našlaičiams, Černobylio katastrofos ir Afganistano karo aukoms.
     Vilniaus miesto Sąjūdžio taryba nuolatos domisi ir dalyvauja priemonėse , kuriose gvildenami dvasingumo ir moralės klausimai: palaikėme ir pritarėme priemonėms, kad Garliavos byloje būtų girdimas svarbiausias - nuskriaustos mergaitės balsas. Su nerimu stebime kaip mūsų, Lietuvos mergaitė Eglė Kusaitė tampoma po teismus, sukurpus jai taip vadinamą ,,teroristės“ bylą.
     Praėjęs laikas parodė, kad kai kam nesugebėjome skirti reikiamo dėmesio. Atvirai galima pasakyti, kad stengiamės atlikti svarbiausius mūsų manymu darbus. Didėjanti socialinė atskirtis, pokyčiai politinėje sistemoje reikalauja pasirinkti veiklos principus. Vykstantys politiniai, socialiniai ir ekonominiai procesai kasdien vis kelia naujus iššūkius. Taryboje išsakytas mintis ir idėjas paviešiname bendraminčiams ir bendražygiams. Tik operatyvus sprendimų priėmimas, jų paviešinimas ir kantrus darbas parodo mūsų tarnystės Sąjūdžiui reikšmę ir žmonių tikėjimą SĄJŪDŽIU.
Vilniuje ir Lietuvoje yra daug problemų, kurias reikėtų padėti spręsti:
1. Švietimas, tautiškumo ir pilietiškumo ugdymas.
2. Lietuvių kalbos ir raštijos gynimas.
3. Patriotinis auklėjimas.
4. Laisvės monumento pastatymas Lukiškių aikštėje.
5. Socialiniai ir užimtumo klausimai. Smulkaus verslo skatinimas.
6. Didvyrių atminties, gerų darbų viešinimas ir propagavimas.
7. Bendradarbiavimas su Pabaltijo valstybių, Čečėnijos Respublikos Ičkerijos, Tibeto bei Gruzijos Nepriklausomybės gynėjais.
8. Kovoti prieš alkoholizmo, narkomanijos, prostitucijos, rūkymo apraiškas.
9. Viešinti amoralią žiniasklaidos veiklą.
10. Parama miesto savivaldos tarybos nariams ir darbai seniūnijoms.
11. Puoselėti kraštovaizdžio, gamtos, istorijos, paveldo ir architektūros paminklų bei tautinių tradicijų apsaugą.
12. Priešintis užrašams užsienietiškomis kalbomis ir grafiti terlionėms.
13. Drausti viešajame transporte transliuoti laidas svetimomis kalbomis.
14. Aktyviai dalyvauti Prezidento, Seimo ir savivaldos rinkimuose. Remti dešiniųjų ir kitų demokratinių partijų bei asmeniškai išsikėlusius kandidatus.
     Yra tokių, kurie įsitaisę į neblogą vietelę, įsispraudę į partijų arba organizacijų rėmus, arba manydami, kad kažkas turi juos gelbėti arba už juos daryti TŪNUOJA PO MEDŽIU. Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis 2011 08 23 prie Adomo Mickevičiaus paminklo kalbėjo – NEBIJOKIME SAKYTI TEISYBĖS. Profesorius Vytautas Landsbergis Sąjūdžio apyaušryje ir vėliau sakydavo - SUSIRINKIME PASITARTI. Lietuva yra sunkių išmėginimų kelyje. Globalizacijos doktrinos rengiasi mus paversti Europos piliečiais – be tautinės savasties. Lietuvių kalba yra viena iš seniausių indoeuropiečių prokalbei priklausančių kalbų. Didžiuokimės esą baltais. Likome be tautybės pase. Todėl reikėtų imtis skubių ir kardinalių priemonių, kad nebūtų išduodami tokie pasai ir kad žmonėms nereikėtų jų imti.
     Žeminama krikščioniška moralė ir Bažnyčia. Plinta homoseksualizmo apraiškos. Todėl kviečiame rinktis ir tartis. Todėl šiandien mes čia.
     Nežinomybės skraistė gaubia 2006 m. rugpjūčio 23 d. Bresto mieste, „Inturist“ viešbutyje Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Baltarusijos Respublikos Gardino mieste ministro – patarėjo, diplomato, pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo aplinkybės. Laisvės gynėjams teismuose sunku kovoti prieš buvusių sovietinių struktūrų, nusikaltėlių bei jų parankinių ir stribų nusikaltimus.
     Susidaro įspūdis, kad Lietuvos atsakingiausios ir visos kitos institucijos, politikai ir valdininkija užsiima negerovių šalinimu. Kiekvienam žmogui kyla klausimas iš kur tos negerovės atsiranda. ATSAKYMAI MIGLOTI, dažnai nepateisinami, KALTŲ NĖRA – už viską savo gyvenimu atsako eilinis Lietuvos žmogus. Gal reikia parengti ŽMONIŲ APSAUGOS STRATEGIJĄ?
     Kovojome nuožmiuose mūšiuose, pragyvenome karus ir genocidą, laidojome artimuosius, atkūrėme ir apgynėme Nepriklausomybę NE TAM, kad taptume pajuokos objektais, įkalintais ir gyventume be ateities. Ieškodami kaltųjų turime pasakyti, kad gal ir mes patys kai kada buvome kalti paklusniai ir naiviai vykdę valdančiųjų valią.
Mes čia aiškiname apie vilniečių problemas ir rūpesčius, kurie panašūs visoje Lietuvoje. Mes vilniečiai kovojome prieš tas negeroves. Teisėjais būkite JŪS-VILNIEČIAI.
     Mes vėl susirinkome pasitarti didinguose Sąjūdžio renginių rūmuose. Įvertinkime savo darbus, dalinkimės patirtimi, padėkokime visuomenininkams ir sąjūdininkams už tarnystę valstybei. Aktyvinkime veiklą Tėvynės gerovei. Dėkojame Lietuvos Mokslų Akademijai, suteikiančiai nemokamai patalpas Sąjūdžio renginiams.
Dėkojame visiems už aktyvų dalyvavimą Sąjūdžio veikloje.
     Sveikiname Šventų Velykų proga, linkime sveikatos, ištvermės, gerų darbų ir prašome Dievo palaimos.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Pirmininko pavaduotojas P. Rutkauskas

Sekretorė R. Jakučiūnienė

Tarybos nariais: Gediminas Adomaitis, Antanas Akelaitis, Alfonsas Ambrazas, Gintarė Araminaitė, Kęstutis Balčiūnas, Arnoldas Barysas, Sigitas Boreika, Algimantas Budriūnas, Jonas Česnavičius, Povilas Dirsė, Stasys Eidukonis, Petras Girdzijauskas, Petras Gvazdauskas, Regina Jakučiūnienė, Leonas Kerosierius, Juozas Kuoras, Salomėja Makauskienė, Antanina Markūnienė, Hubertas Martinkėnas, Vytas Masikonis, Kęstutis Milius, Juozas Parnarauskas, Feliksas Petkus, Butautas Raila, Paulius Rutkauskas, Gediminas Ruzgys, Ričardas Simonaitis, Audrius Skaistys, Kęstutis Staniulevičius, Laima Šalavijienė, Juozas Šaulys, Laima Tamkevičienė, Lidija Veličkaitė, Kazimieras Vidžiūnas, Rytė Vilimienė, Bronius Zaviša, Stanislovas Žilinskas
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius: +370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691, R. Jakučiūnienė: +370 675 94107
el. paštas: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

 

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com