Pagrindinis

 

LT     EN     RU


Jos Ekscelencijai LR Prezidentei D. Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei I. Degutienei
LR Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui
LR Seimo nariams
Žiniasklaidai

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos

          P A R E I Š K I M A S

     Dėl pagarbos Lietuvos valstybės vėliavai atstatymo


2012 02 01
Vilnius

     1991 06 26 įstatymo „Dėl Lietuvos valstybinės vėliavos“ 6 punkte buvo pasakyta:
     „Jeigu kartu su Lietuvos valstybine vėliava keliamos kelių valstybių vėliavos, tai jos iškeliamos į kairę ir į dešinę nuo Lietuvos valstybinės vėliavos. Jeigu kartu su Lietuvos valstybine vėliava keliamas lyginis kitų valstybių vėliavų skaičius, jos iškeliamos abėcėlės tvarka po lygiai abiejose Lietuvos valstybinės vėliavos pusėse“. Vadinasi Lietuvos Trispalvė buvo numatyta visada viduryje, centre. Tokią valstybės vėliavos kėlimo tvarką numato Ispanija, Danija ir kt. valstybės. Danija savo įstatymais numato net visų Šiaurės šalių vėliavų padėtį Danijos vėliavos atžvilgiu: Danijos vėliava keliama viduryje, Švedijos iš kairės, Norvegijos iš dešinės, antra iš kairės – Suomijos, antra iš dešinės – Islandijos. Kitos vėliavos toliau pagal abėcėlę.
     2002 04 18 priėmus įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimus aukščiau išdėstyta nuostata buvo pakeista sekančiai: „4 str. 6 p. Jeigu kartu iškeliamos kelios vėliavos, jos turi būti viename aukštyje, kiek tai įmanoma, panašaus dydžio, taip pat laikomasi šio eiliškumo: 1) Lietuvos valstybės vėliava; 2) Lietuvos valstybės istorinė vėliava; 3) užsienio valstybių vėliavos; 4) Europos sąjungos vėliava; 5) tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos; 6) Respublikos prezidento vėliava; 7) štandartai; 8) apskričių vėliavos; 9) savivaldybių vėliavos; 10) kitos vėliavos“. Dar buvo paskleista nuomonė , kad dabar Lietuvos Trispalvė visada stovės pirmoji ir tokiu būdu jai bus reiškiama didesnė pagarba. Matomai kai kam, balsuojant Seime, taip ir atrodė. O juk tai buvo Lietuvos Trispalvės pažeminimas.   Pagalvokime. Ar kas nors pritartų nuomonei, kad nuo rytojaus pagrindinis Altorius bažnyčioje bus pirmasis iš kairės , arba garbingo būrio žmonių nuotraukoje - garbingiausias žmogus yra (visada) tas, kuris stovi pirmasis iš kairės ir t.t. Jūs sakysite, kad tai nesąmonė. Tačiau 2002 04 18 balsuojant Seime taip nebuvo galvojama. Už Lietuvos Trispalvės padėtį - „pirmoji“ - balsavo, net 60 Seimo narių. Lietuvos Trispalvė buvo išstumta iš centro, iš garbingiausios vietos.
     Taip klystkeliais Seimą nuvedė Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Č.Juršėno sudaryta V.Andriukaičio vadovaujama „darbo grupė įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimo įstatymo projektui parengti“.
     Šiuo sprendimu (to ir buvo siekiama) sukeisti vietomis akcentai – centrinę Lietuvos Trispalvės padėtį užėmė tuo pačiu įstatymo pakeitimu įvesta raudona istorinė Lietuvos vėliava. Šis klastingas veiksmas buvo išsamiai aprašytas Gedimino Adomaičio ir mons. Alfonso Svarinsko straipsnyje „Lietuvos priešų puolimas prieš Trispalvę“ („Lietuvos Aidas“ 2005 04 12 Nr.83) – „...Ir visada, kada bus pakabintos trys vėliavos (dažniausiai pasitaikantys atvejai, galų gale tokią situaciją galima bet kada sukurti) raudona vėliava bus pačioje garbingiausioje vietoje – centre“.
     Neilgai trukus atsirado (ar sukurtos) teorijos, kad garbingiausia vieta yra kairėje (heraldinėje dešinėje). Suprask, kad Olandija, turinti vieną seniausių istorijoje vėliavą ir šimtametę jų kėlimo tradiciją, nesigaudo heraldikoje ir savo vėliavą kelia nepagarbiai – centre. Gal ir juos reikia pamokyti ?
     Lietuvos valstybės istorinė vėliava įstatymu numatyta tvarka privalo būti keliama tik tam tikrose vietose ir tam tikromis progomis, tačiau įstatymo nesilaikoma (matyt pagal žodinius nurodymus), ji keliama daugelyje įstatymu nenumatytų vietų.
     Atsiranda papildomi sunkumai, kai vėliavų pakėlime ar išstatyme nedalyvauja Lietuvos valstybės istorinė vėliava, pvz. keliant trijų Baltijos valstybių vėliavas šių šalių Nepriklausomybės dienų proga. Kelti Lietuvos Trispalvę pirmąją iš krašto Lietuvos valstybės šventės proga yra savinieka, sukurta minėtų įstatymų pakeitimais.
      Yra kitas kelias – nekreipti dėmesio į, švelniai tariant, netinkamus įstatymus ir Lietuvos valstybės vėliavą kelti vadovaujantis proto ir garbės kriterijais. Tokį kelią pasirinko prezidentūra.
     Šį garbingą pasirinkimą smarkiai užsipuolė laikraštis „Respublika“ (2012 01 26, F. Kauzonas, „Kodėl šantažuoju Prezidentę“), tuo palaikydamas įstatymu įformintą Lietuvos valstybės vėliavos pažeminimą.
     Lietuvos kariuomenės dienos proga, 2011 11 23 Vilniuje, Katedros aikštėje ant aukštų vėliavų stovų nebuvo iškelta Lietuvos valstybės vėliava. Ji buvo apačioje prieš valstybės vadovų tribūną iš toli menkai matoma. Ant pagrindinių stovų iškilmingai, gerai matomos kabėjo karinių dalinių vėliavos. Taip neturėtų būti – tai tas pats valstybės vėliavos pažeminimas.
     Tokių pavyzdžių randasi vis daugiau.
     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, siekdama apginti Lietuvos valstybės vėliavos – Lietuvos Trispalvės garbę, siūlo:
     „Lietuvos vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme“ atstatyti 1991 06 26 d. įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ šešto punkto formuluotę.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Tarybos istorinės grupės vadovas G. Adomaitis

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, G. Araminaitė, K. Balčiūnas, A. Barysas, S. Boreika, A. Bružas, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Girdzijauskas, P.Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Malinionis, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, P. Rutkauskas, G. Ruzgys, R. Simonaitis, A. Skaistys, K. Staniulevičius, L. Šalavijienė, J. Šaulys, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius, Lietuva,
A. Budriūnas, tel. +370 673 95837, L. Kerosierius, tel. +370 5 231 8111,
P. Rutkauskas, tel. +370 699 37691, A. Adomaitis, tel + 370 611 30131 ,
el.paštas: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com
 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com