Pagrindinis

 

LT     EN     RU


     LIETUVOS SĄJŪDIS

Gedimino pr. 1, LT-01103, Vilnius. Tel.: (8 5) 212 48 81, tel./fax: (8 5) 212 48 48.
El. paštas: lietsajudis@gmail.com

Jo Ekscelencijai NATO Generaliniam Sekretoriui Andersui Fogui Rasmusenui
Jo Ekscelencijai Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Barakui Obamai
Jo Ekscelencijai Didžiosios Britanijos Premjerui Davidui Kameronui
Jo Ekscelencijai Prancūzijos Prezidentui Francois Hollande
Jos Ekscelencijai Vokietijos Kanclerei Angelai Merkel
Jo Ekscelencijai Rusijos Prezidentui Vladimirui Putinui

Žiniai:
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei
Seimo nariams
Žiniasklaidai

     Lietuvos Sąjūdžio

          K R E I P I M A S I S

     Dėl Karaliaučiaus srities demilitarizavimo


Vilnius
2012-05-17

     Dabartinė Karaliaučiaus sritis (Kaliningradskaja oblast, Rusijos Federacija), apimanti buvusios Mažosios (Prūsų) Lietuvos (Klein Litauen) (Ostpreussen, Gebiet Königsberg) teritoriją, po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m. laikinam administravimui buvo perduota Sovietų Sąjungai. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad šio krašto gyventojai dar 1918 m. lapkričio 30 d. išreiškė savo valią prisijungti prie Didžiosios Lietuvos, išsivadavusios iš Rusijos imperijos gniaužtų. Versalio sutartimi šis reikalavimas įgyvendintas tik dalinai (Klaipėdos atžvilgiu).
     Vėliau šis Mažosios Lietuvos siekis buvo patvirtintas Pirmuoju ir Antruoju Fuldos Aktais. Sovietinei (raudonajai) armijai įsiveržus į Rytų Prūsiją, jau pirmomis okupacijos dienomis SSRS pradėjo vykdyti visuotinį vietinių gyventojų genocidą. Per trumpą laiką atliktas visuotinas vietinio etnoso naikinimas, kol neliko nė vieno senųjų Rytprūsių gyventojo. Paskaičiuota, kad buvo išžudyta apie 300 000 Rytprūsių gyventojų.
     Subyrėjus Sovietų Sąjungai, Karaliaučiaus sritis virto tebemilitarizuojamu Rusijos anklavu Europos Sąjungos viduje, kur tebeveikia Rusijos karinis laivynas, garnizonai, aviacija, dislokuojama moderni ginkluotė: raketos S-400, radijo lokacinė sistema Voronež-DM. Čia rengiami kariniai manevrai. Kelia įtarimą taktinio branduolinio ginklo buvimas Piliavoje (dabar Baltijskas).
     Visa tai vyksta kasmet augančio Rusijos karinio biudžeto fone. 2011 m. Rusija ginkluotei skyrė 72 mlrd. JAV dolerių (trečia vieta pasaulyje).
     Didžiosios valstybės iki šiol taikstosi su buvusių Rytprūsių statusu, ignoruojant numatytą surengti Potsdamo konferencijos dvasia Taikos konferenciją.
     Karaliaučiaus sritis tebelieka didele grėsme Baltijos ir kitoms Europos valstybėms.
     Ignoruojami gamtosaugininkų reikalavimai. Unikaliame ir lengvai pažeidžiamame UNESCO globojamame kraštovaizdyje prie Kuršių nerijos krantų pastatyta naftos verslovė D-6.
     Pastaruoju metu Rusija prie pat vienos iš ES valstybių, prie Lietuvos valstybinės sienos ties Ragaine (dabar Neman) projektuoja atominės elektrinės statybą. Visa tai kelia didelę ekologinę grėsmę su anklavu besiribojančioms ES valstybėms.
     Karaliaučiaus politinis statusas, jo geopolitinė padėtis prieštarauja paties anklavo ir kaimyninių valstybių politiniams, ekonominiams ir socialiniams interesams. Jo tolimesnis likimas tebereikalauja didžiųjų valstybių sprendimo dėl galutinio statuso apibrėžimo, istorinio teisingumo ir Potsdamo konferencijoje pareikštų Jungtinių Valstijų prezidento ir Didžiosios Britanijos premjero siūlymų klausimą spręsti iki šiol vis dar neįvykusioje „kitoje taikos konferencijoje“.


Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius

Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas

Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis

Mažosios Lietuvos Reikalų tarybos narys Jonas Česnavičius

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas Leonas Kerosierius
 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com