Pagrindinis

 

LT     EN     RU


Jos Ekscelencijai LR Prezidentei D. Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei I. Degutienei
LR Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui
LR Vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui
LR Seimo nariams
Žiniasklaidai

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos

         BAIGIAMASIS ŽODIS
         DĖL VALSTYBĖS ŠVENČIŲ

Vilnius, 2012-02-01

     2004-07-08 priimant naujos redakcijos „ Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą“ padaryta visa eilė esminių pakeitimų : atsisakyta visuotinai kelti Lietuvos Trispalvę įvairių švenčių metu ( išskyrus Vasario 16 – ją ), įvesta Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (kaip gražiai skamba) raudona vėliava, Lietuvos Trispalvė išimta iš centro (kitų vėliavų atžvilgiu) ir pastatyta krašte, aiškinant, kad ji dabar stovi „pirmoji“, neliko „Valstybės švenčių“ ir kiti panašūs pakeitimai.
     Susidariusi situacija buvo išsamiai aprašyta Gedimino Adomaičio ir mons. Alfonso Svarinsko straipsnyje „Lietuvos priešų puolimas prieš Trispalvę“ („Lietuvos Aidas“, 2005-04-12).
     Išsakytieji trūkumai liko „nepastebėti“ - į juos nereaguota, išskyrus vieną - 2006-05-11 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė 5 str. 2 dalį : vietoj išsireiškimo „Valstybės švenčių dienomis“ įrašyta – „ Švenčių dienomis“. Šiuo pakeitimu Lietuvoje neliko Valstybės švenčių sąvokos. Visos šventės – Vasario 16–oji, Kovo 11–oji, Gegužės 1–oji, Birželio 24–oji ( Joninės) ir kitos tapo vienodo statuso „švenčių dienomis“.
     Nuostabą kėlė tai, kad įstatymu „ Valstybės šventės“ buvo išimtos, tačiau valstybinės institucijos – Prezidentūra, ministerijos plačiai šį terminą („Valstybės šventės“) naudojo. Į tai ir buvo atkreiptas visuomenės dėmesys:
2008-08-20 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto skyriaus taryba išplatino pareiškimą – „ Dėl valstybės švenčių“.    Pareiškimas buvo įteiktas JE LR prezidentui V. Adamkui, LR Seimo pirmininkui Č. Juršėnui, LR ministrui pirmininkui G. Kirkilui, LR Seimo nariams. Savo pareiškimu Sąjūdžio taryba prašė paaiškinti:
     1) Kas inicijavo, kad būtų panaikintas „ Valstybės švenčių“ įstatymas ir nurodyti motyvus, kodėl taip reikėjo padaryti?
     2) Kas vyriausybėje inicijavo siūlymą Seimui panaikinti „Valstybės švenčių“ statusą ir tuo diskreditavo Seimą?
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto skyriaus taryba konstatavo, kad atstačius Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 str. 2 p. senąja formuluote būtų tinkamai išspręstas šis be jokio reikalo supainiotas klausimas.
Šis klausimas papildomai išryškintas mons. A. Svarinsko ir G.Adomaičio straipsnyje „Valstybė liko be valstybės švenčių“ ( „XXI Amžius“ 2008-09-12 ).
     Pareiškimą „Dėl valstybės švenčių“ paskelbė ELTA ir patalpino savo puslapiuose „Laisvas Laikraštis“ (2008-10-04 – 11 ).
     Gavus tik formalius atsakymus apie mūsų dokumentų persiuntimą iš vienos tarnybos į kitą ir jokio atsakymo iš esmės, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto skyriaus taryba 2009-01-07 paruošė naują pareiškimą „ Dėl valstybės švenčių“. Pareiškime sakoma: „ ..tenka tik stebėtis, kad toks svarbus valstybei klausimas – valstybė liko be valstybės švenčių – nesulaukė jokio valstybės institucijų dėmesio...“.Pareiškimas įteiktas: JE LR prezidentui V.Adamkui, LR ministrui pirmininkui A.Kubiliui, LR Seimo pirmininkui A.Valinskui, LR Seimo nariams. Pareiškimą (pridedant 2008-08-20 tekstą ) 2009-02-18 paskelbė ELTA ir išspausdino JAV lietuvių laikraštis internete „ Bičiulystė“.
     2009-02-13 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto skyriaus taryba dėl valstybės švenčių dar kartą kreipėsi į LR Seimo pirmininką A.Valinską, LR ministrą pirmininką A.Kubilių ir LR Seimo narius: „ Valstybės švenčių“ sąvokos valstybėje atsisakoma! Kokia to priežastis ? Gal valstybėje vis neapsisprendžiama, kurios dienos turėtų būti įvardintos kaip valstybės šventės ? Prisiminkime 1997 metus, kai buvo siūloma išbraukti kovo 11– ąją iš valstybinių švenčių sąrašo (?!!!). 2002 m. Seimas nutarė, kad valstybės vėliavos visuotinai būtų keliamos vien tik Vasario 16 – ąją (?!!!). Prisimintina, kad nebuvo priimtas 1991 m. Aukščiausios Tarybos nutarimo projektas „ Dėl rugsėjo 8 – sios atmintinos dienos "Šilinių" paskelbimo „Padėkos diena“ – už Lietuvos Nepriklausomybės ir Laisvės apgynimą“.
     Pagaliau ledai pajudėjo. 2009 04 08 – Vidaus reikalų ministerija perdavė vyriausybei įstatymo pakeitimo projektą. Gana operatyviai 2009 04 29 ministrų kabinetas, pritaręs įstatymo pakeitimo projektui, visą medžiagą persiuntė į LR Seimą.
Čia reikalai vėl sustojo ir gana ilgam.
     Nesigilinant į šio klausimo sprendimo peripetijas, šiandien galime pasidžiaugti, kad mūsų pastangos nenuėjo veltui. 2011-10-13 Lietuvos Respublikos Seimas vieningu balsavimu (niekas nebalsavo „prieš“) priėmė, o JE Lietuvos Respublikos Prezidentė patvirtino Teisės aktą – „ Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo“ pakeitimo įstatymą, kuriame padaryti reikalingi pakeitimai: 2 str. papildytas 13 dalimi – „ Valstybės švenčių dienos – su Lietuvos valstybingumu susijusios švenčių dienos, kurios yra įvykių, turėjusių išskirtinę reikšmę Lietuvos sukūrimui ir nepriklausomybei, datos: vasario 16 – oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kovo 11 –oji - Lietuvos     Nepriklausomybės atkūrimo diena, liepos 6 – oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. 5 str. 2 dalis pakeista sekančiai: „ 5.2. Valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu , kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų “.
     Lietuvos valstybė nuo 2004-07-24 iki 2011-10-13, t. y. 7 metus, 2 mėnesius ir 20 dienų teisiškai neturėjo Valstybės švenčių. Tenka tik stebėtis, kodėl šis, ūkiškai kalbant, keleto dienų reikalaujantis darbas užtruko tokį ilgą laiką.
Einant tokiais tempais sudėtingesni klausimai, pvz. Lukiškių aikštės rekonstrukcija, turėtų užsitęsti visą šimtą metų ! Šio klausimo sprendimas išryškino žinomą mūsų valstybės ydą – Biurokratizmą. O gal tai savotiškos formos politinis biurokratizmas ?
     Mūsų aprašytu atveju tokią situaciją sukūrė gana autoritetinga darbo grupė įstatymo „ Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimo įstatymo projektui parengti. Darbo grupės vadovas - V. P. Andriukaitis, tuo metu Seimo pirmininko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, Darbo grupės nariai ( pradžioje buvo 10 žmonių, tačiau gavus iki 10.000 litų apmokėjimą grupė padidėjo iki 22 žmonių ) - žinomi visuomenės veikėjai – G. Kirkilas, A. Lydeka, A .Každailis, E. A. Rimša, G. Steponavičius, J. Žilys, Z. Kiaupa ir kt.
     Taip ir liko neatsakyta į klausimą - kas inicijavo, kad būtų panaikintas valstybės švenčių įstatymas ? Kas inicijavo, kad valstybėje būtų panaikintas „valstybės švenčių“ statusas ? Yra ir daugiau Lietuvos žmones dominančių klausimų , pvz.:
     1. Kodėl priimant naująją Konstituciją buvo panaikintas (išimtas) 1938-05-12 Konstitucijos 9 straipsnis : „Valstybės šventės yra: 1) vasario šešioliktoji – Lietuvos Nepriklausomybės atstatymui minėti; 2) rugsėjo aštuntoji – Senosios Lietuvos Praeičiai minėti“ ? Logiška buvo prie šių švenčių pridėti trečią: „1990 kovo 11 – ji - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui minėti “ ir neturėtume jokių problemų.
     2. Kodėl 1991 m. nebuvo priimtas prof. V. Landsbergio siūlytas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „ Dėl rugsėjo 8 – sios atmintinos dienos "Šilinių" paskelbimo „Padėkos diena“ – už Lietuvos Nepriklausomybės ir Laisvės apgynimą“ ?
     Nutarime buvo paminėta, kad ši diena yra Švč. Mergelės Marijos gimimo ("Šilinių") ir Vytauto Didžiojo Karūnavimo diena. Ši diena kaip valstybės šventė buvo įrašyta į 1938 m. Konstituciją ir gyvavo iki 1990-03-11. Kodėl šis klausimas net nebuvo įtrauktas į darbotvarkę svarstymui? Šiandien šios dienos nėra net švenčių dienų sąraše!... Trinti iš atminties Garbingiausią Lietuvos valstybės valdovą - Vytautą Didįjį yra nesuprantama. Net pašto ženklai su Vytauto Didžiojo atvaizdu išimti iš apyvartos, jau nekalbant, kad sostinėje jam nėra net paminklo. Kuo ir kam jis nusikalto, ar jo darbai labai nepatinka?
     Tai temos ateičiai.
     Šiandien turime pasidžiaugti, kad bendromis pastangomis išsaugojome Valstybės šventes.
     Su valstybės švente – Vasario 16 – ja
     - Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

     Sveikiname su švente ELTA, „ Lietuvos Aido“, „XXI Amžiaus“, „Laisvo Laikraščio“, JAV lietuvių laikraščio internete „ Bičiulystė“ ir kitų redakcijų darbuotojus, viešinusius mūsų pastangas aukščiau suminėtais klausimais.
     Sveikiname visus , kurie neabejingi Tiesai, Teisingumui ir Valstybingumo nuostatoms.


Tarybos pirmininkas L.Kerosierius

Tarybos istorinės grupės vadovas G.Adomaitis

Atsakingasis sekretorius A.Budriūnas

Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, G. Araminaitė, K. Balčiūnas, A. Barysas, S.Boreika, A. Bružas, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Girdzijauskas, P.Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Malinionis, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, P. Rutkauskas, G. Ruzgys, R. Simonaitis, A. Skaistys, K. Staniulevičius, L. Šalavijienė, J. Šaulys, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K.Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas

Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius, Lietuva,
A.Budriūnas, tel. +370 673 95837, L.Kerosierius, tel. +370 5 231 8111,
P. Rutkauskas, tel. +370 699 37691, A. Adomaitis, tel + 370 611 14342 ,
el.paštas: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com