Pagrindinis

 

LT     EN     RU


Lietuvos valdžia pažemino 1941 m. Birželio sukilimą

     Mes žinome, kad 2011 metai – Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai. Lietuva skiria didelį dėmesį   Nepriklausomybės kovų įprasminimui ir atminimo paminėjimams.
     Daugeliui žinoma, kad tarp šių svarbių įvykių ypatingai svarbią reikšmę turi 1941 metų Birželio 22 – 28 dienų Sukilimas. Sukilėliai sudarė vyriausybę, išlaisvino Lietuvą nuo sovietų, paskelbė Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją ir ėmėsi taikios valstybės misijos. Sukilimas pareikalavo daug aukų – žuvo apie 2700 sukilėlių, tūkstančiai buvo įkalinti, ištremti.
     Šiemet Lietuva minėjo Birželio sukilimo 70 – ąsias metines. Didelio dėmesio susilaukė birželio 21 d. vykęs minėjimas Lietuvos Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje. Čia dalyvavo tų įvykių dalyviai, partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai, mokslininkai, sąjūdininkai, jaunimas.
     Pranešimuose ir diskusijose buvo pasakyta ir akcentuota, kad Birželio sukilimas vienas iš svarbiausių Lietuvos Nepriklausomybės kovų etapų. Birželio sukilimo dvasia vyravo politinių kalinių ir tremtinių gyvenimuose, 1944 – 1953 metų partizaniniame kare ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracijoje, sovietinės okupacijos ir komunistinio genocido laikmečiu. Sąjūdis Nepriklausomybės atstatymo kovose naudojosi 1941 metų sukilėlių patirtimi.
     2011 06 21 iš Katedros aikštės ir Mokslų akademijos gausus Lietuvos patriotų būrys nužygiavo į Rasų kapines pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę. Jaunimo rankose nužudytųjų ministrų, karininkų, dvasininkų, valstybės veikėjų ir politikų portretai. Didžiausio dėmesio ir pagarbos susilaukė neturintis analogų pasaulyje atidengtas kenotafas moterims žuvusioms už Lietuvos Nepriklausomybę. Skauda širdį, kad Nepriklausomybės laikmečio ministrai, valstybininkai ir politikai nepasirūpino, kad prie valstybinių įstaigų būtų pritvirtinti nužudytųjų portretai arba kitaip pagerbti.
     Lietuvos politikai ir valdžios elitas dažnai savaip supranta apie iškilių istorinių įvykių datų paminėjimą. Birželio sukilimo 70 – mečio minėjimo renginiuose nedalyvavo aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos. Aukščiausiai pakylėtieji neišmoko istorijos pamokų (arba ignoruoja), nusigręžė nuo tų įvykių dalyvių, pažemino Laisvės kovotojus ir šimtus tūkstančių jų rėmėjų, nenusilenkė prie didvyrių kapų, nesikreipė į TAUTĄ.
     Sostinę valdžiusios partijos rūpinosi tautos išdavikų ir kolaborantų paminklinių skulptūrų išsaugojimu ir pagrindinį dėmesį sutelkė, kad nuo Žaliojo tilto nebūtų nukeldintos sovietinių okupantų skulptūros. Panašių pozicijų laikėsi visų kadencijų prezidentūros, seimai ir vyriausybės. Taip niekinamas tautiškumas ir patriotiškumas.
     Ant Lietuvos Laisvės aukuro sudėta daugybė aukų. Aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos nepasirūpino, kad Lietuvos sostinėje Vilniuje Lukiškių aikštėje būtų pastatytas paminklas Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos Laisvę. Vilnius yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių neturinti Laisvės simbolio – pagarbos, susikaupimo ir nusilenkimo vietos.
     Mes privalome pasirūpinti, kad 1941 m. Birželio sukilimui būtų suteiktas Nepriklausomybės atstatymo statusas.

Pagarbiai,
L. Kerosierius, vilnietis
2011 08 31

Tel. + 370 5 231 81 11
El. paštas leonaske@takas.lt

 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com