Pagrindinis

 

LT     EN     RU


     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos

         N U T A R I M A S

     Dėl 2009 09 02 tarpininkavimo A. Dudajevai paviešinimo



Vilnius 2013 03 20

     Vilniaus sąjūdininkai bendravo su Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidento Džocharo Dudajevo našle Ala Dudajeva. Vilniaus Sąjūdžio taryba, žinodama, kad jai Vilniuje sunku nutarė padėti ir 2009 09 02 parengė tarpininkavimo dokumentą – TARPININKAVIMAS „Dėl paramos suteikimo Alai Dudajevai, pirmojo Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidento Džocharo Dudajevo našlei, kad Jūsų valstybė suteiktų jai prieglobstį“. Šis dokumentas buvo įteiktas A. Dudajevai. Jis nebuvo paviešintas (pridedamas).
     2013 03 20 Vilniaus Sąjūdžio taryba nutarė paviešinti 2009 09 02 Tarpininkavimą, paskelbiant jį 2013 03 27 d. Vilniaus sąjūdininkų susirinkime ir Vilniaus Sąjūdžio tarybos tinklapyje www.sajudis.com

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius. Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius: +370 5 231 8111, P. Rutkauskas: + 370 699 37691
el. paštas: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba

         T A R P I N I N K A V I M A S

     DĖL PARAMOS SUTEIKIMO ALAI DUDAJEVAI, PIRMOJO ČEČĖNIJOS RESPUBLIKOS IČKERIJOS PREZIDENTO   DŽOCHARO DUDAJEVO NAŠLEI, KAD JŪSŲ VALSTYBĖ SUTEIKTŲ JAI PRIEGLOBSTĮ.


Vilnius 2009 09 02

1996 metų liepos mėnesį Lietuva Alai Dudajevai suteikė Travel dokument ( Convention of 28 July 1951), tačiau socialinės paramos ir nemokamų medicininių paslaugų ji negauna. Ji dažnai išvyksta iš Lietuvos į kitas valstybes. Ala Dudajeva Lietuvoje aktyviai dalyvauja visuomeniniame darbe. Kai ji dalyvauja Sąjūdžio organizuojamuose renginiuose, mes ją saugome, tačiau kitais atvejais saugumas jai neužtikrinamas. Dabar, kai okupuota Čečėnijos Respublika Ičkerija (toliau ČRI), o Nepriklausoma Gruzija padalinta į atskiras dalis, gali būti išprovokuotas naujas karas. Dažni Rusijos geriausių žmonių nužudymai – žmogaus teisės gynėjų, žurnalistų, advokatų, pasisakančių prieš Rusijos okupacinę politiką ČRI – kelia mums didelį nerimą dėl Alos Dudajevos saugumo, kuri ne kartą yra sakiusi, kad jai grasina, ir apie tai informavo žinisklaidą. http://ichkeria.info/content/view/4233/1/

Ala Dudajeva (jos mergautinė pavardė Alevtina Kulikova) gimė 1947 m. Rusijoje, Maskvos srities Kolonos mieste. Jos tėvas Fiodor Vasiljevič Kulikov kadrinis karinis lakūnas.

1967 m. kariniame Kalugos srities miestelyje Šaikovka ji susipažino su leitenantu Džocharu Dudajevu, o 1969 metais ištekėjo už jo. Jiems gimė trys vaikai: Ovlur Dudajevas – 1970 m. , Dana Dudajeva – 1973 m. , Degi Dudajevas – 1983 m.

Ala Dudajeva, Pirmojo Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidento žmona, praėjo su juo visą tragišką kelią, ir Pirmojo rusų – čečėnų karo metu nuo 1994 iki 1996 m. buvo kartu su vyru. Ji yra Pirmojo ČRI Prezidento Džocharo Dudajevo klastingo nužudymo raketa taikių telefoninių pokalbių metu su Rusijos vyriausybės atstovais liudininkė.

Ala Dudajeva 1996 metų gegužės mėnesyje buvo Rusijos valdžios atstovų sulaikyta ir areštuota Nalčiko miesto aerodrome, kai ji rengėsi išvykti į Turkiją. Valdžios atstovai ją išvežė į Maskvą. Tačiau po mėnesio ji vėl pamėgino išvykti iš Rusijos. Ji kirto Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos sienas. Nuo 1996 metų liepos mėnesio ji gyveno Lietuvoje, o spalio mėnesį išvyko į Turkiją.
Įsigaliojus taikos sutarčiai tarp Rusijos ir Čečėnijos Respublikos Ičkerijos nuo 1997 iki 1999 m. ji gyveno ČRI. Prasidėjus antrajam rusų – čečėnų karui 1999 m. spalio mėnesį ji su vaikais išvyksta į Ingušetiją.

Įsigaliojus taikos sutarčiai tarp Rusijos ir Čečėnijos Respublikos Ičkerijos nuo 1997 iki 1999 m. ji gyveno ČRI. Prasidėjus antrajam rusų – čečėnų karui 1999 m. spalio mėnesį ji su vaikais išvyksta į Ingušetiją.

1999 m. lapkričio mėnesį A. Dudajeva išvažiuoja į Gruziją, o kitą mėnesį iš ten – į Azerbaidžaną. 2003 metais ji išvyksta į Turkiją , o 2006 metais atvyksta gyventi į Lietuvą. Ala Dudajeva tęsia savo vyro Džocharo Dudajevo veiklą. Ji pasisako prieš bet kokius karus posovietinėje erdvėje ir visame pasaulyje.

Ala Dudajeva – viena iš nedaugelio menininkių, rašytojų ir poetų, kuri savo kūryba išreiškia nepasitenkinimą vykstančiomis tragedijomis pasaulyje, ir ypatingai Kaukaze. Kiekvienas jos kūrinys tapo tęsiniu kito, pilnai jį papildydamas. Jos asmeninis gyvenimas ir kūryba taip visuomeniški, kad susiliejo į visumą su kenčiančios čečėnų tautos likimu.

2007 01 18 Turkijos sostinėje Ankaroje Alai Dudajevai buvo suteikta premija „2007 metų Garbė“ ir durklas. Paauksuotame Pagarbos rašte iškaldinti žodžiai „Ji dėl čečėnų tautos padarė viską, ką galėjo“. http://www.uzunyayla.com/albumler/2007odul_1.html http://www.uzunyayla.com/albumler/2007odul_2.html

Šios nominacijos steigėjas yra turkų tinklapis, kuris organizavo savo skaitytojų apklausą. http://uzunyayla.com/

Ji dalyvavo savo personalinėse parodose įvairiuose miestuose – Tartu (Estija) – 1990 m. , Groznij (ČRI) – 1993 m. , Vilnius, Kaunas (Lietuva) – 1993 m. , Stambulas (Turkija) – 1997 m. , Džocharas (ČRI) – 1998 m. , Paryžius (Prancūzija) – 2000 m. , Baku (Azerbaidžanas) – 2002 m., Stambulas (Turkija) – 2004 m. , Berlynas (Vokietija) – 2006 m. , Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose 2006 – 2009 m. , Gruzijoje – 2009 m.

Alos Dudajevos paveikslai yra saugomi privačiose kolekcijose Estijoje, Turkijoje, Azerbaidžane, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Dalis paveikslų buvo išgrobstyta rusų – čečėnų karo metu. Ala Dudajeva yra poetinio rinkinio „Šimtmečių sandūroje“ autorė, kuris buvo atspausdintas 1993 m. Vilniuje (Lietuvoje), poetinio rinkinio „Perskeltas pasaulis“ autorė – Baku (Azerbaidžanas). Ji parašė knygą „Milijonas Pirmasis“ apie didvyrišką čečėnų tautos kovą ir apie savo vyrą, legendinį generolą, Pirmąjį ČRI Prezidentą Džocharą Dudajevą. Ši knyga išversta ir išleista estų, turkų, prancūzų ir lietuvių kalbomis.

Ji pirmą kartą kalbėjo mitinge prie Lietuvos Seimo 1993 metų sausio 11 – 12 naktį minint antrąsias tragiškų 1991 metų įvykių metines Lietuvoje, skaitė eilėraščius, skirtus Lietuvos Laisvės gynėjų atminčiai, ir Rekviem Pirmąjam Gruzijos Prezidentui Zviadui Gamsachurdijai, žuvusiam prieš keletą dienų. Vienas iš jos eilėraščių, skirtų Lietuvai, buvo išverstas į lietuvių kalbą, atspausdintas laikraščiuose ir ta tema buvo organizuotas vaikų paveikslų konkursas.

2006 metais Seime vyko personalinė Alos Dudajevos paveikslų paroda ir jos knygų “Milijonas Pirmasis” ir “Laisvės riteris” prezentacija. Jos knygų ir paveikslų parodos 2006 – 2009 m. vyko įvairiuose Lietuvos ir Gruzijos miestuose:

1. Pirmoji knygos „Šimtmečių sandūroje“ prezentacija ir personalinė paveikslų paroda vyko 1993 01 11 M. K. Čiurlionio muziejuje.

2. Pirmoji knygos „Laisvės riteris“ prezentacija – 2006 04 21 Vilniaus „Žinijos draugijos“ salėje.

3. Antroji knygos „Laisvės riteris“ prezentacija ir personalinė paveikslų paroda – 2006 05 15 – 30 Seimo rūmuose Vilniuje.

4. Trečioji knygos „Laisvės riteris“ prezentacija – 2006 06 08 Marijampolės P. Kriaučiūno vardo bibliotekoje.

5. Ketvirtoji knygos „Laisvės riteris“ prezentacija – 2006 07 13 Ukmergės centrinėje bibliotekoje.

6. Personalinė paveikslų paroda – 2007 04 21 Vilniuje, Karininkų Ramovėje.

7. Penktoji knygos „Laisvės riteris“ prezentacija – 2008 05 19 Pasvalio centrinėje bibliotekoje.

8. Personalinė paveikslų „Apie Rusijos – Čečėnijos karą“ ir fotografijų kolekcijos apie Čečėnijos Respublikos Ičkerijos genocidą „Čečėnija – paskutinis sprendimas“ ekspozicija, anksčiau eksponuota Europos parlamente Briuselyje, o nuo 2008 06 06 Mykolo Riomerio universitete. <http://ichkeria.info/content/view/2390/48/

9. Personalinė paveikslų „Laisva Lietuva“ paroda 2008 09 22 Ukmergės centrinėje bibliotekoje.

10. Personalinė paveikslų „Laisva Lietuva“ paroda - 2008 11 27 Pasvalio centrinėje bibliotekoje.

11. Personalinė paveikslų „Laisva Lietuva“ paroda - 2009 02 18 Šiaulių centrinėje bibliotekoje.

12. Personalinė paveikslų paroda „Genocidas Čečėnijos Respublikoje Ičkerijoje“ 2009 04 21 centrinėje galerijoje „Kopala“ , Tbilisis, Gruzija.
http://ichkeria.info/content/view/4875/48/

13. Foto dokumentų apie Čečėnijos tautos genocidą „Pragaro kronika“ ekspozicija – 2009 05 12 – 20 Tbilisyje, centrinis Šota Rustavelio prospektas. http://ichkeria.info/content/view/4875/48/

14. Personalinė paveikslų paroda pažymint „ Gegužės 26 – Gruzijos Nepriklausomybės dieną“ – 2009 05 23 – 06 23, Gruzija, Zugdidis, centrinėje Menų galerijoje. http://ichkeria.info/content/view/4938/48/

15. Personalinė paveikslų paroda – 2009 06 08 - 23, Gruzija, Rustavelis, Pirmojo Gruzijos Respublikos Prezidento Zviado Gamsachurdijos Koledžo galerijoje.

Ala Dudajeva labai aktyvi visuomenės veikėja. Lietuvių tauta ją labai myli ir gerbia. Ji labai kukli ir bendraujanti. Užuojauta didelėms Čečėnijos žmonių aukoms, čečėnų niekinimas, ligos, skurdas, neraštingumas, bedarbystė ir čečėnų tautos genocidas suteikia jai jėgų aktyviai kovoti už demokratines idėjas, dėl Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės atstatymo.

Lietuvoje Alos Dudajevos sveikatai ir gyvybei kyla grėsmė. Todėl nuoširdžiai prašome Jūsų suteikti Alai Dudajevai politinį prieglobstį Jūsų valstybėje.

Vilniaus Sąjūdžio taryba skiria ypatingą dėmesį čečėnų tautos kovai dėl Nepriklausomybės. Apie tai Jūs galite sužinoti Vilniaus Sąjūdžio tarybos internetiniame tinklapyje http://www.sajudis.com Mūsų el. paštas vilnius@sajudis.com

Tarybos pirmininkas L.Kerosierius

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, S. Boreika, A. Bružas, A. Budriūnas, P. Dirsė, S. Eidukonis, R. Jakučiūnienė, P. Girdzijauskas, A. Gribėnienė, J. Gurskas, P. Gvazdauskas , L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Malinionis, H. Martinkėnas, A. Morkūnienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, P. Rutkauskas, G. Ruzgys, A. Skaistys, R. Skaistis , R. Simonaitis, Ž. Simonaitis, K. Staniulevičius, J. Šaulys, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, A. Zalatorius, S. Žilinskas.

Pasiteiravimui: A.Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr. 1, Vilnius, + 370 8 673 95837,
L.Kerosierius + 370 231 81 11, P. Rutkauskas + 370 8 699 37691,
El. paštas vilnius@sajudis.com
Interneto svetainė www.sajudis.com




 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com