Pagrindinis

 

LT     EN     RU


Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei I. Degutienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams


     Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos

         PASIŪLYMAI IR PASTEBĖJIMAI BIUDŽETO FORMAVIMUI


Vilnius 2009 12 02

     Valstybės valdymui ir jos funkcijų vykdymui skiriami finansiniai ir materialiniai resursai. Juos per daugelį metų sukaupė dirbantieji – tiesiogiai dirbę gamybos, paslaugų, transporto ir kitose sferose, taip pat valstybės sistemoje atskaitymais iš darbo atlygio.
     Maisto produktai, komunalinės ir buitinės paslaugos ir eilė būtiniausių mokesčių ir išlaidų beveik vienodai atsieina visų socialinių sluoksnių žmonėms. Pasekmė - vieni badmiriauja, kiti vos suduria galą su galu ar prasiskolina, o dar kiti - gyvena pasiturinčiai, gan pasiturinčiai ir labai pasiturinčiai. Kiekvienas dirbantysis skirtingai uždirba, nes ne kiekvienas sugeba ar neturi galimybių daugiau ir labai daug uždirbti. Mažas ir vidutines pajamas gauna apie 80 proc. gyventojų. Taip visuomenėje susidaro didelė socialinė praraja ir atskirtis.
     Šiuo metu ypatinga kritika tenka valstybės institucijų darbuotojams, esą jie sunaudoja biudžeto lėšas, kurias sukaupia verslo, žemės ūkio, paslaugų, aptarnavimo ir kitose sferose.
     Sunkmečio metu mažėjančios įplaukos į biudžetą atspindi sumažėjusias pajamas, verslo kritimą, bankrotą. Dalis verslo pasitraukė į šešėlį, o dalis įmantriausiais būdais slepia pajamas arba vengia mokėti mokesčius, didėja atsiskaitymai „vokeliuose“.
     Kai kurie verslininkai sunkmetyje dar netapo valstybės partneriais, nors nuo Nepriklausomybės atstatymo pradžios buvo gavę daug lengvatų ir galimybių laisvai ir dažnai net nebaudžiamai veikti. Apie tai liudija daugelio gaminių ir paslaugų kainų lygis ES vidurkių lygyje, o atlygiai dirbantiesiems ir socialinės garantijos žymiai mažesnės. Tokiu būdu organizacijos ir įmonės sukaupė daug pajamų. Šiuo laikmečiu, kai už žemdirbių ir kitą produkciją bei žaliavas verslininkai moka mažiau nei pereitais metais – produkcijos mažmeninės kainos nemažėjo, dirbančiųjų atlygiai nedidėjo – taip padidėjęs pelnas atiteko verslo subjektams, kurie ekonomiškai spaudžia valstybę. Iš kitos pusės, verslo subjektams neretai taikomi per griežti biurokratiniai suvaržymai.
    Valstybė esame mes - visi Lietuvos piliečiai. Mūsų prievolė - vykdyti Konstitucijos reikalavimus, valstybės įsipareigojimus ir teisinius aktus bei telkti žmones susidariusiems sunkumams įveikti. Tam tikslui vienas iš pagrindinių uždavinių yra moralinių nuostatų laikymasis. Čia dažniausiai klumpame. Blogiausia yra tai, kad dažnai blogą pavyzdį rodo aukštai pakylėtieji – buvę arba esantys valdžioje, stambaus kapitalo (pinigų arba materialaus turto) valdytojai, notariatai, advokatūros ir pan. Blogą pavyzdį rodo bandymai legalizuoti naminės gamybą, kanapių auginimą, lošimo namų plėtrą. Neefektyvus teisėsaugos institucijų darbas, o verslumo propagavimas medicinoje ir švietime žmonėms sukelia daug nerimo.
     Biudžetas turi būti priimtas neatidėliojant ir su kuo mažesniu deficitu. Gražiais pažadais, kaip ir mitingais, streikais, pasistumdymais ir besibardami problemų neišspręsime. Todėl reikia visiems solidariai aukotis.
Vyriausybė, siūlydama tik pensininkams ir neįgaliesiems mažinti išmokas ir ateityje dalį jų kompensuoti, to netaikant dirbantiesiems – sudaro diskriminaciją tarp šių socialinių grupių. Todėl mes siūlome visiems Lietuvos piliečiams taikyti progresinę atskaitymo į biudžetą nuo gaunamų pajamų (priskaičiuotos mėnesinės algos, atlygio, honoraro, uždarbio) tvarką, pavyzdžiui:

gaunantys (litų) atskaitymo
procentas
nuo 2000 iki 2999 2
nuo 3000 iki 3999 5
nuo 4000 iki 4999 10
nuo 5000 iki 5999 15
virš 6000 iki 6999 20
virš 7000 augančiai po 25

Kiekvieno indėlis labai prisidėtų prie Valstybės biudžeto subalansavimo. Šiuos atskaitymus kiekvienas žmogus turėtų prisiimti kaip indėlį į valstybės ekonominės galios stiprinimą.
Siekdami išsugoti valstybės turtą, siūlome:
1. Vilniaus savivaldybei uždrausti pardavinėti ir po to nuomotis savivaldos, ministerijų ir kitų institucijų pastatus. Patalpas reikėtų naudoti ekonomiškai, pagal veikiančias sanitarines normas, o atliekamas patalpas patiems jas išnuomoti.
2. Uždrausti parduoti svarbius, strateginius objektus.


Tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius

Atsakingasis sekretorius Algimantas Budriūnas

Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, S. Boreika, A. Bružas, A. Budriūnas, P. Dirsė, S. Eidukonis, R. Jakučiūnienė, P. Girdzijauskas, A. Gribėnienė, J. Gurskas, P. Gvazdauskas , L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Malinionis, H. Martinkėnas, A. Markūnienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, P. Rutkauskas, G. Ruzgys, A. Skaistys, R. Skaistis , R. Simonaitis, Ž. Simonaitis, K. Staniulevičius, J. Šaulys, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, A. Zalatorius, S. Žilinskas.


Pasiteiravimui: A.Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr. 1, Vilnius, + 370 673 95837, L.Kerosierius + 370 5 231 81 11, P. Rutkauskas + 370 699 37691,
El. paštas vilnius@sajudis.com
Interneto svetainė www.sajudis.com

 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com