Pagrindinis

 

LT     EN     RU


Lietuvos žmonėms
Jo Eminencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Arkivyskupui S.Tamkevičiui
Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei I. Degutienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams

     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos

          K R E I P I M A S I S

     Ką pasakytų Vyskupas Motiejus Valančius

Vilnius 2009 12 02
     1838 m. Airijoje kapucinas T. Teobaldas Mathev pradėjo kovoti prieš girtavimą. Blaivybės brolijos buvo įsteigtos Airijoje, paskui Vokietijoje, Prūsijoje, Lenkijoje ir kitur. Girtavimas buvo labai paplitęs ir Lietuvoje. Dvaruose būdavo degtinės varyklos, o kaimuose, miesteliuose ir miestuose daugybė smuklių. Jas daugiausia laikydavo žydai. Prekeiviai išnaudodavo žmones, kurie prie stiklelio norėjo užmiršti sunkią baudžiauninkų dalią. Jie ragino žmones gerti, degtinę davė skolon, ėmė lupikiškus nuošimčius ir užstatus iš tų, kurie neturėjo pinigų. Smuklininkams talkininkavo policija ir akcizo tarnautojai. Dvarininkai turėjo privilegiją nuvežti į užsienį parduoti javų, kuriuos skyrė degtinės varykloms. Jie skatino smuklininkus greitai degtinę išparduoti. Tiek jie, tiek smuklininkai turėjo pelno, bet daugiausia pelno gaudavo rusų valdžia, kuriai priklausė degtinės monopolis.
     Prieš girtavimą jau 1846 m. ėmė kovoti klebonai: Šiaulių Štachas ir Šiaulėnų Kybartas. Tačiau jų veikla menkai plito, nes kliūčių buvo daug. Ramus žemaitis vyskupas M. Valančius ilgai galvojo ir mezgė planus. Jis žinojo, kad rusų valdžia ėmė drausti blaivybės sąjūdį Lenkijoje. Jis turėjo elgtis išmintingai ir gudriai. Nauja mintimi jis turėjo uždegti visą liaudį ir valdžią pastatyti prieš įvykusį faktą. Ir jam pavyko sulaukti nuostabių vaisių.
     1858 m. vasarą vyskupas lankė Aukštaičių ir kitas parapijas. Pasiryžusius blaiviai gyventi žmones užrašinėjo į knygas. Apie to darbo pradžią jis pats savo testamentiniame laiške (1875) rašo: "Vienoj kelionėj mana 1858 metusi, apturiejęs ikwiepima Dwases Szwencziauses, idant apsakinieczio blajwistę, pradiejau skelbti tan doribę ir pats pirmas kieles deszimtis žmonių įrasziau Palaweniej i knigas. Paskiaus draugi su kunigielejs sawa apskielbiau ję po wisą wiskupistę". Vyskupo raginami, kunigai ėmė kurti blaivybės brolijas. Tų pačių metų rugpjūčio 15 d. per Žolinės atlaidus Jurbarko klebonas Mykolas Kervelis per pamokslą kvietė visus savo parapiečius visiškai nustoti gerti degtinę. Jurbarko parapija buvo pirmoji laimingoji, kuri davė pradžią masiniam blaivybės brolijų atsiradimui. Tas SĄJŪDIS tarsi liepsna greitai apėmė visą vyskupiją.
     Charakteringa, kad vyskupas vis pabrėždavo, kad patys žmonės nori blaivybės, tarsi iniciatyva būtų kilusi ne iš jo. 1858.X.11 vyskupas išsiuntinėjo ganytojinį laišką kunigams, kad uoliai laikytųsi blaivybės, ją platintų žmonėse ir steigtų brolijas.
     Tiktai pamokslų dėka apie girtavimo kenksmingumą daugelis susilaikė nuo svaigiųjų gėrimų, nepaprastas pasikeitimas žmonių įpročiuose ir charaktery nustebino visus sveikai galvojančius: visokie piktinantys reiškiniai, muštynės ir barniai — neišvengiamos girtavimo pasėkos — išnyko; nesantaikos šeimose liovėsi, ramumas ir taika įsiviešpatavo, sumažėjo nelaimių skaičius, ėmė reikštis darbštumas ir palinkimas į visa, kas gera .
     Vos blaivybė ėmė plisti, prasidėjo ir persekiojimai. Smuklininkai ir degtinės varytojai greit pastebėjo, kad žmonės nebeperka svaigalų. Pasipylė skundai gubernatoriui ir apskričių viršininkams. Policija pradėjo teirautis, tardyti klebonus ir žmones.
     1858.XII.23 vysk. M. Valančius lietuviškai parašė ganytojinį laišką blaivybės reikalu visiems tikintiesiems. Klebonai jį turėjo perskaityti iš sakyklų per tris sekančius sekmadienius ar šventadienius, sakydami pritaikytus pamokslus. Žmonės klausė vyskupo laiško su džiaugsmu ir ašaromis akyse.
1859 m. pirmaisiais mėnesiais beveik visa Žemaičių vyskupijos liaudis priklausė blaivybės brolijoms.   1860.1.30 vyskupas išleido ganytojinį laišką, įsakydamas visose bažnyčiose Marijos Įvedybų šventėje (II.2, kuri tapo Blaivybės Diena) atlaikyti iškilmingas pamaldas su Te Deum ir pritaikytu pamokslu.
     Kad pirmasis užsidegimas neišblėstų ir SĄJŪDIS gautų pilną formą, reikėjo paruošti jam įstatus. Vyskupas juos ėmė ruošti jau baigęs 1858 m. vasaros vizitaciją. Įstatus atspausdino Vilniuje Adomas Zavadzkis su cenzūros leidimu. Knygelė pavadinta "Apej brostwa Blajwistes arba nusiturieima". Jos išspausdinta 40.000 egz., kurie jau spalio mėn. imta platinti. Paskutinieji 7500 egz. dar nespėtų išsiųsti į Varnius, gen. gubernatoriui įsakius, buvo konfiskuoti.
     Vyskupui buvo aišku, kad be dvarininkų bendradarbiavimo nesugebės įvesti pastovios ir visuotinės blaivybės. 1859.III.14 jis skyrė jiems pirmąjį ganytojinį laišką. Kreipėsi į jų savigarbą. Iš meilės žmonėms jie turėtų duoti gerą pavyzdį ir jungtis į bendrą darbą, keldami gerovę.
     Panaikinkite visokį degtinės ir romo vartojimą savo dvaruose ir namuose; liaukitės su degtinės gaminimu ir pardavinėjimu . Dalis dvarininkų buvo palankūs blaivybei. Pvz., Irenėjus Kleopas Oginskis, Rietavo dvaro savininkas, aiškiai stojo į blaivybės SĄJŪDĮ, uždarydamas kelias degtinės varyklas, nors iš to neteko 100,000 rublių gryno pelno. Taip pat broliai grafai Hutten-Čapskiai, Liudvikas Roppas, Kazys Plateris, Napoleonas Klimanskis ir kiti pritarė Valančiui. Iš stačiatikių kng. Vasilčikovas, Tauragės dvaro savininkas, uždarė smuklę Žygaičių kaime, Raseinių aps. Kiti dvarininkai buvo nepastovūs.
     1860.III.19 vysk. M. Valančius išsiuntinėjo klebonams aplinkraštį, kad praneštų įsirašiusių skaičius pagal prisiųstą blanką. Vyskupas norėjo, kad būtų įtraukti visi be išimties tikintieji, tiek suaugę, tiek nepilnamečiai, kad ir valdžiai padarytų įspūdžio. Visose parapijose turėjo būti vedamos "blaivių asmenų knygos". 1860.VII.25 jis persiuntė generalgubernatoriui Nazimovui sąrašus. 197 jo vyskupijos parapijose iš bendro 820754 skaičiaus tikinčiųjų blaivybės laikėsi 688464 asmenys. Kuršo srityje, 8-ose parapijose, iš 34477 tikinčiųjų priklausė blaivybės brolijoms 30056.
     Rusų valdžia subruzdo. Dėl blaivybės SĄJŪDŽIO valstybės iždas nusmuko. Jau 1859 m. pabaigoje degtinės naudojimas smarkiai krito. Kai kurios varyklos užsidarė; kitose sumažėjo darbas. Dvarininkams ir smuklių laikytojams dėl to buvo, dideli nuostoliai, tuo tarpu valdžiai — jau milijoniniai nuostoliai. Nuo 1859.1.1 iki 1863.1.1 (per 4 metus) valstybės iždas Kauno gubernijoje nustojo 3731102 rublių. Iki 1864.IV.24, kai blaivybės brolijos Muravjovo buvo likviduotos, jau buvo iki 5 milijonų rublių nuostolių. Bandyta degtinę atpiginti, keisti jos paskirstymo sistemą — viskas veltui. Kiek blaivybės brolijos padarė valstybės iždui nuostolių, tiek Žemaičių vyskupijos žmonėms davė neįkainojamų gėrybių: pakilo dora, pasitaisė gyvenimo sąlygos, pražydo apšvieta, sustiprėjo tautinė sąmonė.
     1860 m. vyskupo santykiai su rusų vyriausybe dėl blaivybės paaštrėjo taip, kad valdžia kėsinosi vyskupą pašalinti iš Žemaičių dėl iždo nuostolių, o lietuviai tautiškai stiprėja. Rusai juk norėjo remti valstybės būtį ant gyventojų sveikatos griuvėsių, naikindami jų guvumą ir ruošdami išsigimimą. Jie norėjo, kad Lietuva būtų "tamsi ir juoda". Tuo būdu vysk. M. Valančiaus, įgijusio nepaprasto autoriteto žmonėse, ištrėmimo klausimas buvo atmestas, nors valdžia pasiryžo stropiai slopinti blaivybės SĄJŪDĮ . Pats vyskupas gal nesužinojo, kad jau tuomet jam buvo pavojus būti ištremtam.
     1860 m. rudenį caras Aleksandras II lankydamasis Vilniuje pagyrė vysk. M.Valančių už jo uolumą: "Ačiū tau, vyskupe, už rūpestį įvesti blaivybę". Vyskupas ta proga carui įteikė platų memorialą, kuriame vaizduoja, kaip blaivybės priešai esą įtempę visas jėgas griauti kilnų darbą ir pasiryžę vesti žmones toliau į nupuolimą ir pražūtį. Vyskupas drąsiai ir aiškiai vaizduoja tikrą Golgotą lietuvių liaudies, kuri visomis jėgomis stengiasi išsigelbėti iš budelių nagų. Skundžiasi policija, degtinės akcizo valdininkais, žydais ir dvarininkais. Prašo leisti liaudžiai likti blaiviai, nes ji savanoriškai to trokšta.
     Vysk. M. Valančiaus laimėjimas buvo didelis, bet, deja, laikinas. Iki 1862 m. rudens buvo Žemaičių vyskupijos dvasinio pakilimo laikas. Išnaudojimai, ašaros ir vargas liovėsi. Vyskupas parašė ir IV-jį ganytojinį laišką tikintiesiems, pabrėždamas laimėjimą. Savo pranešime popiežiui Pijui IX 1862 m. pradžioje vyskupas rašo: "Žmonių papročiai yra dori ir nesugadinti, didesni nusikaltimai retai bepasitaiko. Girtavimas, anksčiau išsiplatinęs, nuo 1858 m. visiškai išnyko. Visa Žemaitija išsižadėjo gerti svaigalus. Žmonės savo pamaldumu, svetingumu, mandagumu nė kiek nenusileidžia kitoms tautoms".
     1862 m. rudenį blaivybės brolijų veikla susilpnėjo. Vyko žemdirbių išlaisvinimas iš baudžiavos ir pasiruošimai sukilimui. Kai kuriose parapijose dvarininkai ir žydai ėmė spausti žmones ir skatinti gerti. Pavojuj esančioms parapijoms vysk. M. Valančius rašė laiškus su įspėjimais ir drąsinimais. Vyskupas perspėja tuos, kurie įniršę kovoja prieš blaivybę. Kalba ir apie gresiantį pavojų, sunkias dienas. Skatina laikytis tvirtiems ir ištvermingiems.
     Blaivybės reikalu vysk. M. Valančius parašė bent 14 ganytojinių laiškų: jų penki skirti visiems tikintiesiems (kurių tarpe testamentinis 1875 m. laiškas, išspausdintas, deja, tik 1894 m.), penki kunigams, du dvarininkams ir du Kuršui. Vyskupas sueiliavo keletą giesmių; jo parašyta giesmė "Ak, tu Dieve Visagalis" labai išplito, ir daugumas ją mokėjo atmintinai.
     Savo dvasiniam atgimimui atminti kaimiečiai vis dažniau statė kryžius pakelėse, prie namų ir bažnyčių, su atitinkamais užrašais lietuvių kalba. Tokio kryžiaus pašventinimas vykdavo gausiai žmonėms dalyvaujant, su eisenomis. Blaivybės priešus tai pykino.
     Apie vysk.M. Valančiaus vestą blaivinimą prel. Jer. Račkauskas rašė: "Palaimino Dievas vyskupo uolumą ir dvasiškių darbą: visa tauta išsižadėjo degtinės, užsirašė blaivybėn, nustojo lankyti smukles ir gavo tikrai išganingos naudos: Dievas tapo pagarbintas, sumažėjo nuodėmių skaičius, įsiviešpatavo ramybė, santaika tarp kaimynų, namus aplankė išteklius. Tapęs blaivus, kaimietis buvo pajėgus mokėti, išsivadavo iš skolų, pradėjo geriau valgyti, geriau rengtis, rūpestingiau vesti ūkį ir rūpintis savo vaikučių apšvieta". Įvyko neįtikėtinas dalykas: visoje Europoje vienintelė visiškai blaivi vyskupija buvo Žemaičių vyskupija.
Vyskupo M. Valančiaus blaivinimo veikla buvo žinoma ir užsienyje. Apie ją buvo pranešama ir Romai. Domininkonas T. Souaillard, gyvenęs Petrapilyje, grįžęs Romon, savo pranešime popiežiui "L/Eglise de Russie en 1859" rašo: "Žemaičių vyskupas rodo tą patį rūpestį ir vyskupišką uolumą . Tai jo dėka Rusijoje išsivystė blaivybės draugijos, kurios vienų metų būvyje turėjo tokį pasisekimą, kad valdžia baiminasi dėl finansų ir imasi žygių sustabdyti veiklą tų, kurie trukdo žmonėms svaigintis". Nežinomas pranešėjas 1862 m. parašė: "Tas vyskupas yra vienas geriausių rusų imperijoje — jis daug nuveikė žmonėse, įsteigdamas blaivybės draugijas ".
     Neveltui žemaitis patriotas vyskupas M. Valančius įvairiomis progomis galėjo rašyti:
— Argi negana jau mūsų žemaičiai ir lietuviai per du šimtu metų nuo degtinės privargo?
— Balsas iš pat dangaus atvėrė akis ir ausis žemaičiams ir lietuviams, kurio garsas praplito mažne visame pasaulyje.
Linksma buvo paklausyti, kaip visos šalys gyrė mano vyskupiją ir gražėjosi puikiu paveikslu.
— Garsas apie žemaičius ir lietuvius greitai perbėgo per svietą. Užmiršta mūsų Tėvynė, Šv. Bažnyčios klausydama, radosi vėl garsi ir garbinga tarpe žmonių giminių.
Nors blaivybės brolijos 1864 m. buvo griežčiausiai uždraustos, blaivybė Žemaičiuose neišnyko. Girtavimo ydos buvo labai įsigalėjusios vidurinėse Rusijos gubernijose. Didelis vyskupo M. Valančiaus nuopelnas, kad jis plačiai žmonėse paskleidė supratimą dėl blaivybės reikalingumo.
Blaivybės draugija oficialiai buvo atgaivinta 1908 m.

PO 150 METŲ t. y. dabar – 2009 metais

Dažnai girdime dainuojant:
Kodėl, kodėl, kodėl negerti ?            Išgerkim, išgerkim,
Kodėl išgėrus ...                                   Kad kelias ...

Vyrai gėrė, vyrai gers                          Pakelk stiklelį
Kol žemelė ...                                         Ir parodyk ...

     Tokių ir kitokių daugybę dainų ir sąmojų lietuviai ir ne tik lietuviai naudoja paėmę stikliuką ...
     Alkoholio naudojimą ir girtuoklystę bandoma paaiškinti kaip poilsio saviraiškos formą, bendravimo atributiką, klausimų sprendimų ir sandorių įtvirtinimo elementą, šeimyninės laimės įtvirtinimą, pergalių įvertinimą, svarbių darbų ir reikalų aplaistymą, džiaugsmo proveržį ir jo puoselėjimą, nuovargio atstatymą, pasišildymą sušalus ir net ligų gydymą – dažniausiai nuo ko susirgta ir t.t.
     Ypatingai reikšmingi alkoholizmo duomenys:

     Kiekvienas lietuvis vidutiniškai per metus išgeria 13,2 litrų vien tik legaliai parduoto absoliutaus (100 proc. stiprumo) alkoholio, o įskaitant ir nelegaliai įsigytą alkoholį – apie 19 – 20 litrų. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu 7 litrai vienam gyventojui jau yra labai žalingas vartojimas. Į išgeriančių 13,2 litrų ir 19 – 20 litrų vidurkį įeina ir daugybė mažai ir visiškai negeriančių (t.y. šitas kiekis skaičiuojamas visiems šiuo metu esantiems gyviems Lietuvos gyventojams). Alkoholiniais gėrimais kasmet apsinuodija 2500 žmonių ir apie 250 vaikų iki 14 metų. Dėl alkoholio vartojimo sukeltų ligų kasmet miršta apie 5800 žmonių. Lietuva Europoje pirmauja pagal ligas ir mirtis dėl alkoholizmo. Dėl alkoholio vartojimo Lietuva kasmet netenka apie 4,5 mlrd. litų. Dėl girtavimų patiriami nuostoliai 5 kartus didesni už gaunamas pajamas už parduotą alkoholį. Lietuvoje alkoholis parduodamas 16800 vietų. Viena alkoholiu prekiaujanti vieta aptarnauja vidutiniškai 200 gyventojų. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad itin dideliais kiekiais alkoholį vartoja kas trečias Lietuvos vyras nuo 15 iki 74 metų amžiau ir kas dešimta to paties amžiaus moteris. Europos komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad Lietuvoje alkoholio prieinamumas (kainos, laiko, vietos ir kt.) prasme yra didžiausias iš visų ES valstybių.
     Lietuvos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės institucijos vykdo ir kontroliuoja valstybės valdymą, gynybą, krašto apsaugą, tarpvalstybinius politinius santykius. Tačiau šių institucijų veikla nesistengė įtakoti alkoholizmo apraiškų proveržį ir dominavimą. Girtavimas tapo kasdieniu arba sisteminiu reiškiniu visuomenėje. Valstybė nesiima nuoseklių ir mokslu pagrįstų veiksmų kovai prieš alkoholizmą. Atkreipiame dėmesį, kad kai kurios valstybės institucijos skatina alkoholizmo plėtrą. Žemės ūkio viceministras A. Macijauskas kuruoja ir proteguoja naminės degtinės = samagono = kaukolinės = krūminės = samanės legalizavimo, kaip kultūrinio paveldo, įstatymą. Ministerijai vadovauja K. Starkevičius. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos programinėse nuostatuose numatytas visas skyrius alkoholio vartojimo mažinimo priemonėms, tačiau jos lyderiai - Žemės ūkio ministerijos vadovai įstatymais nori įteisinti girtavimų didėjimą. Seime atsirado daug pritariančių. Finansavimo mažinimas sveikatos priežiūrai bei policijai tik prisideda prie alkoholio vartojimo keliamų problemų didinimo.
     Seimas, Vyriausybė, Saulėlydžio komisija, pramonininkų konfederacija, verslo institucijos, profesinės sąjungos ir daugybė kitų įvairių organizacijų, mažindamos pasaulinės krizės pasekmių mastą ir skatindamos ekonomiškai naudoti išteklius ir lėšas, likvidavo daugelį įvairių struktūrų, sumažino daug etatų, atleido daugybę žmonių iš darbo, sumažino atlygius, apkarpė valdymo išlaidas, komandiruotpinigius bei pabandė susigrumti su šešėline ekonomika. Tačiau niekas netarė rimto žodžio ir kategoriškai nepajudino piršto, kad būtų naikinama žmonių žudymo ir luošinimo ALKOHOLIZMO industrija, kuriai priklauso alkoholinių gėrimų gamyba, jų didmeninė ir mažmeninė prekyba, restoranai, bufetai, barai, benzino kolonėlės, žiniasklaida. Reikia labai susimąstyti ties aukščiau paminėtais skaičiais: 13,2 litrų, 7 litrai, 19 – 20 litrų, 5800 žmonių, 16800 vietų ir ypatingai 5 kartus bei 4,5 mlrd. litų. Alkoholizmo industrija susišluoja milžiniškus pelnus – jie aiškina, kad neverčia girtuokliauti; jie moka gražiai įpakuotą nuodą su muzika pateikti vartotojui. Už sudaužytą stikliuką restorane apmoka lankytojas, tačiau už žmonių luošinimą, žudymą ir patiriamus milijardinius nuostolius našta užkraunama valstybei, t. y. Lietuvos žmonėms. Nė vienas verslininkas nesiima veiklos neduodančios pelno. Kodėl alkoholizmo industrijai valstybė suteikia tokias privilegijas ? Kodėl valstybė prisiima atsakomybę už alkoholizmo industrijos neigiamus katastrofiškus padarinius - žmonių žudymą, netektis ir sveikatos žalojimą sunkinančiomis aplinkybėmis bei aukų artimųjų ir nukentėjusiųjų ašaras už suluošintus gyvenimus ?
     Kodėl valstybė žmonių sąskaita dotuoja ir puoselėja alkoholizmo industriją ?! Kodėl Seimas rengiasi legalizuoti naminės degtinės gamybą ?! Gal rengiamės ir pasaulyje PIRMAUTI !

     Pagerbdami ir aukštai vertindami Vyskupo Motiejaus Valančiaus ir jo vyskupystės laikmečio kunigų didžiulį indėlį bei Katalikų Bažnyčios siekius dėl BLAIVYBĖS SĄJŪDŽIO idealų įgyvendinimo, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba:

1. Kviečia žmones susilaikyti nuo alkoholinių gėrimų naudojimo ir patarti kitiems vengti tai daryti,
2. Siūlo uždrausti prezidentūroje, seime, vyriausybėje, ministerijose, mokslo įstaigose, savivaldybėse ir kitose prie valdžios institucijų esančiose maitinimo įstaigose prekiauti alkoholiniais gėrimais.

    Siūlo įstatymose numatyti reikalavimus:

3. Nustačius darbuotojų organizme 0,2 promilių alkoholio kiekį (išskyrus iki šiol teisės aktais reglamentuotas normas) - pirmą kartą užtraukia baudą 1000 litų, o pasikartojus – 2000 litų ir darbdaviui suteikiama teisė atleisti darbuotoją iš darbo,
4. Darbuotojui atsisakius pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje – pirmą kartą užtraukia baudą 1000 litų, o pasikartojus darbdaviui suteikiama teisė atleisti darbuotoją iš darbo,
5. Nustačius alkoholinių gėrimų laikymo faktą darbo vietoje užtraukia baudą 500 litų,
6. Kol bus priimti teisės aktai 3 - me 4 - me ir 5 – me punktuose numatytas pražangas darbdavys privalo įtvirtinti darbo sutartyse ir vidaus darbo taisyklėse,
7. Griežtinti atsakomybę už įvykusius incidentus vartojus alkoholinius gėrimus,
8. Maitinimo įstaigoms nepardavinėjančioms alkoholinių gėrimų pelno mokestis galėtų būti sumažinamas10 proc. O tokio sveiką gyvenseną propaguojančio verslo plėtrai Vyriausybė gali gauti paskatinamųjų lėšų iš Europos Sąjungos fondų.

     Prašo:

9. LR Seimą nepriimti naminės degtinės legalizavimo įstatymo,
10. Nemažinti, o pageidautina didinti akcizus alkoholiniams gėrimams,
11. Nepanaikinti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimų ir jų nemažinti,
12. LR Seimą ir Vyriausybę surengti konferenciją alkoholizmo klausimais,
13. Jos Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę globoti šį mūsų kreipimąsi.

Tarybos pirmininkas L.Kerosierius

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, S. Boreika, A. Bružas, A. Budriūnas, P. Dirsė, S. Eidukonis, R. Jakučiūnienė, P. Girdzijauskas, A. Gribėnienė, J. Gurskas, P. Gvazdauskas , L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Malinionis, H. Martinkėnas, A. Markūnienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, P. Rutkauskas, G. Ruzgys, A. Skaistys, R. Skaistis , R. Simonaitis, Ž. Simonaitis, K. Staniulevičius, J. Šaulys, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, A. Zalatorius, S. Žilinskas.

Pasiteiravimui: A.Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr. 1, Vilnius, + 370 673 95837,
L.Kerosierius + 370 5 231 81 11, P. Rutkauskas + 370 699 37691,
El. paštas vilnius@sajudis.com
Interneto svetainė www.sajudis.com

 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com