Pagrindinis

 

LT     EN     RU


     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininko pavaduotojas, istorijos grupės vadovas Gediminas Adomaitis teikia

     2011 m. gruodžio mėnesio švenčių ir trumpą
     istorinių įvykių apžvalgą.

     O, LIETUVA,
     JEI TU PAMIRŠI ŠVENTĄ KANČIĄ -
     NEBŪSI VERTA IR PRISIKĖLIMO.


1812.12.01 – Besitraukdami iš Lietuvos prancūzai apiplėšė ir padegė Kauną.
1918.12.01 – Kaune Vilniaus vyskupu konsekruotas Marijonų kongregacijos generolas Jurgis Matulaitis – Matulevičius.
1929.12.01 – Spaudos Fondas priėmė sprendimą leisti Lietuviškąją enciklopediją.
1943.12.01 - Baigėsi Teherano konferencija (prasidėjo 1943.11.28) kurioje buvo aptartas visos eilės tautų, tame tarpe ir Baltijos šalių likimas pasibaigus karui su Vokietija. JAV prezidentas Ruzveltas susitikęs akis į akį su Stalinu norėjo pakišti mintį, jog neblogai būtų, jei pasibaigus karui, po dviejų metų ar panašiai, Stalinas įvykdytų referendumą dėl tautų apsisprendimo Baltijos šalyse. Susinervinęs Stalinas pareiškė, kad šis klausimas yra „absoliučiai“ nediskutuotinas.
1945.12.01 – Žuvo Vladas Mikulėnas – Lubinas, Liepa, Algimanto apygardos Šarūno rinktinės vadas.
1950.12.01 - Išdavus partizanų buvimo vietą, Šakių vlsč. Endrikių km. žuvo Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas – Saidokas. Kartu žuvo partizanai P.Bastys – Dūmas, P. Rudmickas – Uosis ir dar du kovotojai.
1958.12.01 – Mirė Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė, rašytoja, dramaturgė, visuomenininkė, tarptautinių kongresų dalyvė ir Lietuvos atstovė, dailininko ir kompozitoriaus M.K. Čiurlionio žmona.
1975.12.01 – Prie Kauno , KGB organizuotoje „autoavarijoje“ žuvo Klemensas Brunius, inžinierius, Lietuvos patriotas, 1945 m. nelegaliai grįžęs iš Vokietijos į Lietuvą, Sibiro kalinys.
1612.12.02 – Papilyje Biržų raj. gimė Jonušas Radvila, LDK valstybės ir karinis veikėjas , evangelikų reformatų globėjas, per 1654 – 1667 Žečpospolitos karą su Rusija vadovavo LDK kariuomenei. Sudarė Kėdainių sutartį su Švedija (m. 1655.12.31 Tikocine, Lenkijoje)
1884.12.02 – Viekšniuose gimė Vaclovas Biržiška, bibliografas, kultūros istorikas.1909 m. baigė Peterburgo universiteto teisės fakultetą., Kauno universiteto profesorius, redagavo bibliografinius leidinius, „Aleksandryno“ autorius (m. 1956.01.02 Voterberyje, JAV).
1886.12.02 – Marijampolės apskr. Višakio Rūdos vlsč. Runkių km. gimė Pranas Dovydaitis, 1917.09.18 – 22 dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, išrinktas į Lietuvos Tarybą , 1918.02.16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Vadovavo III Ministrų kabinetui. Lietuvos universiteto profesorius, religijų istorijos katedros vedėjas, Lietuvos ateitininkų vyriausiasis vadas, LKDP narys.1935 m. jam suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.1941.06.15 d. sovietų valdžios areštuotas.1942.11.04 d. sušaudytas Severouralsko lageryje № 35. 2000 m. pagal popiežiaus Jono Pauliaus II pageidavimą įtrauktas į 114 Lietuvos kankinių sąrašą.
1918.12.02 – Pradėtas formuoti 2 – sis pėstininkų pulkas (p. p.).Iš viso 1918 – 1940 m. buvo devyni p.p.: I – sis – DLK Gedimino, II- sis – DLK Algirdo, III – sis – Vytauto Didžiojo, IV – sis – Karaliaus Mindaugo, V – sis – DLK Kęstučio, VI – sis – Pilėnų kunigaikščio Margirio, VII – sis – Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio, VIII – sis – Kauno kunigaikščio Vaidoto ir IX – sis – Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas.
1924.12.02 – Karaliaučiuje mirė Kazimieras Būga, įžymus kalbininkas ir Lietuvos istorijos žinovas. Padėjo pagrindus liet. asmenvardžių tyrinėjimui, sukūrė hipotezę apie baltų genčių įsikūrimą Pabaltijyje (g.1879.11.06 Pažiegėje Zarasų raj.).
1864.12.03 – Gimė J. Galvydis – Bykauskas. 1886 m.baigė Karo mokyklą Peterburge, 1918 m. grįžo į Lietuvą ir greitai paskiriamas I – jo pėst. pulko vadu. Vėliau buvo Karo mokyklos viršininkas, divizijos vadas, ėjo kariuomenės vado pareigas.Generolas.1940 m. vasarą areštuotas ir iki karo kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime (m. 1942 m. Kaune).
1415.12.04 – Konstancos katedroje iškilmingai priimta 60 – ties pakrikštytų žemaičių didikų delegacija vadovaujama Jurgio Gedgaudo ir Jurgio Galmino. Delegaciją siuntė Vytautas ir Jogaila, kad krikščioniškam pasauliui būtų pristatyta kryžiuočių konflikto su Lietuva ir Lenkija esmė.
1905.12.04 – 05 d. Vilniuje vyko Lietuvių suvažiavimas, arba Didysis Vilniaus Seimas, kuriame dalyvavo 2000 atstovų iš visos Lietuvos. Pirmąkart viešai paskelbta apie Lietuvos Valstybės atkūrimą.
1919.12.04 – Prasidėjo Estijos taikos derybos su Sovietine Rusija. Taikos sutartis pasirašyta 1920.02.02.
1970.12.04 – Čikagoje (JAV) mirė Mykolas Krupavičius, 1913 m. baigė Seinų kunigų seminariją, 1917 m. – Petrogrado dvasinę akademiją. Sovietinė valdžia už lietuvių kareivių organizavimą prieš bolševikus jam buvo paskyrusi mirties bausmę . 1918 m apie tai buvo įspėtas ir nelegaliai grįžo į Lietuvą. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys, IX, X, XI ir XII Ministrų kabinetuose buvo Žemės ūkio ministras, įgyvendino žemės reformą, išdalijo 418.000 ha. dvarų žemių. , LKDP pirmininkas. 1942 m. už memorandumo įteikimą vokiečių okupacinei valdžiai (kartu su J.Aleksa) dėl Lietuvos kolonizavimo, žydų bei lenkų persekiojimo suimtas gestapo kalintas Eitkūnų ir Tilžės kalėjimuose, Tilžėje nuteistas mirties bausme. Bombordavimo metu dingus dokumentams, 1943 m. pabaigoje internuotas karmelitų vienuolyne Regensburge, kur buvo amerikiečių išlaisvintas. VLIK‘o pirmininkas. Palaidotas Čikagoje Šv. Kazimiero kapinėse. (g.1885.10.01 d. Marijampolės apskr. Balbieriškyje).
1938.12.05 – Pradėjo darbą XIX Ministrų kabinetas. Ministru pirmininku tapo Vladas Mironas. Kabinetas dirbo iki 1939.03.28 d. Šio kabineto : Ministras pirmininkas Vladas Mironas mirė tremtyje Vladimire, o Finansų ministras Julius Indrišiūnas – Kirovo lageryje. Keturi ministrai: Užsienio reikalų - Juozas Urbšys, Vidaus reikalų – Silvestras Leonas, Žemės ūkio – Juozas Skaisgiris ir Švietimo – Juozas Tonkūnas grįžo iš tremties ir mirė Lietuvoje.
1904.12.05 – Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas iškėlė Lietuvos Trispalvę aukščiausioje Antarktidos viršukalnėje – Vinsone. Iki to laiko V.Vitkauskas jau buvo iškėlęs Lietuvos Trispalvę aukščiausioje pasaulio viršukalnėje - Evereste (1993.05.10), aukščiausioje Kaukazo viršukalnėje – Elbruse (1993.08.04) ir aukščiausioje Š.Amerikos viršukalnėje – Makinlyje (1994.06.12).
1917.12.06 – Suomijos Seimas paskelbė Suomijos Respublikos nepriklausomybę. Suomijos Nepriklausomybės diena.
1523.12.06 - Vilniuje Lietuvos didžiojo etmono Jurgio Radvilos šeimoje gimė Barbora Radvilaitė, LDK kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė (vainikuota Krokuvoje 1550.12.07), Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto antroji žmona. (m.1551.05.08 Krokuvoje, palaidota Vilniaus katedroje).
1864.12.06 – Papilėje mirė Simonas Daukantas , lietuvių istorikas, švietėjas, pirmasis istorikas rašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba (g.1793.10.28 Kalviuose Skuodo raj.).
1917.12.06 – 07 – Berlyne A.Smetona, S.Kairys ir J.Šaulys vedė derybas su Vokietijos vyriausybe dėl Lietuvos pripažinimo.
1921.12.07 – Mirė rašytoja Julija Beniuševičiūtė Žymantienė – Žemaitė (g. 1845.06.04 Bukantėje Plungės raj.).
1918.12.08 –Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio – Matulevičiaus ingresas Vilniaus Arkikatedroje. Pirmąjį savo pamokslą Arkikatedroje pasakė lietuvių kalba. Tai buvo pirmas viešas pasisakymas gimtąja kalba.
. 1928.12.08 – Kunigas Teofilius Matulionis nominuotas vyskupu sufraganu (padėjėju) didelei Leningrado sričiai.
1948.12.08 – Alytaus MGB kalėjime nukankintas Konstantinas Bajerčius – Garibaldis, pedagogas ir rašytojas, Alytaus miesto pogrindžio grupės organizatorius ir vadovas. Jam, vienam iš aštuonių, suteiktas garbingas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas (g.1903 m.). Laisvės Kovotojo Karžygio vardas suteiktas taip pat Juozui Vitkui – Kazimieraičiui (žuvo 1946.07.02), Juozui Kasperavičiui – Visvydui (žuvo 1947.04.06),), Vaclovui Voveriui – Žaibui (žuvo 1949.03.07), 1949.02.16 Deklaracijos signatarui Petrui Bartkui – Žadgailai (žuvo 1949.08.13), Kazimierui Pypliui - Mažyčiui (žuvo 1949.09.23), Jurgiui Krikščiūnui – Rimvydui (žuvo 1949.12.15), Juozui Lukšai – Skirmantui (žuvo 1951.09.04).
1949.12.09 – Gimė Eugenijus Bartulis, Šiaulių vyskupas.
1812.12.10 – Napoleono kariuomenės likučiai paliko Vilnių ir patyrė didelių nuostolių apledėjusiame Panerių kalno kelyje.
1942.12.10 – NKVD Sverdlovske sušaudė Antaną Endziulaitį,
žinomą visuomenės ir politikos veikėją, XI ir XII Ministrų kabinetuose buvo Vidaus reikalų ministras, III Seimo narys.
1942.12.10 – NKVD Sverdlovske sušaudė Joną Sutkų, žinomą
visuomenės ir politikos veikėją, XX Ministrų kabinete buvo finansų ministras, generolas leitenantas.
1990.12.10 – Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis Vašingtone, Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete išreiškė pageidavimą, kad kokiu nors pareiškimu Lietuvai būtų suteikta politinė apsauga. Prezidentas Bušas patikino, kad sovietai negali panaudoti prieš Lietuvą karinės jėgos, nes tai M.Gorbačiovui būtų „pernelyg žalinga“. Deja, po to buvo 1991 m. sausio 13 – ji.
1998.12.10 – Rokiškio krašto muziejaus, Rokiškio rajono savivaldybės, Obelių seniūnijos ir ypač šio muziejaus iniciatoriaus, mokytojo, buvusio partizano Andriaus Dručkaus dėka atidarytas Obelių muziejus, patriotinio ugdymo kultūros įstaiga.
1798.12.11 – Vilniuje mirė Laurynas Stuoka – Gucevičius, architektas, Vilniaus universiteto profesorius, dalyvavo 1794 m. sukilime. Suprojektavo Vilniaus katedrą, Vilniaus rotušę, Verkių rūmų ansamblį ir kt. (g.1753 m. Migonyse, Kupiškio raj.).
1994.12.11 – Prasidėjo trečiasis čečėnų tautos genocidas. Į Čečėniją įsiveržė ne mažiau kaip 40,000 Rusijos kariuomenės, per 1000 šarvuočių.
1586.12.12 – Gardine, eidamas 53 – sius , staiga mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras.
1934.12.12 – Kaune prasidėjo 122 Klaipėdos krašto vokiečių nacių , apkaltintų antivalstybine veikla prieš Lietuvos vyriausybę, teismas. Iš viso nuteisti 87 asmenys, keturiems iš jų paskirta mirties bausmė. Po kelerių metų prezidento aktais visi buvo amnestuoti.
1993.12.12 – Įvyko I – sis Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių ) suvažiavimas
1513.12.13 – Prie Šv. Jonų bažnyčios įsteigta parapijinė Vilniaus miesto mokykla.
1941.12.13 – Kaune Kazio Veverskio pastangomis įsteigta Lietuvos Laisvės Armija (LLA) K. Veverskis žuvo 1944.12.29.
1882.12.14 – Tomske mirė Ambraziejus Pranciškus Kašarauskas, kunigas, gamtininkas, kraštotyrininkas, surinko daug tautosakos vertybių (g. 1821 m. prie Pavandenės, Telšių raj.).
1911.12.14 – Novegų keliautojas Roald Amundsen (1872.07.16 – 1928.06.18), kartu su keturiais bendrakeleiviais - Olav Bjaaland, Helmer Hansen, Sverre Hassel ir Oscar Wisting pirmą kartą istorijoje pasiekė Pietų ašigalį ir 33 dienomis aplenkė anglo Roberto Skoto (1868.06.06 – 1912.03.30 ?) ekspediciją (Pietų ašigalį pasiekė 1912.01.18 d.). Grįžtant į stovyklą visi penki A.Skoto ekspedicijos dalyviai žuvo. Palaikai rasti 1912.11.12 ties 79 50‘ pietų platumos.
1813.12.15 – Gimė Liudvikas Adomas Jucevičius, kunigas, mokytojas, lietuvių tautosakininkas, etnografas, literatūros istorikas.
1931.12.15 – Berlyne mirė Juozas Vokietaitis, pedagogas, lietuvybės puoselėtojas.Visą savo veiklą grindė krikščioniška pilietine ir patriotine dvasia. Senosiose Kauno kapinėse, ant skulptoriaus V.Grybo sukurto paminklo buvo užrašas – „ Lietuvos mokyklos kūrėjui“. Bolševikinės okupacijos laikotarpiu prie jo rinkdavosi jaunimas. Vėliau sovietinė valdžia paminklą sunaikino.
1949.12.15 – Lenkijoje, Punsko vlsč. prie Šlynakiemio išduotas žuvo Dainavos apygardos ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas – Rimvydas (g.1919 m.). Perdavinėjo svarbią informaciją J.Lukšai į Vakarus. Jam, vienam iš aštuonių, suteiktas garbingas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas
1996.12.15 - Mirė Kęstutis Genys, Atgimimo laikotarpio Laisvės šauklys, aktorius, režisierius, poetas (g.1928.11.03 Kaune)
1844.12.16 – Vilkaviškio apskr. gimė Mykolas Tvarauskas, 1863 m. sukilimo prieš carinę rusų priespaudą dalyvis, lietuviškos spaudos JAV pradininkas. Mirė 1921 m. Niujorke.
1882.12.16 - Lydos apskr, Lebiodkoje ( Gudija ) gimė Tadas Ivanauskas, žymus gamtos tyrinėtojas, zoologas (m. 1971.06.02 Kaune).
1923.12.16 - Tautų Sąjungos Ambasadorių konferencija patvirtino Lietuvos Respublikos suverenitetą Klaipėdos kraštui.
1942.12.16 – Maskvos Butyrkų kalėjime mirė Augustinas Voldemaras..1918 m. grįžo iš Rusijos į Lietuvą. Vadovavo I ir XIV Ministrų kabinetams, II, III, IV, V Ministrų kabinetuose buvo Užsienio reikalų ministras.1922 – 1926 m. buvo Lietuvos universiteto profesorius. 1934.06.07 – 08 d. nepavykusio karinio pučo dalyvis, buvo įkalintas, 1938 m. amnestuotas, ištremtas į užsienį. 1940 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą, sovietų valdžios suimtas, ištremtas. Gyveno Ordžonikidzėje. Vėl suimtas ir kalintas Maskvoje (g. 1883.04.16 Švenčionių apskr.Tverečiaus vlsč. Dysnos km.)
1944.12.16 – Blankenburge (Vokietija) mirė Jonas Vailokaitis.1908 m. baigė Peterburgo prekybos ir pramonės institutą , 1917.09.18 – 22 dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, išrinktas į Lietuvos Tarybą , 1918.02.16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Pramonininkas, bankininkas, Steigiamojo Seimo narys, LKDP narys. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją (g. 1886.06.25 Šakių apskr.Sintautų vlsč. Pikžirnių km.)
1964.12.16 – Niujorke (JAV) mirė Steponas Kairys.1908 m. baigė Peterburgo technologijos institutą, 1912 m. grįžo į Lietuvą 1917.09.18 – 22 dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, išrinktas į Lietuvos Tarybą , 1918.02.16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą..(g.1879.01.03 Ukmergės apskr. Kurklių vlsč. Užunevėžio km.).
1880.12.17 - Pikžirniuose (Šakių raj.) gimė Juozas Vailokaitis, kunigas, 1905 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją, 1907 – 1910 m. „ Šaltinio“ redaktorius, 1917 m. – LKDP pirmininkas, 1919 m. Kaune Katalikų veikimo centro pirmininkas. Buvo Steigiamojo ir I Seimų narys. Sibiro tremtinys. Iš savo lėšų kiekvienais metais skirdavo 400.000 litų studentų stipendijoms , nekreipiant dėmesio į asmenybę. Vėliau kairieji stipendiatai pasirūpino, kad jis būtų išlaisvintas iš tremties. (m. 1953.08.02 Paštuvoje, Kauno raj.).
1884.12.17 – Kaune gimė Konstantinas Žukas, kariškis, 1918 m. grįžo į Lietuvą, Lietuvos kariuomenės savanoris, komandos viršininkas, batalijono vadas, Užnemunės fronto vadas. VI Ministrų kabinete buvo Krašto apsaugos ministras, nuo 1920.07.07 - vyriausiasis karo vadas.1926 m. išėjo į atsargą. Generolas.1944 m. pasitraukė į Vokietiją (m. 1962.01.22 d. Klivlende, JAV ).
1890.12,.17 – Rusėnuose Veiviržėnų vlsč. gimė Juozas Žemgulys,
gydytojas, 1923 – 1935 buvo Kauno Karo ligoninės, o nuo 1940 m. – Panevėžio ligoninės chirurgijos skyriaus vedėjas, pulkininkas, Lietuvos cirurgų draugijos steigėjas, žurnalo „ Medicina“ pirmasis redaktorius.1941.06.26 bolševikų nukankintas Panevėžyje.
1899.12.17 – Gimė Jadvyga Čiurlionytė, muzikologė, menotyrininkė, liaudies muzikos tyrinėtoja, profesorė. 1970 m. parašė prisiminimų knygą apie brolį – „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“(m. 1992.04.01).
1926.12.17 – Lietuvos karininkai patriotai įvykdė Lietuvoje karinį perversmą sustabdydami valstybėje anarchiją ir tuo pagrindu ruošiamą bolševikinį perversmą.Vadovauti jaunai Lietuvos valstybei po perversmo buvo pakviestas Antanas Smetona.
1926.12.17 – Sudarytas XIV Ministrų kabinetas. Ministru pirmininku tapo Augustinas Voldemaras. Kabinetas dirbo iki 1929.09.23 d. Net penki šio kabineto ministrai mirė tremtyje ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras - Maskvoje, Krašto apsaugos ministras Antanas Merkys – Vladimiro sr. Malenkuose, Teisingumo ministras (nuo 1928.02.04) Aleksandras Žilinskas – Archangelsko sr., Žemės ūkio ministras Jonas Aleksa – Tomsko sr., Susisiekimo ministras (iki 1927.05.03 d.) Juozas Jankevičius – Vorkutoje. Tik Teisingumo ministras (iki 1928.02.04 d.) Stasys Šilingas grįžęs iš tremties mirė Lietuvoje.
1941.12.17 – Vokietijos okupacinė valdžia paleido Lietuvių nacionalistų partiją (LNP).
1922.12.18 – Klaipėdoje sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, vadovaujamas Martyno Jankaus. Klaipėdos krašte įsikūrė 22 jo skyriai.
1941.12.18 – Gorkio kalėjime sušaudyti karinio Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus štabo nariai: Vytautas Bulvičius (štabo vadas), Jurgis Gobis, Aleksandras Kamantauskas, Juozas Kilius, Stasys Mockaitis, Antanas Skripkauskas, Juozas Sadzevičius, Leonas Žemkalnis.
1946.12.18 – Kaišiadoryse sovietinis saugumas suėmė vyskupą Teofilių Matulionį ir jo generalvikarą prel. J.Labuką, o kitą dieną Žasliuose kan. M. Cijūnaitį.
1950.12.18 – Abezės lageryje (Komių ATSR) mirė Lietuvos Respublikos Karo mokyklos viršininkas, brigados generolas Jonas Juodišius.
1945.12.18 – Pirmą kartą suimtas vyskupas Vincentas Borisevičius. Buvo išlaikytas 6 dienas ir paleistas dėl apsisprendimo bendradarbiauti.1946.02.04 suimamas antrąjį ir paskutinį kartą. Sušaudytas 1946.11.18
1863.12.19 – Pūstelninkuose (Marijampolės apskr.) gimė Pranas Mašiotas, pedagogas, vaikų rašytojas. Nuo 1925 m. Klaipėdos gimnazijos direktorius. 1929 m. išėjęs į pensiją atsidėjo literatūriniam darbui. Parengė ir išleido apie 150 knygų vaikams, matematikos vadovėlių mokykloms (m. 1940.09.14 Kaune.)
1872.12.19 – Kūrų km. Radvliškio raj. gimė Antanas Alekna, kanauninkas, profesorius, parašė Lietuvos ir bažnyčios istorijos vadovėlius ir kitus veikalus (m.1930.06.12 Kaune).
1896.12.19 – Druskininkuose gimė Valerija Čiurlionytė – Karužienė, menininkė, pedagogė. Jos pastangų ir energijos dėka, pasitelkus kitus plačiai žinomus visuomenei žmones, buvo išsaugoti Lietuvai brolio – dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno kūriniai (m. 1982.12.23 d. Kaune)
1919.12.19 – Novo – Nikolajevsko ( Novosibirsko) apskr. Čeremuškino bažnytkaimyje, lietuvio – bolševiko klastingai išduoti, spiginant Sibiro šalčiui buvo nuogai išrengti ir kardais sukapoti Lietuviškojo Sibiro batalijono karininkai: Alfonsas Navikas, Vytautas Kasakaitis, Jonas Maleris, Bronius Šukevičius, Jonas Eidukas, eiliniai: Kazys Norvilaitis, Turskis ir Silevičius. Žuvusiųjų atminimas įamžintas Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje.
1926.12.19 – Seimas nepaprastajame posėdyje šalies prezidentu patvirtino Antaną Smetoną. Du kartus perrinktas (1931 ir 1938 m.) Antanas Smetona prezidentu išbuvo iki 1940.06.15 d. t.y. iki bolševikinės okupacijos
1941.12.19 – Bolševikai Sverdlovske sušaudė jauniausią Lietuvos kariuomenės generolą, buvusį kariuomenės štabo viršininką Kazį Ladigą.
1917.12.20 – Rusijoje likviduota Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti. Jos turtai ir reikalai buvo perduoti Rusijos tremtinių sąjungos lietuvių komisijai.
2001.12.20 – Iškilmingai pašventinta Vilniaus Santariškių ligoninės Dievo Gailestingumo koplyčia. Koplyčia papuošta puikiais dailininko V. Trucevičiaus sukurtais Švč. Mergelės Marijos ir pal. Jurgio Matulaičio vitražais. Koplyčios architektas -
K. Pempė.
1825.12.21 – Platustėliuose, Kaltinėnų vlsč., gimė Jeronimas Kiprijonas Račkauskas, kunigas, nuo 1851 Varnių kunigų seminarijos profesorius, buvo lietuviško nusistatymo, gynė lietuvių kalbą. (m. 1899.12.22 d. Kaune.)
1937.12.21 – Vilniuje uždaryta lietuvių Šv. Kazimiero draugija.
2012.12.21 – Pagal majų kalendorių pasibaigs Ketvirtoji epocha. Majai tikėjo, jog visata tartum kvėpuoja, tad viskas paklūsta ciklui: gyvybė tai užgęsta, tai atgimsta ir tai trunka amžinai. Paskutinis toks visatos „įkvėpimas“, kuris majų kalendoriuje vadinamas Ketvirtąja epocha, prasidėjo 3114 m. pr. Kristų, rugpjūčio 11 d. Jis turėtų trukti 5125 metus ir pasibaigti 2012.12.21 d.
1831.12.23 – Justinavo Ablomavičių dvare (Seinų apskr. prie Kapčiamiesčio, dab. Vainežerio km. ) mirė Emilija Pliaterytė, sukilėlių kapitonė. Buvo palaidota svetimu vardu. 1999 m. jai iškilmingai atidengtas naujas paminklas.(g. 1806.11.13 Vilniuje).
1904.12.23 - Vilniuje išėjo pirmasis lietuviškas dienraštis „Vilniaus žinios“, kurį įsteigė ir leido Petras Vileišis. Ėjo iki 1909.03.17.
1918.12.23 – Antrą kartą į Vilnių atvyko (pirmą kartą 1918..12.19), kaip Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas, kpt. Gurko, informuodamas, kad pranešta feldmaršalui Foche‘ui, būsią Lietuvos Vyriausybė sutikusi dėl atgabenimo Lenkų kariuomenės batalionų Vilniui ginti. Lietuvos vyriausybė, dar kartą padėkojusi už pasiūlymą, atsakė, kad „ šią pagalbą galėtumėm priimti tik ta sąlyga, kad Lenkijos Vyriausybė tuojaus pripažins nepriklausomąją Lietuvos Valstybę su sostine Vilnium“. Lietuvos vyriausybė , negavusi tokio pripažinimo negalėjo sudaryti sąlygų okupacijai – Lenkijos kariuomenei legaliai atsirasti Lietuvos Valstybės teritorijoje.
1949.12.23 – Toronte (Kanada) pasirodė Kanados lietuvių savaitraščio
„Tėviškės žiburiai“ pirmasis numeris. Redaktorius – istorikas A. Šapoka.
1949.12.23 – Mikalavo km. Daugų vlsč., KGB aptikus bunkerį, žuvo Vaclovo Voverio pavaduotojas Ričardas Golšteinas – Lordas. Kartu žuvo Petras Plytnikas – Vytenis, Adomas Komandulis – Nykštaitis, Alfonsas Mikailionis – Raktelis.
N 1942.12.23 – 27 d.d. Vilniaus KGB rūmų salėje vyko uždaras teismo posėdis kuriame ( 12.27 d. ) buvo 25 metams nuteista vos ne visa Ariogalos gimnazijos I – ji (1949 m.) abiturientų laida. Buvo nuteista 16 asmenų, pogrindinės studentų organizacijos „Vieningoji darbo sąjunga“ (VDS) narių : Juozas Petkevičius, Adomas Lukoševičius, Kazimieras Banys, Vytautas Bukauskas, Pranas Čižas, Celestinas Ajauskas, Alfonsas Urbonas, Jonas Kreimeris, Jonas Bersėnas, Jadvyga Žukauskaitė – Petrauskienė, Bronė Kryževičiūtė – Jurgaitienė, Liudas Gaižauskas, Vytautas Kaminskas, Tadas Jagelavičius, Algis Bitvinskas.
12.24 – Šv. Kalėdų išvakarės – Kūčios.
1701.12.24 – Kauną užėmė švedų kariuomenė ir išbuvo čia 12 savaičių.
1798.12.24 – Zaosėje, prie Naugarduko (Gudijoje) gimė Adomas Mickevičius – Lietuvos lenkų poetas. (m.1855.11.26 Konstantinopolyje (Turkija).
1872.12.24 – Bliuviškiuose (Šakių raj.) gimė Jonas Totoraitis, kunigas, Lietuvos istorikas. 1895 m. baigė Seinų kunigų seminariją, 1904 Friburgo universitetą. Parašė „Lietuvos bažnyčios istoriją“, „Sūdvos Suvalkijos istoriją“ ir kt. istorinius kūrinius (m.1941.06.21.ten pat ).
1944.12.24 – Stribai ir NKVD sudegino 21 Klepočių kaimo sodybą ir žiauriai nužudė 12 šio kaimo vyrų. Lizdų km. sudeginta 10 sodybų, Ryliškių km. – 4, Druskininkų km.- 4 sodybos. Per 1944 m. Kūčias nužudyta 21 žmogus.
1971.12.24 – Bonoje (Vokietija) mirė Zenonas Ivinskis, istorikas, visuomenės veikėjas, Bonos universiteto profesorius, kartu su A.Šapoka paruošė „Lietuvos istoriją“.1929 m. baigė Kauno universitetą, studijavo Miuncheno ir Berlyno universitetuose (g. 1908.05.25 Kaušėnuose, Plungės raj.).
1983.12.24 – Romoje (Italija) mirė Stasys Lozoraitis (vyresnysis),. Berlyno universitete studijavo teisę, 1929 – 1932 m. dirbo diplomatinį darbą Vatikane, 1932 – 1934 m. užsienio reikalų ministerijos politikos departamento direktorius XVI, XVII ir XVIII Ministrų kabinetuose buvo Užsienio reikalų ministras. Nuo 1939 m. vasario mėn.nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje. 1940.06.02 jam pavestos visų užsienyje pasilikusių Lietuvos diplomatinių atstovybių šefo pareigos (g. 1898.09.05 d. Kaune).
1991.12.24 – Popiežius Jonas Paulius II įkūrė Vilniaus
Bažnytinę provinciją, paskirdamas Audrių Juozą Bačkį Vilniaus arkivyskupu ir
pirmuoju metropolitu. Lietuvos Bažnytinę provinciją sudaro dvi – Kauno ir Vilniaus metropolijos su keturiomis sufraganinėmis diecezijomis: dviem prie Vilniaus (Kaišiadorių ir Panevėžio) ir dviem prie Kauno (Telšių ir Vilkaviškio)
2009.12.24 – Aukotos pirmosios šv. Mišios naujai pastatytoje (pašventinta 2010.09.19) Panaros (Varėnos raj.) Dievo Gailestingumo koplyčioje. Koplyčios projekto autorius – architektas Mindaugas Jamantas, „Visų Karalienės Mergelės Marijos“ ikoną nutapė dail. Danguolė Paulauskaitė – Kiseliovienė, o puikų paveikslą su Alyvų sodelyje besimeldžiančiu Jėzumi - dail. Arūnas Daugėla.
12.25 – Šv. Kalėdos – Kristaus gimimas.
1879.12.25 – Kalvarijos apskr.Janavo vlsč. Kumetiškių km. gimė Jonas Pranas Aleksa, agronomas, buvo Žemės ūkio ministras VI, XV ir XVI Ministrų kabinetuose. 1942 m. už memorandumo įteikimą vokiečių okupacinei valdžiai (kartu su M.Krupavičium) dėl Lietuvos kolonizavimo, žydų bei lenkų persekiojimo suimtas kalintas Vokietijos kalėjimuose, 1944 m. pateko į sovietų rankas.1948 m. ištremtas į Tomsko sr. kur ir mirė 1956.04.24 d.
1936.12.25 – Senosiose Kauno kapinėse pastatytas S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejus (arch. Vytautas Landsbergis – Žemkalnis. )
1942.12.25 – Krasnojarsko krašto Rešiotų koncentracijos stovykloje mirė Jonas Masiliūnas, Lietuvos kariuomenės savanoris, baigė karo mokyklą, studijavo Berlyno ir Lietuvos universitetuose, III Seimo narys, XXI Ministrų kabinete susisiekimo ministras, LKDP narys, 1929 – 1930 m. buvo studentų ateitininkų aąjungos pirmininkas. 1940.07.11 naktį į 07.12 sovietų valdžios suimtas, o 1941.06.15 ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį (g. 1899.05.13 Panevėžio apskr. Ramygalos vlsč. Gabulų km.).
1946.12.25 – 10 km. nuo Kėdainių, mūriniame Labūnavos dvaro bokšte, užbasigus Kūčių vakarienę išduoti kovoje žuvo 11 bokšto gynėjų: Zenonas Alaburda ir trys jo seserys – Elena, Kazytė ir Ona, Balys Derbutas, Jonas Gulbinas, Vladas Juškevičius, Jonas Šimkūnas, Viktoras Žandaravičius, Jonas Žilinskas ir Meilius.
1957.12.25 – Birštone, vyskupo Teofilio Matulionio kambaryje, kun. V.Sladkevičius pašventintas vyskupu. Vėliau tapo kardinolu.
1987.12.25 – Laukuvoje (netoli Šilalės) mirė Dalia Grinkevičiūtė, Sibiro tremtinė (Trofimovsko sala Laptevų jūroje, Jakutija), gydytoja. Tremtyje rašė atsiminimus.1997 m. išleista informatyvi jos darbų rinktinė – „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (g.1927.05.28 Kaune).
1995.12.25 - Nuo Kremliaus kupolo nusileido raudonoji SSRS vėliava. Vėliava nuleista praėjus 38 minutėms po M.Gorbačiovo kreipimosi į liaudį paaiškinant kodėl jis palieka SSRS prezidento postą. 19.45 val. Maskvos laiku pakilo trispalvė Rusijos vėliava.
1918.12.26 – Atsistatydinus I Ministrų kabinetui pradėjo darbą II kabinetas Ministru pirmininku tapo Mykolas Sleževičius. Kabinetas dirbo iki 1919.03.12 d. Šio kabineto Finansų ministerijos valdytojas Voldemaras Čarneckis 1942.11.17 buvo bolševikų sušaudytas Sverdlovske, o ministras be portfelio žydų reikalams Jokūbas Vygodskis tais pačiais metais gestapo sušaudytas Lenkijoje.
1940.12.26 – Įkurta Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS)
1947.12.26 – Sardokuose (Vilkaviškio apylinkėse) žuvo Tauro apygardos Kęstučio rinktinės vadas Pranas Kučinskas – Klevas, Apynys, Ainis. Vadovavo partizanų grupei lydėjusiai J.Lukšą – Skrajūną į Vakarus.
2004.12.26 – Konsekruota Paminklinė Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia - lietuvių Tautos šventovė. Konsekravimo iškilmėms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kiti aukščiausieji Bažnyčios ir Valstybės pareigūnai, garbingi svečiai. Sprendimas statyti Kaune Kristaus Prisikėlimo bažnyčią buvo priimtas 1926.01.10 d., kertinis bažnyčios akmuo (atvežtas iš Jeruzalės Alyvų kalno) pašventintas 1934 m. Pagrindiniai statybos darbai buvo baigti 1940 m. pavasarį.1944 m. bažnyčia buvo konfiskuota, 1952 m. J.Stalino įsakymu uždaryta ir vėliau paversta radijo gamykla. Tikintiesiems bažnyčia grąžinta ...1989.03.22 d.
1918.12.27 – Iškilus bolševikinės invazijos pavojui Lietuvos vyriausybė
paskelbė atsišaukimą į Lietuvos žmones. „...Drąsiai, be baimės, kaip mūsų tėvai ir sentėviai, užstokim priešams kelią, pakelkim žygį už mūsų Motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę ! “.
1863.12.28 – Kaune pakartas Antanas Mackevičius, kunigas, vienas 1863 m. sukilimo vadų. Į caro žandarų rankas pateko prie Vilkijos 1863.12.17 d. (g.1828.06.26 netoli Tytuvėnų).
1897.12.28 – Vyskupas Antanas Baranauskas Seinų katedroje pirmą kartą sakė pamokslą lietuvių kalba.
1944.12.28 – Prie senojo tilto per Nevėžį ties Raudondvariu, gabendamas Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) archyvą, išduotas žuvo LLA įkūrėjas ir vadas Kazimieras Veverskis, brigados generolas (po mirties). 2011 m. tiltui per Nevėžį ties Raudondvariu suteiktas Kazio Veverskio vardas. (g.1913.12.09 Kalviuose, Veliuonos raj.)
1975.12.28 – Hot Springe (Arkanzaso valstija, JAV) mirė Pranas Skardžius, vienas žymiausių Lietuvos Respublikos kalbininkų (g.1899.03.26 Subačiuje).
1988.12.28 – Vyskupas Julijonas Steponavičius grįžo iš Žagarės ( kur buvo ištremtas) į Vilnių.
1920.12.29 – Lietuviai su lenkais pasikeitė belaisviais. Blogai apsirengę lietuvių kareivėliai sulaukė šalčių, daugelis peršalo, dalis užsikrėtė šiltine.19 kareivių mirė, palaidoti Rasų kapinėse.
1983.12.29 - Kun. Sigitas Tamkevičius kaltinamas už Lietuvos Katalikų Bažnyčios (LKB) Kronikos redagavimą nuteistas 6 m. griežto režimo lagerio ir 4 m. tremties (suimtas 1983.05.06).
1860.12.30 – Kubilėliuose (Šakių raj.) gimė Jonas Jablonskis – Rygiškių Jonas, lietuvių kalbininkas, pedagogas. 1885 m. baigė Maskvos universitetą, įgijo klasikinės filologijos specialybę. Nuo 1922 m. Kauno universiteto garbės profesorius. Vytauto Landsbergio senelis.
1918.12.30 – I – jo pulko vadas karininkas J. Galvydis Bykauskas skiriamas visų veikiančios kariuomenės dalių vadu ir jam įsakoma „...ginti Vilniaus miestą ir Rytų Lietuvos rubežius nuo einančios rusų kariuomenės“.
1949.12.30 – Ukmergės apskr. Pabaisko vlsč. Juodkiškių km. žuvo Didžiosios kovos apygardos vadas Alfonsas Morkūnas – Plienas, vado pavaduotojas A.Ališauskas – Puškinas, kuopos vadas – Bronius Medelskas – Krienas.
1656.12..31 – Tikočino pilyje (Lenkija) mirė LDK etmonas Jonušas Radvila, Kėdainių unijos su švedais iniciatorius.
1858.12.31 – Paežeriuose (Vilkaviškio raj.) gimė Vincas Kudirka, gydytojas, poetas, rašytojas, visuomenės ir politikos veikėjas, Tautiškos giesmės – Lietuvos himno autorius (m. 1899.11.16 Naumiestyje, dab. Kudirkos Naumiestis).
1860.12.31 – Gimė Silvestras Žukauskas, 1887 m. baigė Vilniaus Karo mokyklą, 1918 m. gruodį grįžo į Lietuvą, buvo generalinio štabo viršininkas, Lietuvos kariuomenės vadas, dalyvavo kovose su bolševikais ir lenkais (m.1937.11.26 Paškiečiuose – Dovainiškiuose, Pakruojo vlsč., Šiaulių apskr., palaidotas Kaune).
1918.12.31 – Nustojo ėjęs dienraštis „Lietuvos Aidas“.Išleista 411 numerių.1919 m. balandžio mėnesį „Lietuvos Aidą“ pakeitė kan. J.Tumo - Vaižganto įsteigtas ir redaguojamas laikraštis „Nepriklausomoji Lietuva“.
1919.12.31 – Pasirašyta sutartis dėl mūšių nutraukimo tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos, kuri tuo pripažino ir Lietuvos valstybę „de jure“.
1931.12.31 – Lenkai okupuotoje Lietuvoje uždarė 10 lietuvių pradžios mokyklų.
1932.12.31 – Kaune tragiškomis aplinkybėmis mirė (nusižudė) Stanislovas Narutavičius. Baigė Peterburgo universiteto teisės fakultetą. 1905.12.04 – 05 dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje. 1917.09.18 – 22 dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, išrinktas į Lietuvos Tarybą , 1918.02.16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Pirmojo Lenkijos prezidento (1922.12.14 – 16) Gabrieliaus Narutavičiaus brolis (g.1862.09.02 Telšių apskr. Alsėdžių vlsč. Brevikų km.).

Parinko Gediminas Adomaitis.
Tel. + 370 5 246 85 68
El. paštas gediminas.adomaitis@gmail.com

 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com