Pagrindinis

 

LT     EN     RU


VILNIAUS SĄJŪDŽIO TARYBA
STUDIJA LABORA

P R I S T A T O
HITLERIO – STALINO SUOKALBIS


Režisierius – Leonas Kerosierius
Dokumentus rengė – Leonas Kerosierius, Algimantas Budriūnas, Regina Jakučiūnienė, Paulius Rutkauskas

2009 rugpjūčio 05
www.sajudis.com




LIETUVOS ŽMONĖMS

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos

K R E I P I M A S I S

HITLERIO – STALINO SUOKALBIUI 70 METŲ

BALTIJOS KELIUI – 20 METŲ

Vilnius 2009 08 05
1939 08 23 Maskvoje Ribentropas ir Molotovas pasirašo nepuolimo sutartį ir slaptą papildomą protokolą. Šiuo protokolu Lietuva su Vilniaus sritimi atiteko Vokietijos interesų sferai.
1939 09 01 pradedamas Antrasis Pasaulinis karas siekiant užvaldyti pasaulį.
1939 09 01 Vokietija iš vakarų, o SSSR 1939 09 17 iš rytų puola Lenkiją ir nugalėję 1939 09 28 pasirašo jos teritorijos tarpusavio dalybos sutartį. Nugalėtojai Lietuvos Brastoje (Brest – Litovske, dab. Breste ) bendru paradu atšventė pergalę. Pažymėtina, kad tą pačią dieną Ribentropas ir Molotovas pasirašo slaptą papildomą protokolą: „ Lietuva, išskyrus pietinę Suvalkiją, perduodama į Sovietų sąjungos interesų sferą mainais už Liublino ir Varšuvos vaivadijų dalį“.
1939 m. spalio pradžioje sovietai su vokiečiais pradeda derybas, kad SSSR atiduosianti Vilnių Lietuvai, kuri už tai turėsianti perleisti Vokietijai pietinę Suvalkiją.
1939 11 28 SSSR užpuola Suomiją ir atplėšusi teritorijos dalį 1940 03 12 pasirašo priverstinę taikos sutartį. 1940 06 15 SSSR okupuoja Lietuvą ir birželyje pavergia visą Pabaltijį. 1940 06 27 Kremliaus spaudžiama ir Berlyno patariama Rumunija sovietams perleidžia Besarabiją ir šiaurės Bukoviną.
1941 01 10 Šelenbergas ir Molotovas pasirašo trečią slaptą protokolą, pagal kurį Vokietija pardavė Sovietų sąjungai Suvalkiją už 7500 tūkst. dolerių.
Sovietiniai ideologai ir kompartijos veikėjai aiškina, kad komunistai Lietuvai gražino Vilnių, bet nenori prisiminti, kad fašistai irgi tai rengėsi daryti. Tačiau abu tironai už Vilnių reikalavo Suvalkijos. Pagaliau “pardavė – pirko”, kaip aukščiau buvo rašyta - sovietai Lietuvą iškeitė į grobį Lenkijoje.
Budeliai, užkariaudami Europos valstybes ir tenkindami savo siekius, užsiėmė net mainais ir prekyba valstybėmis bei teritorijomis.
NKVD ir gestapas dėjo grandines tautoms – krematoriumai dirbo be pertraukos, duobėse alsavo priešmirtinėse agonijose aukos, tardymų ir mirtininkų kamerose vyko egzekucijos, stepėse, ledjūriuose, šachtose, įmonėse, kirtavietėse nuo nepakeliamų darbų žmonės masiškai mirdavo.
Rugpjūčio 23–oji - juodžiausias lietuvių tautos istorijos puslapis. Pasaulinių nusikaltėlių suokalbio pasekmėje išnaikinta trečdalis tautos, padaryta žalos maždaug už 834 milijardų JAV dolerių.
1941 06 22 Berlynas davė komandą: „Drang nach Osten“ – pulti karui besiruošiančią SSSR . Žūtbūtinėje kovoje susidūrė fašizmas su komunizmu. Karo frontuose ir vykdant genocidą buvo išžudyta apie 100 milijonų žmonių. Žalos dydis astronominis. Fašizmas buvo teisiamas Niurnberge ir sulaukė griežto įvertinimo. Tačiau komunizmas, padaręs pasauliui žymiai daugiau žalos, liko teisiškai neįvertintas, jo nusikaltimai Žmonijai daugelį metų buvo slepiami ir neviešinami.
1989 m. redakcija „Pasaulio lietuvis“ atskiru leidiniu „Hitlerio – Stalino suokalbis“ glaustai pateikė okupantų siekius užvaldyti pasaulį. Šioje knygoje daug medžiagos pateikiama apie Lietuvos dalybas. Plačiam skaitytojų ratui teikiame šią knygą elektroniniame formate www.sajudis.com
Prisimindami komunizmo ir fašizmo – Stalino ir Hitlerio 1939 08 23 sąmokslą, Lietuvos okupaciją ir masinius trėmimus, turime vertinti ištakas ir pasekmes. Pagerbdami ir nusilenkdami aukoms privalome kovoti, kad tai daugiau nepasikartotų ir kad komunizmas būtų teisiamas aukščiausiuose pasaulio teismuose kaip nusikalstama ideologija, o nusikaltėliai turi būti patraukti atsakomybėn.
Rugpjūčio 23 dieną iškelkime vėliavas su juodais kaspinais ir papuoškime automobilius vėliavėlėmis su juodais kaspinais.
Paminėkime Baltijos kelio 20 – ties metų jubiliejų – kai apie 2 mln. Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių pasmerkė Molotovo – Ribentropo paktą ir pasiryžo tapti nepriklausomais.

Tarybos pirmininkas L.Kerosierius

Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, S. Boreika, A. Bružas, P. Dirsė, S. Eidukonis, R. Jakučiūnienė, P. Girdzijauskas, A. Gribėnienė, J. Gurskas, P. Gvazdauskas , J. Kuoras, A. Malinionis, H. Martinkėnas, A. Morkūnienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, P. Rutkauskas, G. Ruzgys, A. Skaistys, R. Skaistis , R. Simonaitis, Ž. Simonaitis, K. Staniulevičius, J. Šaulys, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, A. Zalatorius, S. Žilinskas.

Pasiteiravimui: A.Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr. 1, Vilnius, + 370 8 673 95837,
L.Kerosierius + 370 231 81 11, P. Rutkauskas + 370 8 699 37691,
El. paštas vilnius@sajudis.com
Interneto svetainė www.sajudis.com







1989
VASARA
SPECIALI LAIDA




 

HITLERIO - STALINO SUOKALBIS





THE WORLD LITHUANIAN
Published monthly by the Lithuanian World Community, Inc. Copyright 1981 by the Lithuanian World Community, Inc.
PASAULIO LIETUVIS
Leidinys Bendruomenės minčiai ir gyvenimui.
Leidėjas:
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba
Redaktorius: Bronius Nainys,
7 Glenview Lane, Lemont, IL 60439
Tel. 312/257-6641
Redakcijos talkininkas: Edvardas Tuskenis Sporto skyriaus redaktorius: V. Grybauskas
Techniniai redaktoriai: Kęstutis Sušinskas
ir Audronė Norušienė
Korektoriai: Baniutė Kronienė ir Juozas
Masilionis
Spausdina: Draugo spaustuvė, 4545 West 63 St., Chicago, IL 60629, U.S.A.
Administratoriai: Baniutė ir Romas Kronai, 6428 Ridge Rd., Clarendon Hills, IL 60514 Tel. 312/968-0184
Prenumerata:
Prenumerata, išskyrus Kanadą, metams - 12 JAV dol. Kanadoje metams - 15 JAV dol. Pirma klase - 20 JAV dol.
Garbės prenumerata - 25 JAV dol. Oro paštu - 30 JAV dol. Atskiro numerio kaina - 1 JAV dol. Dvigubo numerio kaina - 1.50 JAV dol.
Gautoji medžiaga taisoma ir tvarkoma redakcijos nuožiūra. Nuotraukos ir nesunaudota medžiaga nesaugoma ir grąžinama, tik iš anksto susitarus. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja PLB valdybos nuomonei. Pasirašyta medžiaga gali nereikšti redakcijos nuomonės. Laiškai turi būti pasirašyti tikrosiomis pavardėmis.



1989/VASARA

SPECIALIOJE LAIDOJE

HITLERIO-STALINO SUOKALBIS

(Vokiečių dokumentų šviesoje)
Iš vokiečių kalbos vertė ir spaudai paruošė Bronius Nemickas

Įvadas , 1
Vertėjo žodis 2

I
RIBBENTROPO-MOLOTOVO PAKTO IŠVAKARĖS
30 pirmųjų dokumentų 3-21

II
PO RIBBENTROPO-MOLOTOVO SANDĖRIŲ
31-106 dokumentai 21-51

III
PAVARDŽIŲ RODYKLĖ 52

VIRŠELIUOSE
Pirmame: Ribbentropo-Molotovo pakto ir slaptojo protokolo pasirašymas Maskvoje 1939 rugpjūčio 23. Dokumentus pasirašo Molotovas. Stebi (iš k) Ribbentropas, Stalinas, Sovietų Sąjungos Berlyne ambasados sekretorius Pavlovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos teisių skyriaus viršininkas ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas Gaus.
Paskutiniame: Dalis vokiško Vidurio Europos rytinės dalies žemėlapio, kuriame nubrėžta siena tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos interesų zonų Lenkijoje, patvirtinta Stalino ir Ribbentropo originaliais parašais. Ribben-tropo parašas, įspaustas raudonu storu pieštuku, kartu su jo ranka įrašyta pasirašymo data yra dešiniame žemutiniame žemėlapio kampe. Stalino mėlynas parašas su ilga 58 cm. „laimėtojo" uodega, nusitęsiančia per pusę žemėlapio, rodo jo pasitenkinimą. Žemėlapyje matyti ir kai kurie šių pasirašiusiųjų inicialais pažymėti sienos pataisymai Vokietijos naudai.
ši speciali laida apmokėta JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos lėšomis.

Spausdino V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvė, Kaune, Vytauto pr. 23. Už-sak. Nr. 4415. Tiražas 30 000 egz. Kaina 1,5 rb.

ĮVADAS

Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, kartu su įvairiausiu grobiu 1945 metais į amerikiečių ir anglų rankas pateko ir labai daug dokumentų. Tarp jų buvo ir iš Berlyno išgabenti Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvai. Tais dokumentais tuojau susidomėjo amerikiečių bei anglų žvalgybos ir pradėjo juos tyrinėti. Vėliau buvo nutarta paskelbti bent tuos dokumentus, kurie lietė Vokietijos užsienio politiką, sukėlusią Antrąjį pasaulinį karą.
1946 metais JAV Valstybės departamentas kartu su Anglijos užsienio reikalų ministerija nutarė išleisti apie 20 tomų dokumentų, liečiančių Vokietijos politiką nuo 1918 iki 1945 metų. Prie šio susitarimo prisidėjo ir Prancūzijos vyriausybė. Pirmiausiai buvo nutarta dokumentus paskelbti vokiečių kalba, o vėliau jau ir angliškus vertimus. Dokumentų paruošimui spaudai buvo pakviesti tų kraštų mokslininkai, taip užtikrinant leidinių objektyvumą bei autentiškumą. Dokumentų leidimą sutarusieji kraštai taip pat pasiliko sau teisę jiem labiausiai rupimų dokumentų dalis spausdinti atskirais leidiniais. Tokia teise pasinaudodamas, JAV Valstybės departamentas paruošė ir 1948 metais išleido dokumentų rinkinį apie Vokietijos-Sovietų Sąjungos santykius 1939-1941 metų laikotarpiu. Buvo išleisti du rinkiniai: vienas vokiečių - originalia, o kitas anglų kalba.
Kadangi to laikotarpio santykiai, kaip visiems lietuviams gerai žinoma, lietė Pabaltijo kraštus - tarp jų ir Lietuvą - ir turėjo lemiamos reikšmės tų kraštų tautų bei jų nepriklausomų valstybių likimui, dokumentų apie juos išleidimas negalėjo nematomi praslysti ir pro lietuvių akis. Suinteresuoti lietuviai mokslininkai bei kiti profesionalai tuojau pat griebėsi tų dokumentų tyrinėjimo ir tarp jų greitai surado tuos, kurie parodė Hitlerio-Stalino suokalbį pasidalinti Rytų Europą ir įrodė Sovietų Sąjungos vyriausybės skelbiamą melą, neva Pabaltijo kraštai patys savanoriškai įsijungė į Sovietų Sąjungą ir patys užsikrovė sau vergiją, išnaikinusią trečdalį Lietuvos, Latvijos bei Estijos gyventojų. Keli to suokalbio eigos dokumentai jau seniai buvo paskelbti ir net daugelį kartų pakartoti išeivijos spaudoje. Prasidėjus Pabaltijo kraštų laisvėjimui, pastarųjų metų laikotarpiu tie patys dokumentai buvo paskelbti ir tų kraštų, įskaičiuojant ir Lietuvą, spaudoje. Bet skelbta tebuvo tik Pabaltijo kraštus lietusi Vokietijos-Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis, populiariai vadinama Ribbentropo-Molotovo paktu, ir prie jos pridėti slapti protokolai, liečią Pabaltijo kraštų bei Lenkijos pasidalinimą. Tačiau kaip tokio susitarimo buvo pasiekta, kaip vyko derybos, kaip grobuoniški šių dviejų diktatorių tikslai buvo vystomi Pabaltijo kraštų atžvilgiu, lietuviškai visuomenei iki šiol nebuvo žinoma.
Tuos dokumentus jau seniai tyrinėjo New York'e gyvenantis lietuvis mokslininkas, teisės mokslų daktaras, anksčiau profesoriavęs New York'o Pace universitete - dabar to universiteto profesorius emeritus - Bronius Nemickas. Dr. Bronius Nemickas, lietuvių visuomenei gerai pažįstamas politinės srities darbininkas, nemažai tų dokumentų jau buvo anksčiau išvertęs ir paskelbęs Pasaulio lietuvyje, O dabar, artėjant to Pabaltijo valstybes pražudžiusio Hitlerio-Stalino suokalbio 50 m. sukakčiai ir Pabaltijo tautoms siekiant jo panaikinimo bei susigrąžinimo nepriklausomybių, dr. Nemickas įžvelgė reikalą paskelbti visus Pabaltijį liečiančius suokalbio dokumentus. Tam tikslui jis pasirinko Pasaulio lietuvio žurnalą ir pasiūlė savo patarnavimą.
Iš karto buvo galvota dokumentus skelbti per kelis šio žurnalo numerius, tačiau dėl medžiagos gausos tai pasidarė nebeįmanoma. PL redakcija nutarė dr. Nemicko išverstiems ir paruoštiems dokumentams leisti specialią vasaros laidą. (Kaip skaitytojams žinoma, anksčiau žurnalas vasaromis neišeidavo, ir skaitytojai už tai buvo kompensuojami dviem dvigubomis birželio-liepos ir rugpjūčio-rugsėjo laidomis). Lėšas pažadėjo skirti JAV Lietuvių Bendruomenės krašto valdyba, bet tik kaip paskolą, tikėdamasi, kad šios laidos gavėjai nepagailės kelių dolerių jos išlaidoms apmokėti. Tikėdami, kad ši speciali laida bus svarbi ir įdomi ne tik Pasaulio lietuvio prenumeratoriams, bet ir kitiems tautiečiams, spausdiname jos 7,500 egzempliorių ir siuntinėjame mūsų kartotekoje sutelktiems adresatams.
Taip pat tariamės su Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio leidžiamo laikraščio Atgimimo redakcija dėl šio dokumentų rinkinio persispausdinimo Lietuvoje. Kalbame apie galimybę Atgimimui arba perspausdinti ištisą Pasaulio lietuvio laidą taip, kaip ji išleista čia, Amerikoje, arba išleisti specialia Atgimimo arba kita laida. Ne toks svarbus mum išleidimo būdas, svarbiau, kad ta dokumentų atranka pasiektų ir Lietuvos skaitytojus dar prieš sukakties dieną - rugpjūčio 23.
Dėkojame dr. Broniui Nemickui už dokumentų atranką, vertimą į lietuvių kalbą ir paruošimą spaudai. Ačiū JAV LB Krašto valdybai už paramą lėšomis ir sudarymą sąlygų specialią laidą išleisti. Nuostolio baimei pašalinti pasitikime gavėjais, prašydami nepagailėti bent 3 ar 5 dolerių aukos tos laidos išlaidoms apmokėti, pasinaudojant pridėta atkarpa. Taip pat tikimės, kad šia specialia laida sudominsim ir Pasaulio lietuvio neskaitančius ir sulauksime naujų prenumeratorių, kurių mum taip labai reikia žurnalui išlaikyti. Užtikriname, kad žurnalu nenusivilsite ir džiaugsitės juo taip, kaip džiaugiasi nuolatiniai skaitytojai. Kaip tik šiais metais vyksta naujas prenumeratorių vajus. Ši speciali laida tepaskatina jus tapti tuo nauju prenumeratorium ir prisidėti prie mūsų skaitytojų šeimos.
Prenumeratos kaina nurodyta taip pat jau minėtoje atkarpoje.
Redakcija


VERTĖJO ŽODIS

Ribbentropo-Molotovo paktu populiariai vadinama Vokietijos-Sovietų Sąjungos suokalbis, kurin iš tikrųjų įsipina trys formalūs sandėriai: 1939 m. rugpjūčio 19 d. Vokietijos-Sovietų Sąjungos ūkio sutartis, 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos-Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis ir tos pačios datos slaptas pridėtinis protokolas.
Ūkio sutartimi Vokietija įsipareigojo suteikti Sovietų Sąjungai 200 milijonų reichsmarkių kreditą. Už jį Sovietų Sąjunga galėjo pirkti iš Vokietijos technikos: mašinų, įrengimų, ginkluotės reikmenų (optinių aparatų, šarvuočių šarvų ir kt.). Už šį kreditą sovietai turėjo atsiteisti žaliavomis: pašariniais grūdais, išspaudomis, mediena, medvilne, fosfatais, platina, rūkyta žuvimi, alyva ir kt.
Nepuolimo sutartis su Vokietija buvo tokio pat modelio, kaip ir su kitais Sovietų Sąjungos kaimynais: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija.
Slaptasis pridėtinis protokolas padalijo Rytų Europą į dvi interesų sferas: Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Jis tapo Antrojo pasaulinio karo, Pabaltijo valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - bei kitų Rytų Europos kraštų sovietinės pavergties priežastimi.
Vokietijos-Sovietų Sąjungos ūkiniai pasitarimai prasidėjo 1939 m. sausio mėn., bet ėjo labai nesklandžiai, nes sovietai nepasitikėjo Vokietija ir derybas delsė. Jos kone visiškai užlūžo tų pačių metų vasarą, anglams ir prancūzams ėmus Sovietų Sąjungą į save vilioti. Tik anglų-prancūzų derybininkui William Strangui po du mėnesius trukusių pastangų 1939 m. rugpjūčio 7 d. be rezultatų grįžus į Londoną ir jų karinei misijai Maskvoje taip pat nieko nepešus, derybos vėl atgijo, ir 1939 m. rugpjūčio 19 d. buvo pasirašyta minima Vokietijos-Sovietų Sąjungos ūkio sutartis, o to paties mėnesio 23 d. ir nepuolimo sutartis drauge su slaptu pridėtiniu protokolu.
Pravartu užsiminti, kas nutiko su slaptojo pridėtinio protokolo originalais, ypač dabar, kai jų „ieško" ir nesuranda pats Michailas Gorbačevas. Aure, Sovietų Sąjungos aukščiausioji taryba, jo siūloma, 1989 m. birželio 1 d. nutarė sudaryti specialią komisiją Pabaltijo valstybių inkorporacijai politiškai ir teisiškai ištirti. „Nežinojo" to slaptojo pridėtinio protokolo, perskrodusio Rytų Europą į Vokietijos ir Sovietų Sąjungos interesų sferas, ir vyriausias Kremliaus prokuroras Roman Andriejevič Rudenko Nuernbergo tarptautiniame karo tribunole, nes nenorėjo, kad viešai paaiškėtų Sovietų Sąjungos (Stalino, Molotovo ir kt.) sėbrystė su teisiamaisiais karo nusikaltėliais. „Netiki" tuo protokolu nė Gorbačevas, nes nenori panaikinti jo padarinių - pasitraukti iš neteisėtai užimtųjų Pabaltijo valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Kaip Vokietijos-Sovietų Sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. tariama nepuolimo sutartis, taip ir jos integralus slaptasis protokolas buvo surašyti dviejuose egzemplioriuose vokiečių ir rusų kalba. Tik sovietai težino, kur dėjosi rusiškasis to protokolo originalas. Vokiškojo originalo nutiktis yra aiški - jo nebėra: sunaikintas kartu su Ribbentropo šarvuotu traukiniu. Tačiau buvo numikrofilmuota Vokietijos užsienio reikalų ministerijos apie 10,000 puslapių svarbių dokumentų, tarp jų ir slaptasis pridėtinis protokolas, ir šie mikrofilmai 1945 m. gegužės 14 d. pateko į sąjungininkių rankas. Amerikiečiai ir anglai, pasidarą kopijas, pirminius mikrofilmus 1958 m. grąžino Vokietijos užsienio reikalų ministerijai.
Čia skelbiama dokumentų atranka susideda iš dviejų dalių. Pirmoji atrankos dalis, vardu „Ribbentropo-Molotovo pakto išvakarės", apima tuos dokumentus, kurie apibūdina Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pastangas, privedusias prie Ribbentropo-Molotovo sambaudžio. Antroji dalis, pavadinta „ Ribbentropo-Molotovo sandėrius pasirašius", vaizduoja įvykius, išriedėjusius iš šio suokalbio ir ypač iš Vokietijos-Sovietų Sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. tariamos nepuolimo sutarties integralaus slaptojo pridėtinio protokolo. Didelę atrankos dalį sudaro dokumentai apie Pabaltijį ir ypač apie Lietuvą. Skelbiama ir tokių dokumentų, kurie iš esmės yra skirti kitų kraštų reikalui, bet turi tiesioginio ryšio su šiuo suokalbiu. Tokių dokumentų teksto vietos, kurios liečia Pabaltijį ypač Lietuvą/ yra pabrauktos vertėjo.
Pastabos ir paaiškinimai eina tuoj po kiekvieno dokumento: nenukeliama į dokumentų atrankos pabaigą.
Atrankos pabaigoje pateikiama Ribbentropo-Molotovo sambaudžio vykimą ir padarinius dokumentavusių asmenų rodyklė, nurodanti jų pavardes ir eitąsias pareigas.
baltinis: Das nationalsocialistische Deutschland und die Sowjetunion 1939-1941 (Akten aus dem Archiv des Deutschen Auswaertigen Amts), Department of State 1948.
Bronius Nemickas


DOKUMENTAI

I

RIBBENTROPO-MOLOTOVO PAKTO IŠVAKARĖS

1

Vykdomojo patarėjo (vėliau pasiuntinio), dr. Schnurrės pokalbis su sovietų charge d'affaires Berlyne Astachovu ir prekybos atstovybės vedėju Babarinu Vokietijai ir Sovietų Sąjungai rūpimais klausimais:
Berlynas, 1939 m. liepos 27 d. Slaptai: W1216g

Užrašai

Pagal man duotą nurodymą, vakar vakare pakviečiau į Ewestą vakarienės sovietų atstovą Astachovą ir SSRS prekybos atstovybės vedėją Babariną. Rusai užtruko maždaug ligi 12:30 vai. Pokalbį apie mus interesuojančias politines ir ūkines problemas rusai sutiko gyvai ir susidomėję, taip, kad buvo galima laisvai ir iš pagrindų diskutuoti man pono Reicho užsienio reikalų ministro nurodytas temas.
1. Siedamasis prie Astachovo pastabų apie ankstyvesnį Vokietijos ir Rusijos glaudų bendradarbiavimą ir užsienio politikos interesų bendrumą, aiškinau, kad man atrodytų, jog ir dabar toks bendradarbiavimas būtų galimas, jei sovietų vyriausybė tatai vertintų. Ryšium su tuo galėčiau numatyti 3 etapus:
Pirmas etapas: atstatyti bendradarbiavimą ūkio srityje mūsų sudarysimąja kredito ir ūkio sutartimi.
Antras etapas: normalizuoti ir pagerinti politinius santykius. Čia įeitų, tarp kitų reikalų, kitos šalies interesų paisymas spaudoje ir viešojoje opinijoje, kito krašto mokslinės ir kultūrinės kūrybos pagarba. Prie tokių dalykų priklausytų, pvz., Astachovo dalyvavimas-Muencheno Vokiečių Meno dienoje ar, jam paakinus valstybės sekretorių, vokiečių dalyvių pakvietimas į Maskvos žemės ūkio parodą.
Trečias etapas galėtų būti gerų politinių santykių atstatymas, arba atsiremiant į tai, kas yra anksčiau buvę (Berlyno sutartis), arba pertvarkant naujai, atsižvelgiant į abipusius svarbiausius politinius interesus. Ir šis 3-čiasis etapas man atrodytų pasiekiamas, nes, mano nuomone, visame ruože nuo Baltijos jūros ligi Juodosios jūros ir Tolimųjų Rytų nebūtų tokio užsienio politikos pasipriešinimo, kuris sukliudytų šią sandermę tarp abiejų kraštų. Nepaisant pasauližvalgos visos įvairovės, prie to prisidėtų Vokietijos, Italijos ir Sovietų Sąjungos ideologijos bendrumas, priešiškas nusistatymas prieš kapitalistines demokratijas. Mes, kaip ir Italija, mažai ką bendro turėtume su Vakarų kapitalizmu. Todėl mums atrodytų gana paradoksaliai, jei Sovietų Sąjunga, kaip socialistinė valstybė, dabar norėtų atsistoti kaip tik vakarinių demokratijų pusėn.
2. Astachovas, labai pritariamas Babarino, vaizdavo su Vokietija suartėjimo kelią tokį, koks atitiktų abiejų kraštų gyvenimo interesams. Tačiau jis pabrėžė, kad tik tempas turėtų būti lėtas, laipsninis. Sovietų Sąjunga turėjusi jaustis labai grasoma nacionalsocialistinės politikos. Mes šiandienei savo politinei padėčiai radome tinkamą aptarimą-apsupimas. Visiškai tokia pati politinė situacija susidariusi Sovietų Sąjungai po praėjusių metų rugsėjo įvykių. Astachovas paminėjo Antikomin-terno paktą ir mūsų santykius su Japonija, toliau Muencheną ir ten, Rytų Europoje, mūsų iškovotas laisvas rankas, kurių pasekmės turėjusios pakrypti prieš Sovietų Sąjungą. Mes laikę Pabaltijo valstybes, Suomiją ir Rumuniją savo interesų sritimis, kas galėję sustiprinti Sovietą vyriausybei grėsmės jausmą. Maskvoje esą nenorima tvirtai tikėti vokiečių politikos svyravimu Sovietų Sąjungos atžvilgiu. Tik laipsninės pervartos būtų galima laukti.
3. Atsakydamas nurodžiau, kad vokiečių Rytų politika dabar einanti visiškai kitu keliu. Pas mus negalį būti kalbos apie grėsmę Sovietų Sąjungai. Mūsų tikslai pasukę visiškai kita kryptimi. Pats Molotovas savo paskiausioje kalboje Antikominterno paktą pavadinęs prieš vakarines demokratijas nukreipto sandėrio skraiste. Jis pažįstąs Dancigo ir su juo susietą lenkų klausimą. Ten matyčiau ką kita, kaip interesų priešybę tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Mūsų nepuolimo paktai ir mūsų pasiūlymai gana aiškiai rodą, kad mes respektuoją Pabaltijo valstybių ir Suomijos integralumą. Mūsų santykiai su Japonija esą gerai pagrįstos draugystės santykiai, kurie betgi nesą nukreipti prieš Sovietų Sąjungą. Tatai esą svarbiausia.
Kaip jau sakyta, galėčiau įsivaizduoti toli einantį abišalių santykių išlyginimą, atsižvelgiant į svarbiuosius rusų klausimus. Tačiau tokia galimybė būtų neįmanoma šiuo momentu, Sovietų Sąjungai pasirašant paktą su Anglija ir tuo būdu atsistojant jos pusėje prieš Vokietiją. Tada Sovietų Sąjunga galėtų tapti Vokietijos priešininkė. Tik šituo pagrindu turėčiau pasipriešinti jo nuomonei, kad Vokietijos ir Sovietų Sąjungos susitarimo tempas turėtų būti lėtas. Laikas dabar esąs tinkamas, bet turi būti baigta su Londono paktu. Maskvoje reiktų pergalvoti. Ką galėtų Anglija pasiūlyti Rusijai? Geriausiu atveju - dalyvauti Europos kare ir priešininkauti Vokietijai, tačiau vargu tatai būtų Rusijos siektinas tikslas. Ką gi mes galėtume pasiūlyti? Neutralumą ir pasilikimą nuošalyje nuo galimo Europos konflikto ir, jei Maskva norėtų, vokiečių-rusų interesų sandermę, kuri, kaip ir ankstyvesniais laikais, butų naudinga abiems kraštams.
4. Tęsiant pokalbį, Astachovas vėl grįžo prie Pabaltijo valstybių klausimo ir paklausė, ar mes, be ūkinio įsistiprinimo, turėtume ten kitoniškų, toliau einančių, politinių siekių. Jį labai domino ir Rumunijos klausimas. Kalbėdamas apie Lenkiją, jis pareiškė, kad Dancigas šiaip ar taip grįšiąs į Reichą ir kad Koridoriaus klausimas turėsiąs būti kaip nors išspręstas Reicho naudai. Jis paklausė, ar nekryptų į Vokietiją ir anksčiau Austrijai priklausiusios sritys, ypač Galicijos ir Ukrainos sritys. Apžvelgęs mūsų prekybos politikos santykius su Pabaltijo valstybėmis, tik tiek pasakiau, kad visi šie klausimai jokiu būdu nesanti vokiečių-rusų interesų priešybė. Pagaliau Ukrainos klausimo sprendimas parodęs, kad čia mes nesiekiame nieko, kas kenktų Sovietų interesams.
5. Gana plačiai ginčyjomės apie tai, kodėl nacionalsocializmas užsienio politikos požiūriu ieškojęs Sovietų Sąjungos priešybės. Maskvoje tikrai negalėję to suprasti. Vidaus politikos priešybę komunizmui visuomet pilnai supratę. Panaudojau progą išsamiai išaiškinti mūsų pažiūrą į rusų bolševizmo kaitą pastaraisias metais. Nacionalsocializmo priešybė kaip savaime suprantamas dalykas išriedėjusi iš kovos prieš Vokietijos komunistų partiją, kuri buvo tik Kominterno įnagis. Kova prieš Vokietijos komunistų partiją esanti seniai užbaigta. Komunizmas Vokietijoje esąs išnaikintas. Kominterno reikšmė pasidariusi žymiai menkesnė už Politbiuro reikšmę, kuris dabar vedąs visiškai kitą politiką negu tuo metu, kai pirmavęs Kominternas. Bolševizmo su Rusijos tautine istorija sulydymas, - kurį rodąs rusų didžiųjų vyrų ir žygių garbinimas (Poltavos mūšio šventė, Petras Didysis, Mūšis prie Peipuso ežero, Aleksandras Newskis), kaip matome, ligi tam tikro laipsnio pakeitęs bolševizmo tarptautinį veidą, nes Stalinas pasaulinę revoliuciją atidėjęs ad calendas grae-cas. šiomis sąlygomis mes šiandieną matą aplinkybes, kurių anksčiau nebūtume matę, kad nepasisektų joks bandymas varyti Vokietijoje bet kokios formos komunistų propagandą.
6. Pabaigoje Astachovas pabrėžė, kaip vertingas jam buvęs šis pokalbis. Jis pranešiąs jį Maskvai ir tikįs, kad ten jis turėsiąs matomus pėdsakus tolimesnei plėtotei.
7. Po rusų aiškinimų susidariau įspūdį, kad Maskvoje dar nėra sprendimo, kas pagaliau norima daryti. Rusai nutylėjo pakto su anglais derybų padėtį ir perspektyvas. Iš visko atrodo, tartum Maskvoje kol kas kaip mūsų, taip ir Anglijos atžvilgiu laikomasi delsimo ir lūkuriavimo taktikos, kad atidėtų sprendimus, kurių svarba pilnai įžvelgiama. Todėl receptinė rusų laikysena po įvairių pokalbių, ypač Molotovo laikysena, todėl ūkinių derybų vilkinimas, todėl ir ambasadoriaus Merekalovo sulaikymas Maskvoje. Stabdo per didelis nepasitikėjimas ne tik mumis, bet ir Anglija. Mes turėtume laikyti jau žymiu pasisekimu, jei Maskva šiandieną, po mėnesius trukusių derybų su Anglija, dar nėra tikra, ką gi pagaliau reikėtų daryti.
(Pasirašęs) Schnurre

2

Valstybės sekretorius Weizsaeckeris prašo Vokietijos ambasadorių Maskvoje Graf von der Schulenburgą patirti Molotovo nuomonę apie Schnurrės pokalbį ir pabrėžti, kad vokiečiai yra linkę pripažinti Sovietų Sąjungos interesus Lenkijoje ir Pabaltijo valstybėse.
Dekretas
Berlynas, 1939 m. liepos 29 d. Slaptai! W1216g
5io mėnesio 26 d. vakare įvyko Schnurrės su As-tachovu ir Babarinu išsamus pokalbis, kurio turinys matomas iš pridedamų užrašų. Iš Astachovo atsakymo darytina išvada, kad jo išsamus pranešimas yra jau Maskvoje. Pabaigoje Astachovas paklausė, ar tada, kai aukštas sovietų asmuo apie šiuos klausimus kalbėtųsi su aukštu vokiečių asmeniu, mes reikštume panašias nuomones. Schnurre ta prasme į klausimą atsakė teigiamai.
Mums būtų svarbu žinoti, ar Astachovui ir Babarinui duotieji paaiškinimai rado atgarsį Maskvoje. Jei Jūs rastumėte progą iš naujo kalbėtis su Molotovu, prašau šia prasme pazonduoti ir tam tikslui, jei reikėtų, panaudoti užrašų mintis. Jei paaiškės, kad Molotovas išeina iš ligšiolinio savo susilaikymo, savo aiškinimuose Jūs galite žengti žingsnį toliau ir labiau konkretizuoti tai, kas užrašuose bendrai pasakyta. Tatai liečia ypač Lenkijos klausimą. Mes būtume pasiruošę bet kokioje Lenkijos klausimo plotmėje - ar taikiu būdu, kaip mes norime, ar mums primestu kitu būdu - paisyti visų Sovietų interesų ir su tenykšte vyriausybe susiprasti. Ir Pabaltijo klausimu pozityvioje pokalbio eigoje galėtų būti paryškinta mintis, jog mes Baltikos atžvilgiu laikysimės taip, kad butų paisomi sovietams gyvybiniai Baltijos juros interesai
Nuoraše pasirašęs von Weizsaecker

3

Weizsaeckeris telegrafuoja į Maskvą Schulenburgui, kad Schnurre dar šiandieną (1939 rugpjūčio 3) pranešiąs Astachovui, jog Vokietija yra pasiruošusi tęsti derybas.
Telegrama
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. rugpjūčio 3 d. 13:47 val. Maskvoje gauta 1939 m. rugpjūčio 3 d. 18 vai.
Diplogerma (telegraminis adresas. Vert.)
Maskva
Nr. 164.VIII. 3
CITISSIME
Slaptai.
Ponui ambasadoriui žinoti.

Prijungiama prie šios dienos telegraminio nurodymo.
Atsižvelgiant į politinę padėtį ir norint reikalą paskubinti, mums rūpi, nepakenkiant Jūsų šiandienai paskirtam pokalbiui su Molotovu, tęsti Berlyne pasitarimą apie vokiečių-sovietų interesų išlyginimo konkretizavimą; tuo tikslu šiandieną Schnurre priims Astachovą ir jam pasakys, kad mes esą pasiruošę konkrečiai tąsai, jei to norėtų ir sovietų vyriausybė; šiuo atveju mes siūlytume, kad Astachovas gautų instrukcijas iš Maskvos. Tada būtume pasiruošę visiškai konkrečiai kalbėti apie Sovietų Sąjungą galimai interesuojančius klausimus.
Weizsaecker

4

Ribbentropo pokalbis su Astachovu.
Vokietija norėtų žinoti, ar Sovietų Sąjunga pasiruošusi sureguliuoti visus tarp abiejų kraštų kylančius klausimus.
Ribbentropo telegrama Schulenburgui
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. rugpjūčio 3 d. 15 val. 30 min. Maskvoje gauta 1939 m. rugpjūčio 4 d. 4 val. 30 min.
Diplogerma
Maskva
Nr. 166 - rugpjūčio 3 d.
CITISSIME!
Vakar vakarą priėmiau Rusijos atstovą, kuris anksčiau lankėsi kitais reikalais. Turėjau tikslą tęsti su juo Jums žinomus pokalbius, kurie, mano sutikimu, užsienio reikalų ministerijos narių jau anksčiau buvo vedami su Astachovu. Pradėjau nuo prekybos sutarties derybų, kurios dabar puikiai vyksta, ir nurodžiau tą prekybos sutartį, kaip gerą etapą kelyje į vokiečių-rusų santykių normalizavimą, jei būtų to norima. Esąs žinomas daugiau kaip prieš pusmetį žymiai pasikeitęs mūsų spaudos tonas Rusijos atžvilgiu. Aš maniau, kad, jei rusai norėtų, būtų galimą mūsų santykius iš naujo išpavidalinti dviemis sąlygomis:
a) nesikišant į kitos valstybės vidaus reikalus (tam Astachovas galįs be niekur nieko pritarti);
b) atsižadant prieš mūsų interesus nukreiptos politikos.
\ tai Astachovas neturėjo visiškai aiškaus atsakymo, bet manė, kad jo vyriausybė turinti norą vesti su Vokietija susipratimo politiką. Tęsiau, kad mūsų politika esanti tiesi ir toli numatanti. Mes neskubėję. Mes esą pasiruošę, tik priklausą nuo to, kuriuo keliu žengtų tenykščiai valdovai. Jei Maskva nusistatytų negiamai, tai žinotume, kur esą ir kaip turėtume veikti; priešingu atveju nuo Baltijos jūros ligi Juodosios jūros nebūtų problemos, kurios negalėtume tarpusavyje išspręsti. Pasakiau, kad prie Baltijos jūros abiems esą vietos ir kad rusų interesai su mūsų čia jokiu būdu neturi susikirsti. Lenkijos atžvilgiu žiūrėtume į tolimesnį vystymąsi budriai ir šaltai. Už lenkų provokaciją su Lenkija būtų atsiskaityta per savaitę. Padariau mažą užuominą, kad šituo atveju dėl Lenkijos likimo tektų susitarti su Rusija. Vokiečių-japonų santykiai geri ir draugiški; šie santykiai esą pastovūs. Bet rusų-japonų santykių atžvilgiu turėčiau savo ypatingą nuomonę (pagal ją manyta modus vivendi tarp abiejų kraštų ilgam laikui).
Visą laiką kalbėjau ramiu tonu ir pabaigoje atstovui dar kartą daviau suprasti, kad mes aukštojoje politikoje nesigriebiame taktikos, kaip demokratinės valstybės. Pratę statyti ant tvirto pagrindo, neturėjome kreipti dėmesio į svyruojančią viešąją nuomonę ir negeidavome sensacijų. Jei pokalbiai kaip mūsų nebūtų sutinkami taip diskretiškai kaip jiems pridera, tai nereikėtų jų tęsti. Mes iš to nedarėme didelio dalyko; kaip sakoma, pasirinkimas - Maskvos. Jei ten interesuotųsi mūsų mintimis, ponas Molotovas tuojau galėtų vėl sumegzti siūlą su grafu Schulenburgu (tą pralenkė telegrama Nr. 164).
Pokalbio pabaiga.

Priedas grafui Schulenburgui
Kalbėjau nerodydamas jokios skubos. Atstovas, kuris atrodė suinteresuotas, iš savo pusės kelis kartus bandė pokalbį konkretizuoti, ir aš daviau jam suprasti, kad į tai leisiuosi, kai sovietų vyriausybė pareikš pagrindinį naujo pavidalinimo norą. Jei Astachovas bus šia prasme instruktuotas, mes interesuosimės tuojau konkretizuoti. Tatai yra tiktai Jums žinoti.
Ribbentrop

5

Ambasadorius Schulenburgas praneša užsienio reikalų ministerijai 1939 m. liepos 29 d. pokalbio su Molotovu turinį. Pažadėta užtikrinti Sovietų Sąjungos interesus Pabaltijyje.
Telegrama
Užsieninė Berlynas
Telegrama Nr. 158 - rugpjūčio 3 d.
Į liepos 29 d. dekretą W1216g ir liepos 31 d. telegraminį nurodymą.
šios dienos 1 1/4 valandos pokalbyje Molotovas išsinėrė iš savo ligšiolinio atsargumo ir pasirodė nepaprastai atviras.
Sumezgiau su savo paskiausiu pokalbiu su M. ir pasakiau, kad šiuomet Berlyne esančios atnaujintos ūkio derybos ir, atrodo, pasekmingai einančios. Todėl mes manėme, kad greitai baigsis. Be to, šiomis dienomis Berlyne įvykęs tarp Schnurrės ir sovietų atstovų minčių pasikeitimas, apie kurio turinį M. tikrai esąs painformuotas. M. patvirtino, kad „bendrais bruožais" žinąs. Sumegzdamas su Astachovo klausimu, ar Schnurrės aiškinimai, jei reikėtų, būtų patvirtinti ir autoritetingo vokiečių asmens, pareiškiau, kad aš esąs pavestas išsamiai patvirtinti Schnurres vystytas mintis. Tada aiškinau, kaip mes galvotume apie santykių su Sovietų Sąjunga normalizavimą ir pagerinimą Schnurres minėtų 3 etapų pagrindu. Pridurmu pareiškiau, kad, mūsų nuomone, nesą priešybių tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nuo Baltijos juros ligi Juodosios jūros, kad Antikominterno paktas esąs ne prieš Sovietų Sąjungą nukreiptas, kad mes, sudarydami nepuolimo sutartis su Pabaltijo valstybėmis, dokumentavę savo nusistatymą respektuoti jų integralumą ir kad žinomi mūsų reikalavimai Lenkijai nesąs sovietų interesų pažeidimas. Todėl manėme, kad intersų išlyginimas yra visiškai galimas, ir prašyčiau tuo klausimu sovietų vyriausybės nuomonės.
M. atsakė papunkčiui ilgesniais paaiškinimais. Jis pareiškė, kad sovietų vyriausybė visados norėjusi sudaryti ūkinę sutartį ir, jei vokiečių esąs toks pat noras, jis laikąs ūkinės sutarties sudarymo perspektyvas visiškai naudingas. Jis laikąs mūsų priekaištus dėl sovietų spaudos laikysenos, nepaisant išimčių, nepagrįstus. Bet jis atstovaująs nuomonei, kad abiejų kraštų spauda turinti mesti viską, kas galėtų aštrinti santykius. Jis laikąs reikalinga ir naudinga palengva pradėti kultūrinius santykius ir tvirtinąs, kad jau esą džiuginantys pagerėjimo pradai.
Pereidamas prie politinių santykių, M. pareiškė, kad ir Sovietų Sąjunga norinti normalizuoti ir pagerinti abišalius santykius. Nesanti jų kaltė, kad santykiai pablogėję. To pagrindą jis matąs pirmiausiai iš Antikominterno pakto sudarymo ir iš viso to, kas ryšium su tuo esą kalbėta ir daryta. Man prieštaraujant, kad Kominterno paktas esąs nukreiptas prieš Sovietų Sąjungą (M. pats gegužės 31 jį pavadinęs sanderme prieš Vakarų demokratijas), M. pasakė, kad Antikominterno paktas vis dėlto sutvirtinęs Japonijos agresyvią laikyseną prieš Sovietų Sąjungą. Antra, Vokietija parėmusi Japoniją ir, trečia, Vokietijos vyriausybė visados davusi suprasti, kad ji nedalyvausianti jokiose tarptautinėse konferencijose, kuriose dalyvautų Sovietų Sąjunga. Pavyzdžiu Molotovas nurodė Muencheno susiėjimą. Aš įsakmiai prieštaravau, pabrėždamas, kad nėra prasmės diskutuoti praeities, bet reikia ieškoti naujų kelių.
M. atsakė, kad sovietų vyriausybė esanti pasiruošus dalyvauti tokių kelių ieškant, tačiau jis vis dėlto turįs paklausti, kaip mano šios dienos pareiškimus suderinti su jo minėtais 3 punktais. Kol kas dar nesą įrodymų, kad Vokietijos vyriausybės nusistatymas būtų pasikeitęs.
Po to iš naujo pabrėžiau faktą, kad nėra užsienio politikos priešybių, ir paminėjau, jog vokiečiai yra pasiruošę Pabaltijo atžvilgiu, jei reiktų, taip laikytis, kad būtų užtikrinti sovietiniai Baltijos jūros interesai.
Paminėjus Pabaltijį, M. domėjosi, kurias valstybes turime galvoje ir ar ir Lietuva ten įeinanti.
Lenkijos klausimu pareiškiau, kad mes palaikome žinomus mūsų reikalavimus Lenkijai, bet siekiame taikaus sprendimo. Betgi, jei mums būtų primestas kitoks sprendimas, mes esą pasiryžę paisyti visų sovietų interesų ir dėl to susiprasti su sovietų vyriausybe.
M. pastebimai susiinteresavo, bet pasakė, kad taikus sprendimas priklausąs pirmiausiai nuo mūsų.
Tam energingai pasipriešinau ir nurodžiau, jog anglų užtikrinimas, gaila, padaręs taip, kad sprendimas esąs Lenkijos rankose.
Tada atmečiau Molotovo tvirtinimą, kad vien tik Vokietija esanti kalta dėl vokiečių-sovietų santykių pablogėjimo. Priminiau jam 1935 m. su Prancūzija1) sudarytosios sutarties nelemtą vaidmenį ir pridūriau, kad galimas naujas Sovietų Sąjungos dalyvavimas vokiečiams priešiškoje kombinacijoje galėtų suvaidinti panašų vaidmenį.
M. atsakė, kad dabartiniai Sovietų Sąjungos keliai siekę tik grynai defensyvinių tikslų ir apsigynimo nuo agresijos fronto sustiprinimo. Priešingai, Vokietija Antikominterno 2) paktu parėmusi bei sustiprinusi Japonijos agresyvinę laikyseną ir karinės draugystės sutartimi su Italija 3) greta defensyvinių siekusi, ir ofensyvinių tikslų.
Pabaigoje M. užtikrino, kad jis supažindinsiąs savo vyriausybę su mano pranešimais, ir pakartojo, kad ir sovietų vyriausybė norinti santykių normalizavimo ir pagerėjimo.
Iš visos M. laikysenos rodėsi, kad sovietų vyriausybė yra labiau palinkusi į vokiečių-sovietų santykių gerinimą, tačiau tebėra senas nepasitikėjimas Vokietija. Turiu bendrą įspūdį, kad Sovietų vyriausybė dabar yra nutarusi užbaigti su Anglija-Prancūzija, jei būtų patenkinti visi šie sovietų norai. Žinoma, derybos dar ilgai tęstųsi, nes nepasitikėjimas Anglija taip pat yra didelis. Manau, kad mano pranešimai padarė M. įspūdį, tačiau iš mūsų pusės reikės žymių pastangų sovietų vyriausybės pervartai pasiekti.
Schulenburg

1935 m. gegužės 2 d. Prancūzijos-Sovietų Sąjungos abišalės pagalbos paktas.
2) 1936 m. lapkričio 25 d. Vokietijos-Japonijos Antikominterno paktas, praplėstas, prisijungiant Italijai 1937 m. lapkričio 6 d., Vengrijai bei Mandžukui -1939 m. vasario 24 d. ir Ispanijai - 1939 m. kovo 27 d.
3) 1939 m. gegužės 22 d. Vokietijos-Italijos draugystės ir abišalės pagalbos paktas.

6

Ambasadorius Schulenburgas savo laiške užsienio reikalų ministerijos patarėjui Schliepui aprašo anglų-prancūzų derybas su Sovietų Sąjunga ir pabrėžia sovietų nepasitikėjimą Vokietija.
Maskva, 1939 m. rugpjūčio 7 d.

Mielas pone Schliep!
Didžiausia padėka už Jūsų šio mėnesio 8 d. laišką ir įdomų jo priedą.
šiuomet telefonu gavau nurodymą dalyvauti partijos sąskrydyje. Rugsėjo 1 su kitais užsienio reikalų ministerijos džentelmenais naujoje pilkoje uniformoje turiu keliauti iš Berlyno į Nuerenbergą. Tai reiškia, kad vėliausiai rugpjūčio 27 d. turiu būti Berlyne: paskutinio prisiderinimo ir visokių jos priedų nusipirkimo neišvengsi.
Iš mūsų telegramos Jūs žinote, kad anglų ir prancūzų politinės derybos dabar pertrauktos. Ponas Strangas šiandieną rytą išskrido į Londoną, kadangi tariamai jam susikaupė daug darbo. Savaitės pabaigoje atvyksta anglų ir prancūzų karininkai. Ir čionykščiai britų kariai labai skeptiškai žiūri į būsimųjų karinių derybų perspektyvas. Tarp anglų misijos narių yra Maskvoje buvęs aviacijos attache Collier. Jis yra labai blaivus bei ramus žmogus ir gerai pažįsta sovietines sąlygas. Ir intervencijos metu jis buvo Archangelske. Čionykščiai anglai sveikina jo atsiuntimą, kadangi jis nesileisiąs sovietų apmaunamas, nes pažįstąs jų derybų metodus.
Apie dabar vedamas politines derybas girdima, kad ligi paskutinės dienos Molotovas ten sėdėjo sustingęs ir užsičiaupęs. Jis vos atvėrė burną ir, kai prasižiojo, buvo tik trumpi sakiniai: „Jūsų aiškinimai man atrodo ne visiškai patenkinami. Aš supažindinsiu savo vyriausybę". Anglų ir prancūzų ambasadoriai turėjo būti pritrenkti, bet laimingi, nes dabar jiems ramybės atostogos. Prancūzas vienam mano informantų pasakė: „Dėkui Dievui, kad karinėse derybose nedalyvauja pusbernis".1)
Žinoma, Jūs esate painformuoti apie mano pokalbius su Molotovu. Tikiu, kad mes sovietams ausin įleidome porą gerų blusų. Kiekviename žodyje ir kiekviename žingsnyje mumis matomas didelis nepasitikėjimas. Seniai žinojome, kad taip yra. Tik bėda, kad tokių žmonių nepasitikėjimas įsiliepsnoja labai greitai, bet būva sunkiai ir palengva pašalinamas.
Jums neseniai rašiau apie tariamas bokso kautynes tarp staiga išvykusio Turkijos ambasadoriaus Apaydin ir jo karinio attache. Tada šia žinia netikėjau, tačiau ji yra tikra. Dabar girdžiu iš patikimo šaltinio, kad muštynės vyko net prie liudytojų. Po to, karo attache buvo atšauktas, bet šis sprendimas panaikintas, kad nebūtų naujos paskatos čia apie ginčą kursuojantiems gandams.
Mano senas pažįstamas pasiuntinys Idmanas, kuris dabar valdo Suomijos pasiuntinybę, man pasakojo, kad Molotovas, kai pas jį lankėsi Idmanas, pareiškęs didelį nepasitenkinimą dėl Rusijai priešiškos Suomijos spaudos laikysenos. Idmanas atsakęs, kad Suomijos spauda esanti laisva rašyti, ką ji norinti, ir, jei ji spausdinanti sovietams priešišką straipsnį, tai Sovietų Sąjunga pati turinti duoti tam pagrindą.
Čionykštis Danijos pasiuntinys neseniai pirmą kartą apsilankė pas Molotovą. Ministras pirmininkas užkalbino pasiuntinį apie vokiečių-danų nepuolimo sutartį. Pasiuntinio pareiškimą, kad Danija esanti labai patenkinta pakto sudarymu, jis priėmė nieko neatsakydamas.
Ir čionykščiai Latvijos ir Estijos pasiuntiniai pokalbiuose su Molotovu nušvietė vokiečių nepuolimo sutartis, kaip taikos užtikrinimą, ir nurodė, kad sutarčių sudarymas buvęs visai natūralus, nes Latvija ir Estija turinti atitinkamas nepuolimo sutartis ir su Sovietų Sąjunga. Bet Molotovas atstovavęs nuomonei, kad šios sutartys liudija pokrypį prie Vokietijos, ir nuo šios pažiūros neatsimetęs.
Čionykštis Estijos atstovas, kalbėdamas apie sovietų pažiūrą Pabaltijo klausimu, pasakė, kad Vokietija užtikrinanti Latvijos ir Estijos nepriklausomybę, panašiai kaip Belgijos. Manau, kad dabar sovietai tokio užtikrinimo iš mūsų nebenori.
Generolas Koestringas, kuris kelioms dienoms išvažiavo Berlynan, norėjo Jus aplankyti ir Jums papasakoti, kas čia darosi. Manau, jis tatai atliko. Mes labai smalsaujame, kokių žinių jis parveš mums iš Berlyno. Taip pat smalsumiai laukiame pono Tip-pelskircho, kuris atvyks kitą penktadienį.
Manau, greitai atvyks trys vokiečių džentelmenai, kurie, sovietų vyriausybės, kvietimu turi lankytis čionykštėje žemės ūkio parodoje. Pagaliau paroda yra tikrai aukštos kokybės (nuostabiai puiki). Ar nereikėtų sovietų vyriausybės pakviesti į Karaliaučiaus Rytų mugę? Aišku, kad per vėlu kviesti Sovietų Sąjungą mugėje dalyvauti ir rodinių išstatyti, bet būtų galima, atsakant į kvietimą Žemės ūkio parodon, ir porą sovietų džentelmenų paprašyti, kad mugę nors aplankytų.
Čia tebesiaučia gana dideli karščiai. Man tat labiau patinka, kaip amžinas lietus ir purvas.
Su geriausiais linkėjimais Jūsų žmonai, su gausiais sveikinimais Jums ir su Heil Hitler! mielas pone Schlie-pai.
Visada Jums nuolankus
Pasirašęs Graf von der Schulenburg
Turimas galvoje Molotovas

7

Pokalbyje su Astachovu Schnurre pabrėžė, kad, prieš prasidedant vokiečių-lenkų karui, reikia vokiečių-sovietų susitarimu užtikrinti Sovietų Sąjungos interesus Lenkijoje
c.o. W1301/38g
Užrašai
Sovietų atstovas Astachovas šiandieną 11 val. apsilankė pas mane valandos pokalbiui. Pirmiausiai kalbėjome apie vokiečių dalyvių kelionę Maskvos žemės ūkio parodon (plg. apie tai specialius užrašus). Po to paklausiau Astachovą, ar jis turėtų iš Maskvos ką nauja apie mūsų aptartus klausimus. Astachovas tai patvirtino ir šitaip pasakojo:
„Mūsų pokalbyje aiškintasis klausimas, ar kredito sutarties įžangoje reikalinga politinė mintis, buvęs svarstytas ir Maskvoje. Ten buvę numatyta kredito ir ūkio sutarties geriau nesuplakti su politinėmis formuluotėmis. Tačiau tatai būtų buvusi šiokia tokia įžvalga ateitin." Ponui Astachovui atsakiau, kad tokia esanti ir mūsų pažiūra. Tada Astachovas sakė, jog jis dar kartą gavęs iš Maskvos įsakmų nurodymą pabrėžti, kad sovietų vyriausybė norinti pagerinti santykius su Vokietija. Tuo pasinaudodamas pokalbio eigoje Astachovui aiškinau:
„Mes patenkinti patyrę, kad sovietų vyriausybė norinti tęsti pokalbį apie vokiečių-sovietų santykių pagerinimą. Norėjome, kad Molotovas paaiškintų mums savo pagrindinę sampratą apie sovietų interesus, kad geriau eitų tolimesni pokalbiai, ir manėme, kad būtų per anksti mums aiškintis konkrečius klausimus, nežinant sovietų interesų. Dabar betgi būtų dar vienas tikrai aktualus klausimas, būtent -Lenkija. Lenkijos didybės beprotystė, Anglijos palaikoma, stumianti Lenkiją prie vis naujų provokacijų. Vis turėjome vilties, kad Lenkija kaip nors susiprotėsianti taip, kad būtų galima prieiti prie taikaus sprendimo. Jei taip neįvyktų, tai prieš mūsų valią ir prieš mūsų norą galėtų vykti ir karinis sprendimas. Jei mes, kaip tatai pakartodami jau darę, pasiūlytume Maskvai duosnų interesų išlyginimą, tai mums būtų svarbu žinoti, kaip sovietų vyriausybė laikytųsi Lenkijos klausimu. Maskvoje dabar, politinėms deryboms nepasiekus rezultato su Anglija ir Prancūzija, vykstančios karinės derybos. Mums sunku tikėti, kad akivaizdoje aiškios interesų būklės sovietų vyriausybė prisiklijuotų prie Anglijos ir taip pat kaip Anglija taptų Lenkijos didybės beprotiškų siekių laiduotoju. Žinoma, vokiečių-sovietų pasitarimams būtų blogas įvadas, jei būtų užsimota iš Maskvos karinių derybų išridinti prieš mus kokią karinę santarvę, kurioje dalyvautų Sovietų Sąjunga. Taigi Sovietų Sąjungos nusistatymas Lenkijos klausimu mus interesuoja ir, antra, užmojai, kurie svarstomi Maskvos karinėse derybose su Anglija ir Prancūzija. Dar kartą galėčiau užtikrinti ponui Astachovui, kaip tatai jau esu sakęs, kad net ir karinio sprendimo atveju galėtų būti apriboti vokiečių interesai Lenkijoje. Jokiu būdu jie neturi susikirsti su bet kokiais sovietų interesais, mes tik turėtume šiuos interesus žinoti. Jei Maskvoje su Anglija vedamų derybų motyvas būtų Vokietijos grėsmės jausmas vokiečių-lenkų konflikto atveju, tai mes iš savo pusės būtume pasiruošę suteikti Sovietų Sąjungai bet kokį geidžiamą saugumą, kuris tikrai būtų reikšmingesnis už Anglijos paramą, kuri Rytų Europoje juk niekados negalėtų būti efektyvi.
Astachovas labai susidomėjo, bet, žinoma, neturėjo iš Maskvos instrukcijų kalbėti Lenkijos klausimo ar Maskvos derybų temomis. Tačiau pokalbio eigoje jis savaime gana išsamiai išplėtė abi temas. Derybos su anglais esančios pradėtos, kai dar nieko nebuvę jaučiama apie vokiečių susipratimo norą. Derybos esančios pradėtos mažu entuziazmu, bet reikią jas vesti, nes reikią apsisaugoti nuo vokiečių pavojaus ir pagalbą priimti iš ten, iš kur ji pasiūlyta. Padėtis esanti tikrai pasikeitusi, prasidėjus pokalbiams su Vokietija. Bet dabar nesą galima lengvu mostu nutraukti tai, kas apgalvotai buvę pradėta. Kaip derybos pasibaigsiančios, jo nuomone, nesą tikra ir esą visiškai galima, kad ir vyriausybė laikanti klausimą visiškai atvirą. Taip pat mūsų šios dienos pokalbis, kaip ir ankstyvesni, tikrai paveiksiąs šia kryptimi. Lenkijos klausimu jis pasakė, kad esąs abejingas, ar gausiąs iš Maskvos konkretų atsakymą apie šią masyvinę problemą, šioje pasikalbėjimų vietoje norint galutinai aiškintis Lenkijos klausimą, esą reikštų kinkyti vežimą prieš arklį. Astachovas bandė patirti, ar artimiausiomis dienomis vokiečiai išspręsią Lenkijos klausimą ir kokie būtų jų tikslai Lenkijos atžvilgiu. Nuo atsakymo į šį klausimą aš išsisukau ir daugiau šios temos nebespaudžiau. Astachovas nori painformuoti ir prie klausimo grįžti. Besikalbant paklaustas, Astachovas apie ambasadoriaus grįžimą klausimo negalėjo atsakyti. Priešingai, jis manęs klausė, ar mes iš Maskvos ką girdėję apie pono Merekalovo grįžimą. Tačiau jis pabrėžė, kad mūsų pokalbiams esą visiškai vis tiek, kas Berlyne atstovauja Sovietų vyriausybei.
Berlynas, 1939 rugpjūčio 10 Pasirašęs Schnurre

8

Ambasadorius Graf von der Schulenburgas įspėjo užsienio reikalų ministeriją nepersistengti ir patarė būti atsargiems su Maskva. Molotovas interesavosi Lietuva.
Laiškas
Vokietijos ambasadorius Maskva, 1939 m. rugpjūčio 14 d. Labai gerbiamas pone von Weizsaeckeri!

Labai dėkui už Jūsų malonų šio mėnesio 7 d. raštą.
Dar vis manau, kad mūsų santykiuose su Sovietų Sąjunga reikia vengti audringų žygių. Taigi laikau visiškai teisinga, kad Sovietų ambasados traktavimas tik pamažu būtų švelninamas.
Mano paskiausiame pokalbyje su Molotovu buvo tokie pagrindiniai taškai: pareiškimas apie Pabaltijį ligi tam tikro laipsnio jį patenkino, tik jis norėjo žinoti, ar mes ir Lietuvą įjungiame į Pabaltijo valstybes. Mano aiškinimai Lenkijos klausimu padarė jam pastebimo įspūdžio: jis klausė mano žodžių dideliu dėmesiu. Dėmesio verta turbūt yra ši jo pastaba: „Vokiečių noro, kad Lenkijos klausimu nebūtų Reichui primetamas sprendimas, patenkinimas pirmiausiai priklauso nuo pačios Vokietijos". Ponas Molotovas tuo norėjo atvirai pasakyti, kad, nepaisant kas bebūtų, vistiek kaltė kristų mums. Galop - ir čia, atrodo, būsiant svarbiausiu klausimu - ponas Molotovas reikalavo, kad mes neberemtume japonų „agresijos". Ryšium su tuo turbūt įdomu: geriausiai informuotos Amerikos ambasados narys pareiškė vienam iš mūsų džentelmenų, kad mes kiekvienu momentu galėtume sužlugdyti britų-prancūzų derybas, jei liautumės rėmą japonus, jei savo karinę misiją grąžintume į Kiniją ir teiktume kinams ginklus. Bijau, kad šios amerikiečio mintys nebūtų per daug optimistiškos ir be niekur nieko įvykdomos, betgi Reicho užsienio ministras šiuo klausimu turėjo savo nuomonę. 5ia kryptimi turėtų būti vis dėlto kas nors daroma, jei norime eiti toliau.
Dabar jau trys dienos, kai britų ir prancūzų karinės misijos yra Maskvoje. Sovietai jas sutiko be didesnių iškilmių. Ligšiol su kariais būta visiškai nedaug pasikalbėjimų, apie kurių turinį ir pasiekas dar nieko nežinoma. Prileidžiu, kad derybos ilgai tęsis.
Atsižvelgiant į tai, ką reikės atlikti, norėčiau pranešti: gavau nurodymą dalyvauti Nuernbergo partijos sąsrydyje ir rugsėjo 1 d. kartu su kitais užsienio tarnybos džentelmenais turiu keliauti iš Berlynoi į Nuernbergą. Toliau tam tikslui turiu pasisiūdinti naują pilką uniformą. Nors visiškai pasiruošta, vis dėlto trims dienoms reikia sustoti Berlyne, kad galėčiau pasiimti paskutines instrukcijas ir apsipirkti. Tai reiškia, kad vėliausiai rugpjūčio 26 d. turiu iš čia išvažiuoti. Užsienio reikalų ministerijos man duotosios instrukcijos yra aplinkraščiai, kaip kad juos gavome atvirai kiekvienas iš mūsų. Ar pagal esamą padėtį nebūtų teisingiau ir reikalingiau, kad šįkart nevykčiau į Nuernbergą, bet pasilikčiau čia? Žinoma, negaliu šių dalykų tikrai numatyti, bet mažų mažiausiai norėčiau Jus šia prasme paklausti. Pagal esamą padėtį laikau teisinga, kad mūsų politiniai pokalbiai su Sovietų Sąjunga vyktų Berlyne. Atsižvelgiant į čionykštes sąlygas, bet gi man atrodo tikra, kad kartais turėsiu kalbėti su Molotovu, aukščiausiai pasiekiamu asmeniu, nors ir vien tik norint įvykių eigą paskubinti. Pasikalbėjimus su Molotovu aš atlieku tikrai geriausiai ir lengviausiai. Keistas ir sunkaus charakterio žmogus prie manęs priprato ir pokalbiuose su manimi neteko didžiosios dalies šiaip visuomet rodyto rezervuotumo. Kiekvienas naujas žmogus turėtų pradėti iš pradžių. Bet, kaip sakoma, negaliu numatyti, ar ši mintis galėtų kaip nors praeiti ar reikia duoti pirmenybę dalyvavimui partijos sąskrydyje. Todėl būčiau Jums labai dėkingas, jei Jūs man šiuo reikalu atsiųstumėte trumpą telegramą.
Su geriausiais sveikinimais ir su Heil Hitler!, labai gerbiamas pone von Weizsaecheri, Jums visados labai nuolankus.
F. W, Schulenburg

9

Užsienio reikalų ministerija (dr. Schnurre) pranešė ambasadoriui Schulenburgui, jog Astachovas painformavęs, kad sovietų vyriausybė norinti palaipsniui išsiaiškinti keletą iškilusių klausimų.
Telegrama
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. rugpjūčio 14 d. 13 val 52 min..

Maskvoje gauta 1939 m. rugpjūčio 14 d. 17 val. Diplogerma Maskva Nr. 171 - rugpūčio 14 d.

Ponui ambasadoriui žinoti.
Šeštadienį pas mane buvo Astachovas ir man pranešė:
Iš Maskvos gavęs instrukciją čia pranešti, kad iš sovietų pusės esą interesuojamasi išsiaiškinti atskirus, ligi šiol iškilusius, klausimus. Tokiais klausimais, šalia šmėseluojančių ūkio derybų, tarp kitų reikalų A. nurodė spaudos klausimus, kultūrinį bendradarbiavimą, Lenkijos problemą, senų politinių vokiečių-sovietų sutarčių klausimą. Toks išsiaiškinimas betgi galįs vykti tik palaispniui, kaip mes sakytume, etapais. Sovietų vyriausybė šiam išsiaiškinimui siūlytų Maskvą, kadangi jiems būtų žymiai lengviau ten tęsti pokalbius. Siame pokalbyje A. paliko atvirą klausimą, ką numatyti Maskvos pokalbių partneriu - ambasadorių ar kitą atsiųsimą asmenį.
\ mano klausimą, kurion kategorijon sovietai įgru-puotų Lenkijos klausimą, A. atsakė, kad jis negavęs specialaus nurodymo dėl eilės, bet kad jo instrukcijos svoris esąs žodyje palaipsniui.
5ie A. pranešimai turėtų būti Jūsų paskelbtųjų atstovo išplėstųjų instrukcijų išdava.
Bus daugiau nurodymų.
Schnurre

10

Ribbentropas pavedė ambasadoriui Schulenburgui pranešti Molotovui, kad jis esąs pasiruošęs atvykti į Maskvą tartis visais iškilusiais klausimais.
Telegrama
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. rugpjūčio 14 d. 22 val. 53 min. Maskvoje gauta 1939 m. rugpjūčio 15 d. 4 val. 40 min.
CITISSIME!
Diplogerma
Maskva
Nr. 175 - rugpjūčio 14 d.
Ponui ambasadoriui asmeniškai,. Prašau Jus aplankyti poną Molotovą ir jam pranešti: 1) Tautinių idėjų priešybė, įkūnyta nacionalsocialistinės Vokietijos, ir pasaulio revoliucijos idėja, įkūnyta SSRS, buvoa) pastaraisiais metais vienintelė priežastis, kad Vokietija ir Rusija atsidūrė dviejose pasauližvalgiškai atskirtose ir tarpusavyje kovojančiose stovyklose. Naujojo meto vystymasis, atrodo, byloja, kad skirtingos pasauližvalgos nekliudė abiems valstybėms protingai santykiauti ir atstatyti naują gerą bendradarbiavimą. Taip galėtų būti užbaigtas užsienio politikos priešybės periodas visiems laikams ir duotas laisvas kelias į naują abiejų kraštų ateitį.
2) Nėra realios interesų priešybės tarp Vokietijos ir Rusijos. Vokietijos ir Rusijos gyvenimo erdvė susiliečia, bet nesikerta natūraliais savo poreikiais. Tuo būdu nėra jokios priežasties agresyviai tendencijai prieš viena kitą. Vokietija neturi jokių agresyvių užmojų prieš SSRS. Reicho vyriausybė mano, kad Baltijos ir Juodosios jurų tarpe nėra klausimo, kuris negalėtų būti išspręstas abu kraštus visiškai patenkinančiu būdu. Prie jų priklauso tokie klausimai kaip Baltijos jura, Pabaltijis, Lenkija, Pietryčių Europa ir kt. Be to, abiejų kraštų politinis bendradarbiavimas galėtų būti tik naudingas. Tatai taip pat liečia vokiečių ir rusų ūkį, kuris krypsta šia linkme.
3) Nėra abejonės, kad vokiečių-rusų politika šiandieną pasiekė posūkio tašką. Artimiausiu metu Berlyne ir Maskvoje padarysimi sprendimai per generacijas turės lemiamos reikšmės vokiečių ir rusųb) tautų santykių formavimui. Nuo jo priklausys, ar abi tautos vieną dieną iš naujo ir be būtino pagrindo sukryžiuos ginklus, arba vėl sueis į naujus draugiškus santykius. Abiems kraštams anksčiau visuomet gerai sekėsi, kai jie buvo draugai, ir blogai ėjo, kai jie buvo priešai.
4) Tikra, kad Vokietija ir sovietinė Rusija dėl daugelio metų pasauližvalginės priešybės šiandieną viena kita nepasitiki. Reikia pašalinti dar daug susikaupusių šiukšlių. Bet reikia patvirtinti, kad vokiečių natūralios simpatijos rusiškumui niekados nedingo. Jomis galima iš naujo pagrįsti abiejų valstybių politiką.
5) Reicho vyriausybė ir sovietų vyriausybė pagal senąd) patirtį turi su tuo skaitytis, kad kapitalistinės Vakarų demokratijos yra kaip nacionalsocialistinės Vokietijos, taip ir sovietinės Rusijos, nenumaldomi priešai. Jos šiandieną sudarydamos karinę sutartį, iš naujo bando supjudyti į karą Rusiją su Vokietija. 1914 m. ši politika sužlugdė Rusijos režimą e). Interesas verčia abu kraštus elgtis taip, kad Vakarų demokratijos niekados neišdraskytų Vokietijos ir Rusijos.
6) Anglų taktikos0 iššauktas vokiečių-lenkų santykių suaštrinimas, kaip ir anglų stūmis į karą ir su tuo susieti sandėriniai siekiai, verčia veikiai išryškinti vokiečių-rusų santykius. Kitaip, vokiečiams neprisidedant, dalykai galėtų įgauti kitą eigą, kuri abiems vyriausybėms surištų rankas atstatyti vokiečių-rusų draugystę ir tokiu atveju išryškinti Rytų Europos teritorinius klausimus. Abiejų kraštų vadovybė todėl turi neleisti dalykų nustumti, bet turi juos tinkamu laiku sučiupti.
Kaip mums buvo pranešta, sovietų vyriausybė taip pat nori išryškinti vokiečių-rusų santykius. Bet kadangi, kaip rodo dabartinė patirtis, šis išryškinimas įprastu diplomatiniu kanalu tik palengva gali būti pasiekiamas, esu pasiruošęsg) trumpam atvykti į Maskvą, kad Fuehrerio vardu išaiškinčiau jo pažiūrą ponui Stalinui. Tik taip tiesiogiai išsišnekant, mano nuomone, yra pasiektinas pakeitimas, ir neturi būti negalima padėti pagrindo vokiečių-rusų santykių galutiniam apvalymui.
Priedas: prašau šios instrukcijos neduoti Molotovui raštu, bet tik žodžiu paskaityti. Pabrėžiu, kad ji tikriausiai pasieks poną Staliną ir tokiu atveju įgalinu Jus mano pavedimu paprašyti Molotovą audiencijos pas Staliną, kad galėtumėte ir tiesiogiai jam padaryti šį svarbų pranešimą. Greta išsiaiškinimo su Molotovu, mano apsilankymą sąlygotų išsamus pokalbis su Stalinu.
Ribbentrop
1) Pranešime Molotovui (šalia reguliaraus pakeitimo „Rusijos į „SSRS" ir „rusiško" į „sovietinę") buvo ranka įrašyti tokie pakeitimai:
a) Pasauližvalginė priešybė tarp nacionalsocialistinės Vokietijos ir SSRS buvo...
b) santykių tarp vokiečių tautos ir SSRS tautų
d) visą
e) Šis sakinys paimtas į skliautelius ir paraštėje pakeistas taip: 1914 m. ši politika atnešė Rusijai blogas pasekmes
f) politika
g) yra ponas Reicho užsienio reikalų ministras von Ribbentropas pasiruošęs.

11

Ambasadorius Schulenburgas informavo užsienio reikalų ministeriją, jog Molotovas jau tikįs Vokietijos tiesumu, bet manąs, kad Ribbentropo kelionei dar reikią geriau pasiruošti; keliąs nepuolimo pakto ir Pabaltijo klausimus.
Maskva, 1939 m. rugpjūčio 15 d.
Telegrama
Užsieninė
Berlynas
CITISSIME
Telegr. Nr. 175 - rugpjūčio 15 d.
\ telegramą Nr. 175 - rugpjūčio 14 d.
Slaptai!
Molotovas man patikėto pranešimo turinį priėmė didžiausiu interesu, pranešimą pavadino nepaprastai svarbiu ir pareiškė, kad tatai veikiai pranešiąs savo vyriausybei ir greitai man atsakysiąs. Jau dabar jis galįs pareikšti, kad sovietų vyriausybė karštai sveikinanti vokiečių užmojį pagerinti santykius su Sovietų Sąjunga ir akivaizdoje mano šios dienos pranešimo tikinti šio užmojo tiesumu.
Pono Reicho užsienio reikalų ministro atvykimo klausimu jis norįs pareikšti savo nuomonę, jog šitokia kelionė esanti reikalinga atitinkamo paruošimo, kad nuomonių apkaita pasiektų rezultato.
Ryšium su tuo jis domėjosi, kaip Vokietijos vyriausybė žiūrėtų į idėją sudaryti nepuolimo paktą su Sovietų Sąjunga, toliau - ar Vokietijos vyriausybė esanti pasiruošusi paveikti Japoniją, kad pagerėtų sovietų-japonų santykiai ir liautųsi sienų konfliktai, ir ar vokiečiai galvoją apie Pabaltijo valstybių galimą bendrą garantavimą.
Ryšium su siekiamu ūkio mainų išplėtimu M. pripažino, kad Berlyno derybos vyksta sėkmingai ir eina prie naudingos pabaigos.
M. pakartojo, kad, jei šios dienos mano pranešimas įimąs ir nepuolimo pakto idėją ar ką panašaus, tai reikią šiuo klausimu kalbėti konkrečiai, kad Reicho užsienio reikalų ministro atvykimas nesibaigtų tik nuomonių apkaita, bet būtų pasiekti konkretūs sprendimai.
M. pripažino, jog reikia skubėti, kad nebūtume pastatyti prieš įvykusius faktus, bet pabrėžė, kad esąs būtinas jo paminėtų klausimų paruošimas,
Pokalbio eigos išsamūs užrašai iškeliauja specialiu kurjeriu ketvirtadienį lėktuvu.
Schulenburg

12

Ambasadorius Schulenburgas išsakmiai apibūdino savo pokalbį su Molotovu.
Slaptai
Užrašai
Š.m. rugpjūčio 15 d. 20 val. pokalbį su Molotovu pradėjau tvirtindamas, kad, pagal mus pasiekusius pranešimus, sovietų vyriausybė turinti interesą tęsti politinius pokalbius, tačiau norinti juos vykdyti Maskvoje.
Molotovas atsakė, kad taip esą.
Tada ponui Molotovui perskaičiau man patikėto pranešimo turinį, kurio vokiškas tekstas tuojau paskirsniui buvo išverstas rusiškai. Supažindinau Molotovą ir su man duotosios instrukcijos priedo turiniu. Molotovui pranešiau, kad aš, jei reikėtų, turįs pono Reicho užsienio reikalų ministro pavedimą prašytis audiencijos pas Staliną, ir patvirtinau, kad, greta išsišnekėjimo su Molotovu, pono Reicho užsienio reikalų ministro išsamus pokalbis su Stalinu sąlygojąs ketinamąjį apsilankymą. Pono užsienio reikalų ministro norui, kad instrukcijos turinys galimai greičiau galėtų pasiekti Staliną, Molotovas parodė pritarimo gestą. Molotovas, skaitant instrukciją, klausėsi įtempta atida ir nurodė savo sekretoriui kaip galima išsamiau ir tiksliau užsirašyti.
Tada Molotovas pareiškė, kad jis dėl mano pranešimų svarbos negalįs man tuojau atsakyti,bet, pirmiausiai turįs pranešti savo vyriausybei. Tačiau jau dabar galįs pareikšti, kad sovietų vyriausybė karštai sveikinanti vokiečių pareikštą užmojį siekti santykių su Sovietų Sąjunga pagerinimo. Atidėdamas tolimesnius pranešimus, kuriuos man greitai pranešiąs painformavęs savo vyriausybę, o dabar jis norįs pareikšti savo nuomonę apie Vokietijos vyriausybės pasiūlymus. Pono Reicho užsienio reikalų ministro kelionė į Maskvą reikalaujanti išsamaus paruošimo, kad laukiamoji nuomonių apkaita subrandintų vaisių. Ryšium su tuo prašyčiau pranešti, ar šie dalykai atitiktų faktus.
Sovietų vyriausybė š.m. birželio pabaigoje gavo iš savo atstovo Romoje telegrafinį pranešimą apie jo pokalbį su Italijos užsienio reikalų ministru Ciano. Šio pokalbio metu Ciano sakęs, kad vokiečiai turį planą, kurio tikslas esąs žymiai pagerinti vokiečių-sovietų santykius. Ryšium su tuo Ciano paminėjęs tokias plano pastraipas:
1) Vokietija neatsisakytų paveikti Japoniją gerinti santykius su Sovietų Sąjunga ir pašalinti sienų konfliktus;
2) toliau būtų svarstoma galimybė sudaryti su Sovietų Sąjunga nepuolimo paktą ir bendrai garantuoti Pabaltijo valstybes;
3) Vokietija esanti pasiruošusi plačios apimties sutarčiai su Sovietų Sąjunga.
Šių pastraipų turinys labai sudominęs sovietų vyriausybę, ir jis - Molotovas - norėtų žinoti, kas tikra esą šiame plane, kurį Ciano apmetęs sovietų atstovui ką tik išsakytu būdu.
Atsakiau, kad Ciano pranešimai remiasi aiškiai čionykščio Italijos ambasadoriaus Rosso informacija, kurią ir mes jau girdėję. Šios žinios turinys veikiausiai susidarąs iš Rosso kombinacijų.
\ Molotovo klausimą, ar Rosso iš piršto išlaužęs savo duomenis, atsakiau, kad tik tam tikra sąlyga tai būtų teisinga. Mes tikrai norėję - kaip Molotovui žinoma -pagerinti vokiečių sovietų santykius ir, žinoma, galvoję, kaip toks pagerinimas galėtų būti pasiektas. Šio galvojimo rezultatas esąs papasakotas Molotovui žinomuose mano nurodymuose ir pono Reicho užsienio reikalų ministro bei pono Schnurres pareiškimuose ponui Astachovui.
Molotovas atsakė, kad jo neinteresuojąs klausimas, ar teisingai Rosso minimi savo vyriausybę. Dabartiniu momentu sovietų vyriausybei iš viso svarbu žinoti, ar Rosso informacijos planai ar kas panašaus tikrai egzistuoją, ir ar Vokietijos vyriausybė dar domėtųsi tokiomis idėjomis. Molotovas žinią patyręs iš Romos, nieko nepaprasto neradęs. Sovietų vyriausybė per visus šiuos pastaruosius metus buvo susidariusi įspūdį, kad Vokietijos vyriausybė nenorinti gerinti santykių su Sovietų Sąjunga. Dabar dalykai atrodą kitaip. Iš pastarosiomis savaitėmis buvusių pokalbių Sovietų vyriausybė įsitikinusi, kad Vokietijos vyriausybė tikrai rimtai užsimojusi keisti santykius su Sovietų Sąjunga. Jis laikąs sprendžiamu šios dienos pareiškimą, kuris ypač reikšmingai ir aiškiai išreiškiąs šį norą. Sovietų vyriausybė visados buvusi pozityviai nusistačiusi gerų santykių su Vokietija klausimu ir džiaugiantisi, kad dabar taip esą ir vokiečių pusėje. Nesą labai reikšminga ar į Rosso informacijos smulkmenas iš vokiečių pusės buvęs tikrai atkreiptas dėmesys, ar ne. Molotovas susidaręs įspūdį, kad daug buvo pasiekta, kadangi šios idėjos ėję tąja pačia kryptimi, kuri ir vokiečių pusėje jau prieš mėnesius pasirodžiusi. Ryšium su tuo jis pastebįs pasitenkinimą, kad pasistūmėjo Berlyno ūkio derybos ir pasuko tikrai geron pabaigon.
Pastebėjau, kad ūkio derybos ir mus patenkinančios, ir paklausiau, kaip jis vaizduojąsis politinių pokalbių tolimesnį modus procedendi.
Molotovas pakartojo, kad jį labiausiai dominąs atsakymas į klausimą, ar vokiečiai tebeturį norą konkretizuoti Rosso informacijos minėtus planus. Taigi, pvz., sovietų vyriausybė norinti žinoti, ar Vokietija matanti realių galimybių paveikti Japoniją, kad pagerintų savo santykius su Sovietų Sąjunga.
Kaip yra toliau su nepuolimo pakto sudarymo idėja? Ar Vokietijos vyriausybė tam teigiamai nusiteikusi, ar šis klausimas giliau dar neišaiškintas?, - pridūrė įsakmiai Molotovas.
Atsakiau - santykių su Japonija klausimu Reicho užsienio reikalų ministras jau pasakąs ponui As-tachovui, kad turįs savo specialią pažiūrą. Iš to būtų galima daryti išvadą, kad ponas Reicho užsienio reikalų ministras jau esąs susiinteresavęs šiuo klausimu, juolabiau kad jis turįs ne mažos įtakos į Japonijos vyriausybę.
Molotovas sakė, kad visa tai jį labai domina ir kad jis pilnai remiąs Rosso pranešimo mintis. Jis tęsė, kad ryšium su ketinama pono Reicho užsienio reikalų ministro kelione į Maskvą sovietų vyriausybei esą svarbu gauti atsakymą į klausimą, ar Vokietijos vyriausybė būtų pasiruošus sudaryti su Sovietų Sąjunga nepuolimo paktą ar ką panašaus. Viena ankstyvesne proga buvę kalbėta apie „ankstyvesniųjų sutarčių atgaivinimo ir atnaujinimo" galimybę.
Patvirtinau ponui Molotovui, kad mes tikrai galvotume apie naują reikalų sutvarkymą, remdamiesi arba praeitimi, arba, jei reikėtų, ir nauju pagrindu. Tada paklausiau, ar galėčiau taip suprasti, kad jo iškeltieji klausimai sudarytų pono užsienio reikalų ministro Maskvos pokalbių objektą, ir jis man tatai pranešęs, kad aš paruoščiau Reicho užsienio reikalų ministrą šiems klausimams.
Molotovas atsakė, kad jis pono užsienio reikalų ministro atvykimo klausimu duosiąs dar papildomą atsakymą. Bet jam atrodą, jog prieš kelionę reikią išaiškinti ir paruošti tam tikrus klausimus, kad Maskvoje nebūtų tik pasikalbėta, bet ir sprendimai galėtų būti padaryti. Jis visiškai pripažįstąs esant teisingą mano nurodymą, kad reikią greitai paskelbti. Taip pat jis mano, jog reikią skubinti, kad įvykiai mūsų nepastatytų prieš faktus. Reikią pakartoti, kad, jei Vokietijos vyriausybė pozityviai nusistatytų nepuolimo pakto sudarymo idėjos atžvilgiu ir mano šios dienos pareiškimas įimtų šią ar panašią mintį, tai pirmiausiai šis klausimas ir turėtų būti konkrečiai svarstomas. Jis mane prašąs šia prasme painformuoti mano vyriausybę.
Maskva, 1939 m. rugpjūčio 16 d. (Pasirašęs) Graf von der Schulenburg

13

Ambasadoriaus Schulenburgo laiškas valstybės sekretoriui Weizsaeckeriui pabrėžė Molotovo atvirumą ir norą tartis. Vokiečiams dar nepaaiškėjusį tiksli Sovietų Sąjungos užmačių į Pabaltijį apimtis.
Laiškas
Maskva, 1939 m. rugpjūčio 16 d.
Labai gerbiamas pone valstybės sekretoriau!
Iš vakarykščio savo pokalbio su Molotovu kaip galint greičiau norėčiau pabrėžti štai ką.
Ponas Molotovas buvo nepaprastai nuolankus ir atviras. Susidariau įspūdį, kad pono Reicho užsienio reikalų ministro atsilankymo pasiūlymas gerokai paglostė Molotovą asmeniškai ir kad jis tą pasiūlymą laiko mūsų gerų intencijų įrodymu. (Aš atsimenu, jog -pagal laikraščių pranešimus - Maskva anksčiau reikalavo, kad Anglija ir Prancūzija atsiųstų kabineto ministrą ir kad jo vieton atvyko tik ponas Strangas, nes Londonas ir Paryžius pykę, kad Vorošilovui neleido dalyvauti anglų manevruose, nors iš tikrųjų yra kas kita, kadangi ligi šiol sovietiniai didžiarusiai nevykdavo į užsienį).
Toliau, man atrodo, esant stebėtiną nuosaikumą į mus nukreiptų reikalavimų, išvardintų pono Molotovo vakarykščiuose aiškinimuose. Iš jo burnos neišsprūdo žodis „antikominternas", ir jis nebereikalavo, kaip mano paskiausiame pokalbyje, „nutraukti" japonų agresijos paramą. Jis pasitenkino noru, kad mes siektume sovietų-japonų sandermės.
Reikšmingas yra jo gana aiškiai pareikštas noras sudaryti su mumis nepuolimo paktą.
Nepaisant visų pastangų, mums nepavyko visiškai aiškiai patirti, ko ponas Molotovas nori Pabaltijyje. Atrodo, kad Pabaltijo valstybių bendrą garantiją jis paminėjo tik kaip vieną pono Rosso pranešimo dalių, bet nepareiškė įsakmaus reikalavimo, kad mes paskelbtume tokią garantiją. Man atrodo, kad tokia bendra garantija prieštarauja sovietą vyriausybės laikysenai britų-prancūzų derybose.
5iuo momentu tikrai atrodo, lyg mes čionykščiose derybose būsime pasiekę lauktą rezultatą.
Su nuoširdžiais sveikinimais ir su Heil Hitlerį, labai gerbiamas valstybės sekretoriau. Jums visados nuolankus.
(Pasirašęs) Graf von der Schulenburg

14

Ribbentropas pavedė ambasadoriui Schulenburgui pranešti Molotovui, kad Vokietija yra pasiruošusi sudaryti nepuolimo paktą su Sovietų Sąjunga, drauge su ja garantuoti Pabaltijo valstybes ir veikti, kad taisytųsi Sovietų Sąjungos-]aponijos santykiai.
Telegrama
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. rugpjūčiol6 d. 16 val. 15 min. Maskvoje gauta 1939 m. rugpjūčio 17 d. 1 val.
Diplogerma
Maskva
Nr. 179 - rugpjūčio 16 d.
CITISSIME
Ponui ambasadoriui asmeniškai
Prašau Jus tuojau vėl užsiregistruoti pas poną Molotovą pastebint, kad, papildant vakarykščius pranešimus ponui Stalinui, Jūs turėtumėte pranešti ką tik gautą iš Berlyno papildomą instrukciją, kuri liestų pono Molotovo iškeltuosius klausimus. Prašau Molotovui pasakyti štai ką:
1. Pono M. iškeltieji klausimai atitinka vokiečių norus, t.y. Vokietija pasiruošusi sudaryti su Sovietų Sąjunga nepuolimo paktą 25 metams, jei Sovietų vyriausybė nori, neatšaukiamą. Toliau Vokietija yra pasiruošusi bendrai su Sovietą Sąjunga garantuoti Pabaltijo valstybes. Pagaliau tatai visiškai atitinka vokiečių nusistatymą, ir Vokietija yra pasiruošusi panaudoti savo įtaką rusų-japonų santykiams gerinti ir konsoliduoti.
2. Fuehreris mano, kad, atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir netikėtai galimus įvykius (prašau pareikšti ponui Molotovui, kad Vokietija nenori būti lenkų nuolat provokuojama), yra geistinas vokiečių-rusų santykių pagrindinis ir greitas išsiaiškinimas ir abišalis nusistatymas aktualiaisiais klausimais. Dėl to esu pasiruošęs nuo penktadienio, rugpjūčio 18 d., lėktuvu atvykti į Maskvą, Fuehrerio įgaliotas tartis visais vokiečių-rusų klausimais ir, reikalui esant, pasirašyti atitinkamas sutartis.
Priedas: Prašau vėl žodžiu paskaityti šią instrukciją ponui M. ir paprašyti greitos rusų vyriausybės, jei galima - Stalino, nuomonės. Tebūnie Jūsų žygiui patikimai dar prikergta, kad mums būtų labai svarbu, jei mano apsilankymas Maskvoje galėtų įvykti šios savaitės pabaigoje ar kitos pradžioje. ,
Ribbentrop

15

Ambasadorius Sckulenburgas informavo užsienio reikalų ministeriją, kad Sovietų Sąjungos vyriausybė norinti eiti į politinę santarvę tik ūkio sutartį sudarius ir akstinanti pasiruošti Ribbentropo kelionei į Maskvą. Slaptasis pridėtinis protokolas turįs sudaryti „integralinę pakto sudėties dalį".
Telegrama
Užsieninė
Berlynas
Slaptai!
Telegr. Nr. 182 - rugpjūčio 17 d.
\ telegramą Nr. 179 - rugpjūčio 16 d. CITISSIME

Kai perskaičiau Molotovui papildomąją instrukciją, jis, nesigilindamas į jos turinį, pareiškė, kad jau šiandieną galįs duoti sovietų vyriausybės atsakymą į mano rugpjūčio 8 d. pareiškimus. Stalinas stebįs pokalbius dideliu interesu, esąs painformuotas apie detales ir visiškai sutikąs su M.
Tada jis perskaitė sovietų vyriausybės atsakymą, kuris pagal man įteiktą tekstą, buvo toks:
„Sovietų vyriausybė patyrė Vokietijos vyriausybės pareiškimą apie jos norą rimtai gerinti politinius santykius tarp Vokietijos ir SSRS.
Atsižvelgdama į Vokietijos atskirų atstovų oficialius pareiškimus, kurie ne retai SSRS atžvilgiu būdavo nedraugingo ir net priešiško pobūdžio, sovietų vyriausybė ligi pastariausio meto manė, kad Vokietijos vyriausybė ieško progos su SSRS susikivirčyti, šiems kivirčams pasiruošti ir savo didėjančio ginklavimosi reikalingumą pagrįstį tokių kivirčų neišvengiamumu. Nekalbant apie tai, kad Vokietijos vyriausybė, išnaudodama vadinamą „antikominterno paktą", siekė prieš SSRS sudaryti ir sudarė kelių valstybių vieningą frontą prie kurio ypatingu užsispyrimu pritaukė ir Japoniją.
Suprantama, kad tokia Vokietijos politika spyrė SSRS vyriausybę griebtis rimtų priemonių pasiruošti apsigynimui nuo galimos vokiečių agresijos prieš SSRS ir tuo būdu dalyvauti organizuojant kelių valstybių apsigynimo frontą.
Tačiau kai Vokietijos vyriausybė dabar sukasi nuo tokios senos politkos, krypdama rimtai pagerinti politinius santykius su SSRS, tai sovietų vyriausybė gali sveikinti tolį posūkį ir, iš savo pusės, rimto pagerinimo dvasia yra pasiruošusi savo politiką pakeisti.
Jei, be to, dar turėsime galvoje faktą, kad sovietų vyriausybė niekados neturėjo jokių agresyvinių užmojų prieš Vokietiją ir nenori jų turėti, kad ji, kaip ir anksčiau, laiko esant visiškai-galimu išspręsti Vokietijos ir SSRS ginčus, kad skirtingų politinių sistemų gretimais išlikimo principas yra senas SSRS užsienio politikos principas, tai galima prieiti išvados, kad yra reali bazė ne tik naujiems geriems santykiams tarp abiejų kraštų atstatyti, bet ir sąlygos rimtiems praktiškiems žingsniams.
SSRS vyriausybė mano, kad antras žingsnis galėtų būti - po trumpo laiko - nepuolimo pakto pasirašymas arba 1926 m. neutralumo pakto patvirtinimas, tuo pačiu metu sutariant specialų protokolą, kuris sureguliuotų susitariančiųjų šalių interesus vienais ar kitais užsienio politikos klausimais ir sudarytų integralinę pakto sudėties dalį".
Pridurmu M. suteikė tokių paaiškinimų.
1) Pirmiausiai turinti būti sudaryta ūkio sutartis. Reikią užbaigti, kas pradėta.
2) Tada, po trumpo laiko, vokiečių pasirinkimu, galėtų įvykti arba nepuolimo pakto sudarymas, arba 1926 m. neutralumo sutarties patvirtinimas. Abiem atvejais turįs būti pasirašytas protokolas, kuriame, be kita ko, turį rastis vokiečių rugpjūčio 15 d. pasiūlymai.
3) Dėl pono Reicho užsienio reikalų ministro kelionės į Maskvą jis pareiškė, kad sovietų vyriausybė labai vertina šį pasiūlymą, kadangi iškilaus politiko ir valstybininko atsiuntimas pabrėžiąs Vokietijos vyriausybės užmojų rimtumą. Tai esąs ryškus priešingumas Anglijai, kuri Stango asmenyje atsiuntusi Maskvon antraeilį valdininką. Sovietų vyriausybė baidantisi sensacijos, kurią sukeltų tokia kelionė, ir norinti atlikti darbą be didelės sensacijos. Man prieštaraujant, kad kaip tik pono užsienio reikalų ministro kelionė galėtų greitai pasiekti praktišką tikslą, M. atsakė, kad sovietų vyriausybė vis dėlto geriau pasirenkanti kitą kelią, kuriuo jau esąs žengtas pirmas žingsnis.
Į mano klausimą, kaip sovietų vyriausybė žiūrinti į mano šios dienos pranešimo turinį, M. pareiškė, kad šiandieninė pozityvi vokiečių informacija dar nebuvusi žinoma sovietų vyriausybei savo atsakymą ruošiant ir dar būsianti patikrinta, tačiau šiandieninis sovietų atsakymas jau įimąs viską, kas svarbiausia. Jis siūląs, kad vokiečiai dabar tuoj imtųsi ruošti nepuolimo pakto, respektyviai neutralumo sutarties ir protokolo projektus; tas pats būsią daroma ir sovietų.
Pareiškiau, kad painformuosiąs savo vyriausybę apie šiuos pasiūlymus. Ryšium su protokolu reikėtų daugiau duomenų apie sovietų vyriausybės norus.
Pokalbis baigėsi, M. prašant kaip galima greičiau gauti mūsų projektus.
Schulenburg

16

Ribbentropas dėl gresiančio prasidėti karo su Lenkija pavedė ambasadoriui Schulenburgui spausti derybų pagreitinimą.
Telegrama
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. rugpjūčio 18 d. 22 val. 48 min. Maskvoje gauta 1939 m. rugpjūčio 19 d. 5 val. 45 min.
Diplogerma
Maskva
Nr. 185 - rugpjūčio 18 d.
CITISSIME
Ponui ambasadoriui asmeniškai
\ telegramą Nr. 182
Prašau tuojau dar kartą pasikalbėti su ponu Molotovu ir išnaudoti visas galimas priemones, kad šis pokalbis įvyktų be jokios gaišaties. Siame pokalbyje su Molotovu prašau kalbėti tokia prasme:
Reicho vyriausybė didžiam savo pasitenkinimui iš sovietų vyriausybės paskiausio pareiškimo patyrusi pozityvų nusistatymą iš naujo sureguliuoti vokiečių-rusų santykius. Ir mes normaliomis aplinkybėmis, žinoma, būtume pasiruošę toliau iš naujo reguliuoti vokiečių-rusų santykius diplomatiniu keliu ir tai atlikti įprastu būdu. Bet nepaprasta dabartinė būklė, Fuehre-rio nuomone, reikalaujanti kitų metodų, kurie greitai veda į tikslą. Vokiečių-lenkų santykiai diena iš dienos aštrėja. Mes turėtume skaitytis su tuo, kad kasdien galėtų įvykti incidentų, kurie neišvengiamai iššauktų atvirą kivirčą. Pagal visą Lenkijos vyriausybės laikyseną dalykų vystymasis šiuo požvilgiu jokiu būdu nebūtų mūsų rankoje. Fuehreris laiko reikalinga stengtis išaiškinti vokiečių-rusų santykius ne tam, kad neužkluptų vokiečių-lenkų kivirčas. Jis laiko reikalinga iš anksto išaiškinti dėl to, kad šio kivirčo metu būtų galima skaitytis su rusų interesais, o be tokio išaiškinimo, žinoma, tai būtų sunku.
Molotovo pareiškimas liečia... Jūsų rugpjūčio 15 d. pranešimą. Mano papildomojoje instrukcijoje šalia šio pranešimo buvo jau aiškiai pasakyta, kad mes pilnai sutinką su nepuolimo pakto, Pabaltijo valstybių garantavimo ir vokiečių poveikio į Japoniją idėjomis. Vadinasi, esą visi reikalingi elementai tuojau pradėti žodžiu tiesiogiai tartis ir galutinai susitarti.
Pagaliau Jūs galite priminti, kad pono Molotovo minėtas etapas, būtent, vokiečių-rusų naujos ūkio sutarties derybų užbaigimas, nuo šios dienos esąs atidedamas, kad būtų galima griebtis antrojo etapo.
Todėl dabar prašytume tuojau pareikšti nuomonę dėl papildomojoje instrukcijoje padaryto mano pasiūlymo dėl greitos kelionės į Maskvą. Be to, prašau pridurti, kad aš atvykčiau su Fuehrerio generaliniu įgaliojimu, kuris mane įgalintų išsamiai ir galutinai sureguliuoti visą klausimų kompleksą.
Pats nepuolimo paktas mums atrodo esąs toks paprastas, kad nesąs reikalingas ilgo paruošimo. Čia mes galvojame apie tokias pastraipas, kurias prašau ponui M. paskaityti, bet ne perduoti.
Pirmas straipsnis. Vokietijos Reichas ir SSRS jokiu atveju nesigriebs karo ar kitos rūšies jėgos prieš viena kitą.
Antras straipsnis. 5i sutartis pradeda veikti tuojau pasirašius ir galioja nuo pasirašymo nenutraukiama 25 metus.
Be to, prašau pastebėti, kad, atsižvelgus į šį pasiūlymą, Maskvos pasitarimuose galėčiau sureguliuoti smulkmenas ir, jei reikėtų, patenkinti rusų norus. Taip pat galėčiau pasirašyti specialų protokolą, kuris reguliuotų abiejų šalių užsienio politikos vienus ar kitus klausimus, pvz., interesų sferos sureguliavimas Baltijos srityje, Pabaltijo valstybių klausimų ir t.t Tačiau toks sureguliavimas, kuris mums turi didžios reikšmės, esąs galimas tik žodžiu išsišnekant
Ryšium su tuo prašau pabrėžti/kad Vokietijos užsienio politika šiandieną priėjo istorinį posūkį. Prašau pokalbyje šįkart neskaityti šios instrukcijos, išskyrus sutarties straipsnius, bet šių aiškinimų prasme labai pabrėžtinai stumti greitą mano kelionę ir atitinkamai sutikti galimus naujus rusų prieštaravimus. Tuo pačiu turėkite prieš akis sprendžiamą faktą, kad vokiečių-lenkų konflikto greitas išsiveržimas yra galimas,ir todėl mes turime didžiausią interesą, kad tuojau įvyktų mano apsilankymas Maskvoje.
Ribbentrop

17

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, jog sovietų vyriausybė sutinkanti, kad Ribbentropas atvyktų į Maskvą.
Molotovas pateikė Schulenburgui Vokietijos-Sovietų Sąjungos nepuolimo sutarties sovietinį projektą, tačiau vokiečiai dar tiksliai nežino, ką sovietai siūlys įrašyti į slaptąjį protokolą.
Telegrama
Užsieninė, Berlynas
Slaptai
Telegrama Nr. 189 - rugpjūčio 19 d.
Pridurmu telegr. Nr. 187 - rugpjūčio 19 d.
CITISSIME
Pirmajame savo šios dienos pokalbyje su Molotovu (pokalbis prasidėjo 14 val. ir tęsėsi valandą) perskaitęs man patikėtus pranešimus, bandžiau vėl jį įtikinti, kad pono Reicho užsienio reikalų ministro kelionė į Maskvą esanti vienintelė priemonė ryšium su Lenkijos politine padėtimi pasiekti būtinai reikalingą pagreitinimą. M. pripažino pasiūlytos kelionės pozityvią reikšmę, pabrėžė, kad sovietų vyriausybė suprantanti ir vertinanti šį užmojį, tačiau manė, kad kol kas nesą galima net ir apytikriai nustatyti kelionės laiko, kadangi ji esanti reikalinga iš pagrindų paruošti. Paruošimas liečiąs kaip nepuolimo paktą, taip ir tuo pat metu pasirašytino protokolo turinį. Nepuolimo pakto vokiškasis projektas toli gražu nesąs išsamus; sovietų vyriausybė norėtų, kad nepuolimo pakto su Vokietija pagrindan būtų padėtas modelis vieno iš daugelio nepuolimo paktų, kuriuos sovietų vyriausybė pasirašiusi su kitais kraštais (pvz., su Lenkija, Latvija, Estija). Jis perleidžiąs Vokietijos vyriausybei išsirinkti jai tinkamą modelį. Toliau - protokolo turinys esąs labai rimtas klausimas, ir sovietą vyriausybė laukianti, kad Vokietijos vyriausybė dar preciziškiau pareikštų, kokie klausimai įrašytini į protokolą. Sovietų vyriausybės pažiūra į sutartis, kurias ji sudaranti, esanti labai rimta; ji laikantisi prisiimtųjų įsipareigojimų ir to paties laukianti iš savo sutarčių partnerių.
Į mano pakartotinai ir labai pabrėžtinai iškeltus skubotumo motyvus M. atsakė, kad kol kas dar nesąs žengtas pirmasis žingsnis - nepasirašyta ūkio sutartis. Pirmiausiai ji turinti būti pasirašyta bei paskelbta ir veikti išorės link. Tada ateitų nepuolimo pakto ir protokolo eilė.
Mano prieštaravimai M. pastebimai nejaudino, todėl pirmasis mano pokalbis baigėsi M. pareiškimu - jis pranešęs man sovietų vyriausybės pažiūrą ir nieko daugiau neturįs pridėti.
Vos pusvalandžiui po pokalbio praėjus, M. paprašė mane pas jį dar kartą apsilankyti Kremliuje 16 val. 30 min.
Jis atsiprašė, kad mane varginąs, ir paraškė, kad painformavęs sovietų vyriausybę ir esąs įgaliotas perduoti man nepuolimo pakto projektą. Pono Reicho užsienio reikalų ministro kelionei sovietų vyriausybė pritarianti, - ponas Ribbentropas atvyktų į Maskvą po savaitės ūkio sutarties pasirašymą paskelbus; taigi, jei pasirašymas rytoj būtų paskelbtas, ponas von Ribbentropas galėtų atsirasti Maskvoje rugpjūčio 26 ar 27 d.. M. nenurodė savo nuomonės staigaus pakeitimo priežasčių. Prileidžių, kad įsikišo Stalinas. Gaila, nesėkmingas buvo mano bandymas paakstinti M., kad priimtų pono Reicho užsienio reikalų ministro kelionės ankstyvesnį terminą. Nepuolimo pakto projektas išeina telegrafu.
Schulenburg
1) Molotovo staigios pervartos viena priežasčių galėjo būti ir Vokietijos-Sovietų Sąjungos ūkio sutarties pasirašymas Berlyne 1939 m. rugpjūčio 19 d.

18

Dr.Schnurre išanalizavo Vokietijos-Sovietų Sąjungos ūkio sutartį, ką tik (1939 m. rugpjūčio 19 d.) pasirašytą Berlyne.
W IV 3296 Labai slaptai
Užrašai
Rugpjūčio 19 d. sudarytoji vokiečių-sovietų ūkio sutartis yra tokio turinio:
1. Vokietija suteikia Sovietų Sąjungai 200 mil. reichsmarkių prekių kreditą. Finansavimas eis per Vokietijos aukso diskonto banką. 5į finansavimą 100% užtikinima Reichas. Kreditas yra vekselinis. Kiekvienam atskiram sandėriui išduodami čekiai, vidutiniškai 7 metų laikui. Palūkanų rata siekia 5%. Pagal slaptą baigminį protokolą jų pusė nuošimčio bus pervesta į rusų specialią sąskaitą, taip kad efektyvi nuošimčių rata sumažės ligi 4.5%.
2. Kreditas bus naudojamas sovietų užsakymams Vokietijoje apmokėti. Už jį Sovietų Sąjunga užsakys gaminių, išvardintų „A" sąraše. Tai bus mašinos ir įrenginiai. Didžiąją tiekinių dalį sudarys įrankiai -mašinos. Taip pat ginklavimosi reikmenų plačia prasme (kaip optiniai aparatai, šarvuočių šarvai ir pan.) bus tiekiama nedaug, kiekvienu atveju rezervuojant patikrinimą.
3. Kreditas bus atlyginamas sovietų žaliavomis, dėl kurių parinkimo susitars abi vyriausybės. Metinės palūkanos bus apmokamos iš sovietinių prekių pajamų, t.y. iš Berlyne vedamos specialiosios sąskaitos.
4. Kad kredito sutartis būtų ir dabar mums vertinga, iš pradžių pastatyta sąlyga, kad Sovietų Sąjunga įsipareigotų nuo tuojau nuolat tiekti žaliavų. Pavyko šiuos rusų žaliavų tiekimo įsipareigojimus taip suformuoti, kad buvo labai atsižvelgta į mūsų norus. Rusų žaliavų tiekimo įsipareigojimai sutraukti „C" sąraše. Jie siekia 180 mil. reichsmarkių; turi būti įvykdyti po sutarties sudarymo per dvejus metus, tiekiant kasmet po pusę kiekio. Tai yra ypač mediena, medvilnė, pašariniai grudai, išspaudos, fosfatai, platina, žalios rūkytos prekės, alyva ir kitos daugiau ar mažiau mums aukso pobūdžio prekės.
5. Kadangi šie rusų tiekiniai bėgamose transakcijose turėjo būti kompensuoti vokiečių tiekiniais, tai ir rusams turi būti prižadėtas tam tikras vokiečių tiekimas. „B" sąraše nurodyti tie vokiečių pramonės gaminiai, kuriuos bėgamose transakcijose reikia tiekti, atsiteisiant už rusų žaliavas. Sąrašas siekia 120 mil. reichsmarkių ir apima daugiausiai tas pačias prekių kategorijas, kaip ir „A" sąrašas.
6. Iš derybose iškilusių sunkių atskirų klausimų gausos tebūna paminėtas reichsmarkės kurso užtikrinimas. Pasiektasis komplikuotas sureguliavimas išrieda iš š.m. rugpjūčio 26 d. pasirašyto slapto protokolo. Kad išvengtume š.m. rugpjūčio 19 d. sutarties pasirašymo rizikos, klausimas buvo išjungtas ir pridurmu sureguliuotas. Senų kreditų apmokėjimo klausimas, laivų važmenų išlyga, šalies tiekimo neįstangos klauzulė, taikomojo teismo procesas, kainų išlyga ir kt, nepaisant trumpo laiko, galėjo būti patenkinamai sureguliuota.
7. Nepaprastai sunkiai sudaryta sutartis be abejonės žymiai pakels vokiečių-sovietų prekių apkaitą. Reikia stengtis ant šio pagrindo statyti ir svarbiausiai taip pat išspręsti daug klausimų, kurie ligšiol dėl iki nulio nusmukusių ūkio santykių negalėjo būti išspręsti. Nustatytieji rėmai yra minimalūs. Kadangi tam yra politinės sąlygos, tai reikia skaitytis, kad jie bus žymiai peržengti abiem kryptimis - importo ir eksporto.
8. Pagal sutartį pasidaro toks ateinančių metų prekių judėjimas:
Eksportas į SSRS: Importas iš SSRS:
200 mil. reichsmarkių kredito 180 mil. reichsmarkių žaliavų
tiekinių „A" sąrašas. tiekiniai pagal „C sąrašą.
120 mil. reichsmarkių einamų 200 mil. reichsmarkių kredito
jų transakcijų tiekinių pagal atlygmimas nuo 1935 m.
„B" sąrašą. apie 100 reichsmarkių už dabartinį
ir praėjusį kreditą.
X miL reichsmarkių bėgamosios X mil. reichsmarkių sovietų
transakcijose nenumatytų tiekinių. prekių tiekinių, nustatytų 1938 m.
gruodžio 19 d. vokiečių-sovietų sutarties.

Todėl sutarties apimamo prekių judėjimo ateinančių metų bendra suma turi būti daugiau kaip 1 milijardas reichsmarkių, neskaičiuojant dabartinio 200 mil. kredito atmokėjimo rusų žaliavomis nuo 1946 m.
9. Be sutarties ūkinio svorio, ji reikšminga tuo, kad derybos padėjo politiškai vėl pagriebti Rusijos siūlą ir kad abi šalys kredito sutartį laikė pirmu sprendžiamu žingsniu į politinių santykių naują formavimą.
Berlynas, 1939 m. rugpjūčio 29 d. Schnurre

19

Ambasadorius Schulenburgas perduoda užsienio reikalų ministerijai ką tik Molotovo jam įteiktą Vokietijos-Sovietų Sąjungos nepuolimo sutarties projektą.
Sovietai reikalauja ir slapto protokolo, reguliuojančio susitariančių šalių interesų sferas.
Telegrama
Užsieninė Berlynas
CITISSIME
Slaptai
Telegrama Nr. 190 - rugpjūčio 19 d. Pridurmu telegr. Nr. 189 - rugpjūčio 19 d.
Sovietinio nepuolimo pakto projektas yra tokio turinio:
„SSRS vyriausybė ir Vokietijos reicho vyriausybė, vedinos noro sustiprinti taikos bylą tarp tautų ir remdamosi 1926 m. balandžio mėn. tarp SSRS ir Vokietijos sudarytosios sutarties pagrindiniais nuostatais, priėjo tokios sandermės:
1 straipsnis. Abi susitariančios šalys abišaliai įsipareigoja susilaikyti nuo bet kokio smurto akto ir bet kokio agresyvinio veiksmo prieš viena kitą arba viena kitos užpuolimo, kaip atskirai, taip ir bendrai su kitomis valstybėmis.
2 straipsnis. Jei vieną susitariančių šalių smurtautų ar užpultų trečia valstybė, tai antroji susitariančioji šalis jokia forma nerems tokių šios valstybės veiksmų.
3 straipsnis. Kilus ginčams ar konfliktams tarp susitariančiųjų šalių vienais ar kitais klausimais, abi šalys įsipareigoja reguliuoti šiuos ginčus ir konfliktus išimtinai taikiu būdu - abišale konsultacija arba, jei reikėtų, sudarant atitinkamas taikomąsias komisijas.
4 straipsnis. Dabartinė sutartis sudaroma penkeriems metams, nustatant, kad, jei viena susitariančiųjų šalių nuo jos neatsimes metus prieš termino pasibaigimą, tai sutarties galiojimo trukmė automatiškai bus pratęsta kitiems penkeriems metams.
5 straipsnis. Dabartinė sutartis turi būti ratifikuota galimai trumpiausiu laiku, po kurio ji įsigalios.
Pastaba
Dabartinis paktas galioja, tik tuo pačių metu pasirašius protokolą su pastraipomis, kuromis susitariančios šalys yra suinteresuotos užsienio politikos srityje.
Schulenburg

20

HITLERIO LAIŠKAS STALINUI
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. rugpjūčio 20 d. 16 val. 35 min.
Maskvoje gauta 1939 m. rugpjūčio 21 d. 0 val. 45 min.
Diplogerma
Maskva
Nr. 189 - rugpjūčio 20 d. CITISSIME
Ponui ambasadoriui asmeniškai.
Fuehreris Jums pavedė veikiai pranešti Molotovui ir jam {teikti šią Stalinui skiriamą Fuehrerio telegramą. Ribbentropas.
Ponui Stalinui, Maskva.
1. Nuoširdžiai sveikinu naujos vokiečių-sovietų prekybos sutarties pasirašymą, kaip pirmą žingsnį į vokiečių-sovietų santykių naują formavimą.
2. Nepuolimo pakto sudarymas su Sovietų Sąjunga man reiškia Vokietijos politikos nustatymą ilgam metui. šiuo Vokietija vėl pasuka į politinę kryptį, kuri praeities šimtmečiais buvo naudinga abiems valstybėms. Todėl Reicho vyriausybė tokiu atveju yra nusprendusi padaryti visas išvadas iš taip gilios perkaltos.
3. Aš pabrėžiu Jūsų užsienio reikalų ministro pono Molotovo perduotąjį nepuolimo pakto projektą, bet laikau būtinai reikalinga dar išsiaiškinti su juo susijusius klausimus.
4. Sovietų vyriausybės geidaujamas pridėtinis protokolas, mano įsitikinimu, galėtų būti trumpiausiu laiku išsiaiškintas, jei atsakingas vokiečių valstybininkas pats Maskvoje galėtų tuo reikalu tartis. Kitaip Reicho vyriausybei, neaišku kaip trumpu laiku galėtų būti išsiaiškintas ir nustatytas pridėtinis protokolas.
5. įtampa tarp Vokietijos ir Lenkijos pasidarė nepakeliama. Lenkų laikysena didžvalstybės atžvilgiu yra tokia, kad kiekvieną dieną gali prasidėti krizė. Vokietija prieš tokią užkarą nuo dabar kiekvienu atveju yra pasiryžusi visomis priemonėmis ginti Reicho interesus.
6. Manau, kad, abiems imperijoms siekiant sandermės naujuose santykiuose, yra tikslinga nepražiopsoti laiko. Todėl aš dar kartą Jums siūlau priimti mano užsienio reikalų ministrą antradienį, rugpjūčio 22 d., bet vėliausiai trečiadienį, rugpjūčio 23 d., Reicho užsienio reikalų ministras turi plačiausius generalinius įgaliojimus apmesti ir pasirašyti nepuolimo paktą ir protokolą. Atsižvelgiant į tarptautinę padėtį, Reicho užsienio reikalų ministras negali Maskvoje ilgiau pasilikti, - daugiausiai kaip tik dvi dienas. Aš džiaugčiausi, gaudamas greitą Jūsų atsakymą.
Adolf Hitler
Prašau šią Stalinui skirtą Fuehrerio telegramą įteikti Molotovui rastu popierio lakšte be antgalvio.
Ribbentrop

21

Ribbentropas spaudžia ambasadorių Schulenburgą ypatingai stengtis, kad jo kelionė į Maskvą įvyktų.
Telegrama
Iš Berlyno 1939 m. rugpjūčio 21 d. 10 val. 15 min.
Gauta Maskvoje 1939 m. rugpjūčio 21 d. 14 val. 30 min. Diplogerma. Maskvon. Nr. 191 -rugpjūčio 21 d.
Ponui Ambasadoriui Prašau rūpintis visa energija, kad įvyktų kelionė. Terminas - kaip telegramoje.
Ribbentrop

22

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, kad Molotovui įteikęs Hitlerio laišką, adresuotą Stalinui.
Telegrama
Užsieninė Slaptai
Berlynas CITISSIME
Tel. Nr. 197 rugpjūčio 21 d. Į telegr. Nr. 189 - rugpjūčio 20 d. ir Nr. 191 - rugpjūčio 21 d.
Labai pabrėždamas nepaprastą svarbą ir ypatingą skubotumą, 15 val. perdaviau Molotovui Fuehrerio Stalinui skirtąjį pranešimą kartu su vertimu. M. perskaitė rašinį, kuris matomai padarė jam didelį įspūdį. Jis pareiškė, kad pranešimui duosiąs eigą ir man tuoj pranešiąs, kai tik būsią išspręsta.
Panaudodamas visas mano turimas priemones, bandžiau išaiškinti M., kad pono Reicho užsienio reikalų ministro skubi kelionė esanti būtinai reikalinga abiejų kraštų interesams. Baigiau, prašydamas bet kokiomis aplinkybėmis dar šiandieną duoti man atsakymą.
Ką tik patiriu, kad 17 val. M. nori mane vėl priimti.
Schulenburg

23

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, jog Stalinas sutinkąs, kad Ribbentropas atvyktų į Maskvą 1939 m. rugpjūčio 23 d.
Telegrama
Užsieninė Berlynas
CITISSIME
Slaptai
Tel. Nr. 199 rugpjūčio 21 d.
Pridurmu tel. Nr. 192 - rugpjūčio 21 d.

Molotovas 17 val. labai draugiškai perdavė man Stalino atsakymą į Fuehrerio Stalinui skirtąjį pranešimą. Stalinas praneša, jog Sovietų vyriausybė sutinka, kad ponas Reicho užsienio reikalų ministras atvyktų rugpjūčio 23 d.
Molotovas pareiškė - sovietų vyriausybė geidaujanti, kad vėliausiai rytoj anksti būtų paskelbtas trumpas dalykiškas komunikatas apie numatomą nepuolimo pakto sudarymą ir „greitą" pono užsienio reikalų ministro į Maskvą atvykimą. Molotovas paprašė apie vokiečių sutikimą pranešti ligi vidurnakčio. Rekomenduoju sutikti, nes sovietų vyriausybė prisiriša viešu paskelbimu.
Stalino laiško tekstas tuojau išeina telegrafu.
Schulenburg

24

Ambasadorius Schulenburgas perdavė užsienio reikalų ministerijai Stalino atsakymą į Hitlerio laišką.
Telegrama
Užsieninė
Berlynas
CITISSIME
Slaptai
Tel. Nr. 200 - rugpjūčio 21 d.
Stalino atsakymo tekstas:
1939 rugpjūčio 21 d.
Vokietijos kancleriui A. Hitleriui.
Dėkoju už laišką.
Tikiu, kad vokiečių-sovietų nepuolimo paktas sukurs atmainą rimtai gerinti politinius santykius tarp abiejų kraštų.
Mūsų kraštų tautoms vienai su kita reikia draugiškų santykių. Vokiečių vyriausybės sutikimas sudaryti nepuolimo paktą sukuria pagrindą panaikinti politinę įtampą ir įtvirtinti taiką ir bendradarbiavimą tarp mūsų kraštų.
Sovietų vyriausybė mane įgaliojo Jums pranešti, jog ji sutinka, kad ponas von Ribbentropas atvyktų į Maskvą rugpjūčio 23 d.
Pasirašąs J. Stalin.
Schulenburg

25

Hitlerio generalinis įgaliojimas Ribbentropui.
Įgaliojimas
šiuo suteikiu Reicho užsienio reikalų ministrui ponui Joachim Ribbentropui generalinį įgaliojimą Vokietijos Reicho vardu tartis su Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos vyriausybės įgaliotais atstovais nepuolimo sutarties ir su ja susietais visais klausimais ir pasirašyti kaip nepuolimo sutartį, taip ir kitus iš derybų išriedančius susitarimus ir, jei reikėtų, dar nustatyti, kad ši sutartis ir šie susitarimai įsigalioja tuojau po pasirašymo.
Obersalzberg, 1939 m. rugpjūčio 22 d.
Adolf Hitler Ribbentrop

26

Ribbentropas Maskvos derybų metu atsiklausė, ar Hitleris sutinka, kad Liepojos ir Ventpilio uostai atitektų sovietų interesų sferai.
Telegramai)
Maskva, 1939 m. rugpjūčio 23 d.
Užsieninė
Berlynas
Tel. Nr. 204 - rugpjūčio 23 d.
CITISSIME!
Prašau tuojau pranešti Fuehreriui, kad ką tik pasibaigė pirmasis trijų valandų pokalbis su Stalinu ir Molotovu. Pokalbyje, kuris kitaip buvo mūsų prasme visiškai pozityvus, paaiškėjo, jog sprendžiamas galutinių pasekmių klausimas yra rusų pretenzija, kad Liepojos ir Ventpilio uostus mes pripažintume jų įtakos sferomis. Būčiau dėkingas už patvirtinimą dar prieš 20 va1. vokiečių 1aiku 2), kad su tuo sutinka Fuehreris. Numatyta pasirašyti slaptą protokolą, nustatantį abišalių interesų sferas visoje Rytų srityje, ir tam aš pareiškiau principinį sutikimą2).
Ribbentrop
1) Iš kitų šio paklausimo nuorašų ir iš atsakymo (dokumentas nr. 52) galima spręsti, kad buvo telefonuota.
2) Išretinti žodžiai yra von Ribbentropo ranka įrašyti intarpai Maskvos nuoraše. Žiūr. vokiškų originalą 52 psl.

27

Užsienio reikalų ministerija (patarėjas dr. Kordt) pranešė Ribbentropui į Maskvą, kad Hitleris sutinka su sovietų reikalavimais.
Telegrama
e.o.RAM 424 Berlynas, 1939 m. rugpjūčio 23 d.
Diplogerma
Maskva
Nr. 105
Į telegramą Nr. 204
Atsakymas yra toks: taip sutinka.
Kordt

28

RIBBENTROPO-MOLOTOVO PAKTO PASIRAŠYMO NAKTĮ
Šis dokumentas buvo paskelbtas „Draugo" Nr. 84 1989 m. balandžio 29 d. (Vertėjas).
Slaptas Reicho dalykas
Reicho užsienio reikalų ministro biuras
(1939 m.) rugpjūčio 24 d.
Tarp pono Reicho užsienio reikalų ministro iš vienos pusės ir pono Stalino bei komisarų tarybos pirmininko Molotovo iš kitos pusės naktį iš rugpjūčio 23 į 24 įvykusių pasitarimų protokolas.
Aiškintasi šie dalykai:
1. Japonija
Ponas užsienio reikalų ministras išaiškino, kad vokiečių-japonų draugystė jokiu būdu nesanti nukreipta prieš Sovietų Sąjungą. Dėl mūsų gerų santykių su Japonija mes galį našiau prisidėti prie Sovietų Sąjungos ir Japonijos priešybių sandermės. Jei ponas Stalinas ir sovietų vyriausybė norėtų, tai ponas Reicho užsienio reikalų ministras būtų pasiruošęs šia prasme veikti. Jis atitinkamai akstintų Japonijos vyriausybę ir tuo reikalu būtų sąlytyje Berlyne su sovietiniu rusų atstovu.
Ponas Stalinas atsakė, kad Sovietų Sąjunga norinti pagerinti savo santykius su Japonija, tačiau esančios jų kantrybės ribos prieš japonų provokacijas. Jei Japonija norinti karo, tai galinti jo susilaukti. Sovietų Sąjunga jo nebijanti ir esanti jam pasiruošusi. Jei norinti taikos -juo geriau. Stalinas laikąs, kad Vokietijos bendradarbiavimas esąs naudingas, gerinant Sovietų Rusijos-Japonijos santykius, bet jis nenorįs, kad japonai susidarytų įspūdį, tartum čia būtų Sovietų Sąjungos iniciatyva.
Ponas Reicho užsienio reikalų ministras tam pritarė ir pabrėžė, kad bendradarbiavimas būtų tik tąsa pasikalbėjimų, kuriuos jis jau keli mėnesiai vedąs Berlyne su japonų ambasadoriumi Rusijos-Japonijos santykių pagerinimo prasme. Todėl iš vokiečių pusės iniciatyva šiuo klausimu nebūtų nauja.
2. Italija
Ponas Stalinas paklausė poną Reicho užsienio reikalų ministrą apie italų užmojus. Ar Italija, šalia Albanijos aneksijos, neturi kitų siekių - gal Graikijos srities? Maža, kalnuota ir silpna, retai apgyventa Albanija, jo nuomone, neturinti Italijai ypatingos vertės.
Ponas Reicho užsienio reikalų ministras atsakė, kad Albanija esanti Italijai strategiškai svarbi. Pagaliau Mussolini esąs stiprus žmogus, kuris nesiduodąs gąsdinamas. Tatai jis įrodęs Abisinijos konflikto metu, prieš priešų koaliciją sava jėga pasiekdamas savo tikslą. Ir Vokietija tada dar negalėjusi Italijai suteikti žymesnės paramos.
Mussolini karštai sveikintų atstatymą draugiškų santykių tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Nepuolimo pakto sudarymu jis labai džiaugtųsi.
3. Turkija
Ponas Stalinas paklausė, kuo Vokietija laikanti Turkiją. Ponas Reicho užsienio reikalų ministras apie tai pasakė šiaip: jis jau prieš kelis mėnesius pareiškęs Turkijos vyriausybei, kad Vokietija norinti draugiškų santykių su Turkija. Ponas Reicho užsienio reikalų ministras viską iš savo pusės padaręs šiam tikslui pasiekti. Atsakymas buvęs, kad Turkija, kaip vienas iš pirmųjų į Vokietijos apsupimą įsijungusių kraštų, nelaikanti reikalinga apie tai informuoti Reicho vyriausybės.
Ponai Stalinas ir Molotovas pastebėjo, kad ir Sovietų Sąjunga turėjusi blogos patirties su svyruojančia Turkijos politika.
Ponas Reicho užsienio reikalų ministras toliau paminėjo, kad Anglija Turkijoje išdalinusi 5 milijonus svarų propagandai prieš Vokietiją kurstyti.
Stalinas manė, kad Anglijos pinigai, kuriais buvę papirkti Turkijos politikai, jo žiniomis, siekę žymiai daugiau kaip 5 milijonus svarų.
4. Anglija
Ponai Stalinas ir Molotovas nedraugiškai išsireiškė apie Maskvoje esančią anglų karinę misiją, kuri niekados nesakiusi sovietų vyriausybei, ko pagaliau norinti.
Ponas Reicho užsienio reikalų ministras pridurmu pareiškė, kad Anglija visados bandžiusi ir dabar bandanti suardyti gerų santykių plėtotę tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Anglija esanti silpna ir norinti, kad kiti kovotojų už jos arogantiškas pasaulio valdymo pretenzijas.
Ponas Stalinas karštai pritarė ir šiaip pastebėjo: anglų kariuomenė esanti silpna ir britų laivynas nebeturįs savo ankstyvesnės reikšmės. Anglijos aviacija esanti kuriama, bet trūkstą lakūnų. Jei vis dėlto Anglija užvaldytų pasaulį, tai tas remtųsi kvailyste kitų kraštų, kurie visados leidžiasi blefuojami. Esą juokinga, kad, pvz., keli šimtai anglų užvaldė Indiją.
Ponas Reicho užsienio reikalų ministras pritarė ir patikimai pranešė ponui Stalinui, kad Anglija šiomis dienomis bandžiusi iš naujo šniukštinėti tokiu būdu, kurio kai kurios žymės menančios 1914 m. Tai esą tipiškai angliški kvaili manevrai. Ponas užsienio reikalų ministras pasiūlęs Fuehrerui pranešti anglams, kad Vokietija vokiečių-lenkų konflikto atveju kiekvieną priešišką britų veiksmą atsakanti Londono bombardavimu.
Ponas Stalinas pastebėjo, kad aiškus šniukštinėjimas esąs ir rugpjūčio 23 d. Ubersalzberge ambasadoriaus Hendersono perduotasis Chamberlaino laiškas Fuehre-riui.
5. Prancūzija
Ponas Stalinas pareiškė nuomonę, kad Prancūzijos kariuomenė esanti vis dėlto nemenka.
Ponas Reicho užsienio reikalų ministras iš savo pusės skaičiais nurodė ponams Stalinui ir Molotovui Prancūzijos kariuomenės silpnybę. Kai Vokietijos metinis imis esąs daugiau kaip 300,000 kareivių, Prancūzija tegalinti kasmet pašaukti 150,000 rekrūtų. Vakarų pylimas esąs penkis kartus tvirtesnis už Magi-not liniją. Jei Prancūzija norėtų kariauti su Vokietija, bet kuriomis aplinkybėmis būtų nugalėta.
6. Antikominterno paktas
Ponas Reicho užsienio reikalų ministras pastebėjo, kad Antikominterno paktas pagrindinai iš tikrųjų buvęs nukreiptas ne prieš Sovietų Sąjungą, bet prieš Vakarų demokratijas. Kaip jis žinąs ir iš rusų spaudos galįs patirti, sovietų vyriausybė jį atpažinusi.
Ponas Stalinas įsiterpė - Antikominterno paktas iš tikrųjų išgąsdinęs svarbiausiai Londono miestą ir smulkiuosius anglų prekybininkus.
Ponas Reicho užsienio reikalų ministras prasitarė ir juokais pastebėjo, kad ponas Stalinas buvęs išgąsdintas mažiau, kaip Londono miestas ir smulkūs anglų prekybininkai. Kaip vokiečių tauta galvojanti šiuo klausimu, matosi iš sąmojingų Berlyno humoristų sukurto juoko, kuris jau prieš kelis mėnesius kursavęs ir sakęs: Ir pats Stalinas prisidėtų prie Antikomintemo pakto".
7. Vokiečių tautos nusistatymas vokiečią-rusų
nepuolimo pakto atžvilgiu.
Ponas Reicho užsienio reikalų ministras aiškino - jis jau galėjęs įsitikinti, kad visi vokiečių tautos sluoksniai, net ir paprasti žmonės, karščiausiai sveikintų sandermę su Sovietų Sąjunga. Tauta insktinktyviai jaučianti, kad tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nesą natūralių priešybių ir kad ligi šiol gerų santykių vystymąsi kliudžiusios užsienio, ypač Anglijos, machinancijos.
Ponas Stalinas atsakė, kad jis tuo mielai tikįs. Vokiečiai norėjo taikos ir todėl sveikino draugiškus santykius tarp Reicho ir Sovietų Sąjungos.
Ponas Reicho užsienio reikalų ministras įsikišo - esą tikra, kad vokiečių tauta norinti taikos, bet iš antros pusės susijaudinimas prieš Lenkiją taip didelis, kad kiekvienas esąs pasiryžęs kovoti. Vokiečių tauta ilgiau nebepakęsianti lenkų provokacijų.
8. Tostai
Pokalbio eigoje Stalinas spontaniškai pasiūlė tostą už Fuehrerį šiais žodžiais:
„Žinau, kaip karštai vokiečių tauta myli savo Fuehrerį, todėl norėčiau išgerti į jo sveikatą".
Ponas Molotovas išgėrė už Reicho užsienio reikalų ministro ir ambasadoriaus pono Grafo von der Schulenburgo gerovę.
Toliau Molotovas pakėlė stiklą už poną Staliną, pažymėdamas, kad Stalinas buvęs tas, kuris šių metų kovo mėnesio Vokietijoje gerai suprastoje savo kalboje pradėjęs politinių santykių perkaitą.
Pakartodami gėrė ponai Molotovas ir Stalinas už nepuolimo paktą, už vokiečių-rusų santykių naują erą ir už vokiečių tautą.
Ponas Reicho užsienio reikalų ministras iš savo pusės pasiūlė tostą už Staliną, taip pat tostus už Sovietų vyriausybę ir už laimingą santykių plėtotę tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.
Atsisveikindamas ponas Stalinas pareiškė Reicho užsienio reikalų ministrui literaliai:
„Sovietų vyriausybė prisiimanti naująjį paktą labai rimtai, jis galįs pasitikėti jo garbės žodžiu, kad Sovietų Sąjunga neapgausianti savo partnerio."
Maskva, 1939 m. rugpjūčio 24 d. Hencke1)
1) Dr. Andor Hencke, pasiuntinybės patarėjas

29

NEPUOLIMO SUTARTIS tarp Vokietijos ir Socialistinių Sovietą Respubliką Sąjungos
1939 m. rugpjūčio 23 d.

Vokietijos vyriausybė ir SSR Sąjungos vyriausybė, vedinos noro sustiprinti taikos bylą tarp Vokietijos ir SSRS ir remdamosi 1926 m. balandžio mėn. tarp Vokietijos ir SSRS sudarytosios neutralumo sutarties pagrindiniais nuostatais, priėjo šio susitarimo:
1 straipsnis
Abi susitariančios šalys įsipareigoja susilaikyti nuo bet kokio smurto akto, bet kokio agresyvinio veiksmo ir bet kokio užpuolimo prieš viena kitą kaip atskirai, taip ir bendrai su kitomis valstybėmis.
2 straipsnis
Jei trečia valstybė nukreiptų karinius veiksmus prieš vieną susitariančių šalių, tai antroji susitariančioji šalis jokia forma nerems šios trečios valstybės.
3 straipsnis
Abiejų susitariančių šalių vyriausybės ateityje nuolat konsultuosis viena su kita, kad abipusiškai informuotųsi klausimais, kurie liečia jų bendrus interesus.
4 straipsnis
Nė viena susitariančių šalių nedalyvaus bet kokioje valstybių grupuotėje, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptoje prieš antrąją šalį.
5 straipsnis
Jei tarp susitariančių šalių iškiltų ginčų ar konfliktų vienais ar kitais klausimais, tai abi šalys spręstų šiuos ginčus ar konfliktus išimtinai draugiška nuomonių apkaita arba, jei reikėtų, imtųsi taikomųjų komisijų.
6 straipsnis
Dabartinė sutartis turi būti kaip galima greičiau ratifikuota. Ratifikacijos dokumentais; turi būti pasikeista Berlyne. Sutartis įsigalioja tuojau ją pasirašius.
Sudaryta dviejuose egzemplioriuose vokiečių ir rusų kalbomis.
Maskva, 1939 m. rugpjūčio 23 d.
Už Vokietijos reicho vyriausybę SSRS vyriausybės įgaliotas
(Pasirašęs) Ribbentrop (Pasirašęs) Molotov

II

RIBBENTROPO-MOLOTOVO SANDĖRIUS PASIRAŠIUS

Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. sandermė buvo staigi jų tarpusavio santykių pervarta, kurios nesitikėjo ir nelaukė Antikominterno pakto valstybės(1). Japonija manė, kad Sovietų Sąjunga, nebespaudžiama Europoje, stiprins savo frontą Rytų Azijoje ir labiau verš Japoniją. Mussolinis, nors ir pritarė Vokietijos nepuolimo sutarčiai su Sovietų Sąjunga ir suprato" Hitlerio užmojį prieš Lenkiją, bet vis dėlto neprižadėjo Vokietijai karinės paramos, ypač jei išsiplėstų karas. (Deja, Italija neįstengė išlikti neutrali).
Pasirašius Vokietijos-Sovietų Sąjungos vadinamą nepuolimo sutartį, tuojau prasidėjo jos pridedamuoju slaptu protokolu sutartasis Rytų Europos valstybių teritorijos užgrobimas. Lenkija buvo pirmoji. Iš vakarų tuojau (1939 m. rugsėjo 1 d.) ją puolė Vokietija, o iš rytų - Sovietų Sqjunga (1939 m. rugsėjo 17 d.), ir abi užpuolikės, sutriuškinusios Lenkiją, 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašė jos teritorijos tarpusavio dalybų sutartį. Tų pačių metų lapkričio 28 d. prasidėjo vadinamas „žiemos karas": Sovietų Sąjunga užpuolė Suomiją ir atplėšė jos teritorijos dalį (priverstinė taika buvo pasirašyta Maskvoje 1940 m. kovo 12 d.). Po to Sovietų Sąjungos kariuomenė 1940 m. birželio viduryje užėmė Pabaltijo valstybes - Estiją, Latviją ir Lietuvą. Tai atliko ji tokiu būdu:
Kremliaus primesta jos vadinama savitarpinės pagalbos sutartimi, pasirašyta Maskvoje 1939 spalio 10, Lietuvoje, kaip ir kitose Pabaltijo valstybėse (Latvijoje ir Estijoje), Sovietų Sąjunga įsisteigė savo kariuomenės bazes, o 1940 metų birželio 15 d. Raudonoji armija sovietų vyriausybės ultimatumo melagingų motyvų dingstimi (be jokio pagrindo kaltino Lietuvos vyriausybę sovietinių įgulų kareivių pagrobimu) užėmė Lietuvą. Pagaliau atėjo eilė ir Rumunijai: ji, Kremliaus spaudžiama ir Berlyno „patariama", 1940 m. birželio 27 d. perleido Sovietų Sąjungai Besarabiją ir šiaurinę Bukoviną. Be to, iš šių sandėrių sukurtosios sanglaudos išplaukė ir Vokietijos-Sovietų Sąjungos įvairios ūkinės programos, nes Vokietiją magino Rusijos žaliavos, reikalingos karo ūkiui ir ginkluotei, o Sovietų Sąjungai reikėjo Vokietijos pramonės gaminių, ypač karinių reikmenų.
Skelbiamieji dokumentai, kaip tik ir kalba apie čia minimus įvykius, išriedėjusius iš Ribbentropo-Molotovo sandėrių.
Bronius Nemickas
1) Vokietija ir Japonija 1936 m. lapkričio 25 d. sudarė Antikominterno paktą, prie kurio vėliau prisidėjo kitos valstybės: 1937 m. Italija, 1939 m. Vengrija, Ispanija, Mandžuko, 1941 m. Bulgarija, Danija, Suomija. Kroatija ir Slovakija.

30

SLAPTAS PRIDĖTINIS PROTOKOLAS,
išvedęs Pabaltijyje ir Lenkijoje ribą tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos interesų sferų; Lietuva atiteko Vokietijos interesų sferai.

Tarp Vokietijos Reicho ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos nepuolimo pakto pasirašymo proga abiejų šalių pasirašiusieji įgaliotiniai labai slaptai svarstė abišalių interesų ribą Rytų Europoje. Si diskusija pasiekė tokį rezultatą:
1. Teritorinės-politinės pertvarkos atveju Pabaltijo valstybėms (Suomijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai) priklausančiose srityse Lietuvos šiandieninė siena yra Vokietijos ir SSRS interesų sferų riba. Šiuo abipusiškai pripažįstamas Lietuvos interesas į Vilniaus sritį.
2. Teritorinės-politinės pertvarkos atveju lenkų valstybei priklausomoje srityje Vokietijos ir SSRS interesų sferos ribojasi maždaug Narewo, Weichselio ir Sano upių linija.
Klausimas, ar abišaliams interesams bus pakeliui nepriklausoma lenkų valstybė ir kokiose sienose, gali galutinai paaiškėti tik tolimesnių politinių įvykių vystymosi eigoje.
Kiekvienu atveju šį klausimą spręs abi vyriausybės draugiškos sandermės būdu.
3. Pietryčių Europos atžvilgiu iš sovietų pusės pabrėžtas interesas į Bessarabiją. Iš vokiečių pusės šia sritimi pareikštas visiškas nesidomėjimas.
4. šį protokolą abi šalys laikys labai slaptai.
Maskva, 1939 m. rugpjūčio 23 d.
Už Vokietijos vyriausybę SSRS vyriausybės įgaliotas
v. Ribbentrop W. Molotov

31

Ribbentropas per ambasadorių Schulenburgą pasiūlė sovietams kariškai užimti jų interesų sferai priskirtąją Lenkijos teritoriją.
Telegrama
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. rugsėjo 3 d. 18:50 val. Maskvoje gauta 1939 m. rugsėjo 3 d. 0:30 val.
Diplogerma
Maskvon
Tel. Nr. 253 - rugsėjo 3 d.
CITISSIME!
Tik ambasadoriui.
Labai slaptai! įstaigos vadovui su jo pavaduotojui asmeniškai.
Užrakintina. Pačiam dešifruotina. Slapčiausia.
Tikrai sumušime lenkų kariuomenę per kelias savaites. Tada mes kariškai užimtume sritį, kuri Maskvoje buvo pripažinta vokiečių interesų sfera. Bet, žinoma, kariniu pagrindu mes turėtume ir toliau eiti prieš tas lenkų pajėgas, kurios šiuo metu yra rusų interesų sferai priklausančioje srityje.
Prašau tatai tuojau aptarti su Molotovu ir išsiaiškinti, ar nebūtų Sovietų Sąjungai priimtina, kad rusų karinės pajėgos reikiamu laiku pajudėtų rusų interesų sferoje prieš lenkų pajėgas ir užimtu šią sritį. Mūsų nuomone, tatai ne tik palengvintų mūsų naštą, bet taip pat atitiktų Maskvos susitarimus ir Sovietų interesus.
Prašau šia proga išsiaiškinti, ar mes galime aptarti šį reikalą su čia dabar atvykusiais karininkais ir ką sovietų vyriausybė aplamai galvoja apie jų uždavinį.
Ribbentrop

32

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, kad sovietų vyriausybė dar delsia kariškai užimti sovietų interesų sferai priskirtąją Lenkijos teritoriją.
Telegrama
Užsieninė Berlynan
CITISSIME!
Labai slaptai
Tel. Nr. 264 - rugsėjo 3 d.
Pridurmu tel. Nr. 261 - rugsėjo 4 d. .
Molotovas pasikvietė mane šiandieną 12:30 val. ir įteikė šį sovietų vyriausybės atsakymą:
„Mes sutinkame, kad atitinkamu laiku būsime priversti imtis konkrečių veiksmų. Bet manome, kad šis laikas dar nėra pribrendęs. Gal ir klystame, bet mums atrodo, kad perdėta skuba galėtų pakenkti reikalui ir paakstintų priešų konsolidaciją. Suprantame, kad operacijų eigoje viena arba abi šalys galėtų būti priverstos laikinai peržengti liniją, kurioje susiliečia abiejų šalių interesų sferos, tačiau tokie atvejai negali kliudyti priimto plano tikslaus vykdymo".
Schulenburg

33

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, kad Sovietų Sąjungos gyventojai nepasitiki vokiečiais ir nepuolimo sutartimi, bet sovietų vyriausybė ryžtasi juos įtikinti.
Telegrama
Maskva, 1939 m. rugsėjo 6 d. 17:46 val. Gauta 1939 m. rugsėjo 6 d. 20:15 val.
Nr. 279-3.9.39
Į telegramą Nr. 267 - 5 d.
Karo baimė, ypač vokiečių užpuolimo baimė, pastaraisiais metais veikė čionykščių gyventojų nuotaiką, todėl nepuolimo pakto su Vokietija sudarymas aplamai buvo sutiktas palengvėjimu ir sveikinimu. Tačiau po daugelio metų kietos prieš vokiečių agresorių nukreiptos propagandos, sovietų vyriausybės politikos staigus posūkis gyventojų kol kas dar yra sunkiai suprantamas, ypač gerokai abejojama oficialiųjų agita-torių tvirtinimu, kad Vokietija nebesanti agresorius. Sovietų vyriausybė viską padarė, kad pakeistų čionykščių gyventojų nusistatymą prieš Vokietiją. Spauda, kaip nebe ta. Puolimai prieš Vokietiją ne tik kad visiškai liovėsi, bet ir nepolitinių įvykių aiškinimas grindžiamas daugiausiai vokiečių žinių šaltiniais, iš knygų prekybos pašalinta antivokiška literatūra ir kt.
Tarp Vokietijos ir Lenkijos prasidėjusi kova padarė didelį įspūdį čionykštei viešuomenei ir plačiuose sluoksniuose iš naujo pabudino baimę, kad Sovietų Sąjunga galėtų būti įtraukta į karą. Ilgai puoselėtas nepasitikėjimas Vokietija, nepaisant paveikios partijos ir įmonių susirinkimuose vedamos priešpropagandos, negali būti taip greit pašalintas. Gyventojai prisibijo, kad Vokietija, sumušusi Lenkiją, nenukryptų prieš Sovietų Sąjungą. Pasaulinio karo vokiečių stiprybės prisiminimas dar tebėra visur kur gyvas.
Vertinant čionykštes aplinkybes, yra svarbu, kad sovietų vyriausybė ligi šiol visados puikiai mokėjo veikti gyventojų nuotaiką savo norima prasme ir šiuo atveju nestokoja reikalingos propagandos.
Schulenburg

34

Ambasadorius Schulenburgas perdavė užsienio reikalų ministerijai Molotovo sveikinimą ir linkėjimus, vokiečių kariuomenei įžygiavus į Varšuvą.

Telegrama
Maskva, 1939 m. rugsėjo 9 d. 0:66 val. Gauta 1939 m. rugsėjo 9 d. 5 val.
Nr. 200-rugsėjo 8 d. CITISSIME
Iš Molotovo telefonu ką tik gavau tokią žinią: „Jūsų pranešimą apie vokiečių dalinių įžygiavimą į Varšuvą gavau. Perduokite Vokietijos Reicho vyriausybei mano linkėjimus ir sveikinimius. Molotov".
Schulenburg

35

Ribbentropas pavedė ambasadoriui Schulenburgui patirti iš Molotovo sovietų karinius užmojus Lenkijoje.
Telegrama
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. rugsėjo 9 d. 0:50 val. Maskvoje gauta 1939 m. rugsėjo 9 d. 12 val. 10 min.
Diplogerma
Maskvon
Nr. 300 - 1939 m. rugsėjo 8 d.
CITO!
Labai slaptai!
Ponui ambasadoriui asmeniškai.
Į telegramą Nr. 261
Savaime suprantama, mes sutinkame su sovietų vyriausybe, kad mūsų karinių operacijų vietovinis pratęsimas neliečia Maskvos susitarimų. Mes turime mušti ir sumušime lenkų kariuomenę ten, kur tik ją sutinkame. Bet dėl to niekuo nepakinta Maskvos susitarimai. Karinės operacijos greitai žengia pirmyn -geriau, kaip tikėjomės. Pagal visus ženklus, lenkų kariuomenė yra subyrėjimo būklėje. Šiomis aplinkybėmis, manau, Jums reikia skubėti su Molotovu vėl pasikalbėti apie sovietų vyriausybės karinius užmojus. Gal karo atache pašaukimas į Maskvą reiškiąs, kad ten ruošiamasi sprendimams. Todėl prašau tinkamu būdu vėl užkalbinti Molotovą šia tema ir telegrafuoti rezultatą.
Ribbentrop

36

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, kad veikiai prasidėsianti sovietų karinė akcija Lenkijoje.
Telegrama
Užsieninė Visiškai slaptai.
Berlynan Tel. Nr. 308 - rugsėjo 9 d.
crnssiME Į tel. Nr. 300 - rugsėjo 8 d.
šiandieną 15 val. Molotovas man pareiškė, kad dar šiomis dienomis prasidėsianti sovietų akcija. Karo atache iškvietimas į Maskvą tikrai esąs su tuo susietas.
Schulenburg

37

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai apie Sovietų Sąjungos karinius pasiruošimus.
Telegrama
Užsieninė
Berlynan
CITISSIME
Labai slaptai.
Tel Nr. 310 - rugsėjo 9 d.
Pridurmu tel. Nr. 308 - rugsėjo 9 d.
Raudonosios armijos buvo pasakyta generolui leitenantui Koestringui1, kad Sovietų Sąjunga įsiverš. Ryšium su tuo rodąsi betarpiai artėjančio sovietų karinio žygio ženklai. Atsarginių ligi 45 metų pašaukimas, ypač techniškai paruoštųjų ir gydytojų, svarbesnių maisto produktų staigus dingimas, mokyklų paruošimas karo ligoninėms, benzino suvaržymas ir kt.
Schulenburg
1 Generolas Koestring buvo Vokietijos karo atache Maskvoje.

38

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai - Molotovas pareiškęs, jog Sovietų Sąjunga, kad neatrodytų agresorė, ketinanti savo įsiveržimą Lenkijon pateisinti ukrainiečių ir gudų apsaugos dingstimi.
Telegrama
Užsieninė. Berlynan. CITISSIME. Labai slaptai.
Tel. 317-rugsėjo 10 d.
Pridurmu tel. Nr. 310 - rugsėjo 9 d. ir ryšium su šios dienos pasikalbėjimu su ponu Reicho užsienio reikalų ministru. šios dienos 16 val. pokalbyje Molotovas susiaurino savo vakarykštį pareiškimą, teigdamas, kad sovietų vyriausybę labai nustebinusios netikėtai greitos karinės pasiekos. Pagal mūsų pirmąjį pranešimą, Raudonoji armija skaičiavusi keletą savaičių, kurios dabar susitraukusios į kelias dienas. Todėl sovietų kariuomenė patekusi į sunkią padėtį, kadangi prie šių sąlygų jai pasiruošti reikią dar maždaug 2-3 savaičių. Daugiau kaip trys milijonai vyrų esą jau mobilizuoti. Pabrėžtinai aiškinau M., kaip dabartinėje padėtyje svarbus yra greitas Raudonosios armijos veikimas.
M. kartojo, jog viskas, kas galima, esą daroma, kad paskubintų. Susidariau įspūdį, kad vakar M. daugiau prižadėjo negu Raudonoji armija gali tesėti.
Tada M. pradėjo kalbėti apie dalyko politinę pusę ir pareiškė, kad sovietų vyriausybė ketinusi panaudoti tolimesnį vokiečių kariuomenės veržimąsi dingstimi, kad galėtų pareikšti, jog Lenkija griūvanti ir todėl Sovietų Sąjunga esanti įpareigota ateiti į pagalbą Vokietijos „gresiamiems" ukrainiečiams ir gudams. Taip pagrįstas Sovietų Sąjungos įsiveržimas turėtų būti žmonėms primtinas, ir taip Sovietų Sąjunga nepasirodytų užpuolikas.
Šį kelią Sovietų Sąjungai pastojęs vakaryštis Vokiečių žinių biuro pranešimas, pagal kurį, generolo pulkininko Brauchitscho pareiškimu, nebesą reikalingi karo veiksmai Vokietijos rytiniame pasienyje. Sis pranešimas sudarąs įspūdį, kad artinasi vokiečių-lenkų paliaubos. Betgi jei Vokietija sutartų paliaubas, tai Sovietų Sąjunga nebegalėtų pradėti naujo karo.
Pareiškiau, kad man nesąs žinomas šis pranešimas, kuris esąs visiškai priešingas faktinei būklei. Aš tuojau pasiteirausiąs.
Schulenburg

39

Ribbentropas pranešė ambasadoriui Schulenburgui, kad gandai apie Vokietijos-Lenkijos karo paliaubas neturį pagrindo.
Telegrama
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. rugsėjo 13 d. 17 val. 50 min. Maskvoje gauta 1939 m. rugsėjo 14 d. 1 val. 10 min.
Diplogerma
Maskvon
Telegrama Nr. 336 - rugsėjo 13 d.
CITO!
Ambasadoriui asmeniškai
Kai tik bus Lenkijoje besibaigiančio didžiojo mūšio tikslūs duomenys, mes galėsime suteikti Raudonajai armijai jos prašytas informacijas apie Lenkijos kariuomenės atskiras dalis. Jau dabar prašau pasakyti ponui Molotovui, kad jo pasisakymas apie generolo pulkininko Brauchitscho pareiškimą esąs grindžiamas grynu nesusipratimu. Sis pareiškimas liečiąs išimtinai senojoje Reicho srityje nustatytą valdžios vykdymą prieš pradedant akciją prieš Lenkiją ir neturi nieko bendra su mūsų karinių operacijų apribojimu ryčiau, ligšiolinėje lenkų valstybės srityje. Negali būti kalbos apie paliaubų sutarimą su Lenkija.
Ribbentrop

40

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, jog Molotovas norįs žinoti, kada krisianti Varšuva, kad būtų galima paskelbti Lenkijos žlugimų ir jon žygiuoti rusų mažumų apsaugoti.
Telegrama
Užsieninė
Berlynan
CITISSIME
Visiškai slaptai.
Tel. Nr. 350 - rugsėjo 14 d.
Į tel. Nr. 336 - rugsėjo 13 d.
Molotovas šiandieną 6 val. pasikvietė mane ir pareiškė, kad Raudonoji armija greičiau pasiruošusi negu tikėtasi. Todėl sovietų akcija galinti prasidėti greičiau, kaip jis manė per paskutinį mūsų pokalbį (plg. tel. Nr. 317 - rugsėjo 10 d.). Sovietų žygio politiniam pagrindimui (Lenkijos žlugimas ir „rusų" mažumų apsauga) esą labai svarbu griebtis akcijos, tik kritus Lenkijos vyriausybės centrui, Varšuvos miestui. Todėl M. prašė kiek galima apytikriai jam pranešti, kada skaičiuojamasi su Varšuvos paėmimu.
Prašau nurodyti. Atkreipiu dėmesį į šios dienos
Pravdos straipsnį, kuris duotas Vokiečių žinių biuro
(DNB) ir į kurį panašus straipsnis bus rytdienos Izves-
tijose. Straipsniai skirti M. minėtam sovietų žygio po
litiniam pagrindimui. Schulenburg

41

Ribbentropas praneši ambasadoriui Schulenburgui, kad Varšuva būsianti veikiai užimta ir kad Molotovo siūlomasis Lenkijon įsiveržimo pagrindimas esąs nepriimtinas; pasiūlė bendrų vokiečių-sovietų komunikatą.
Telegrama
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. rugsėjo 15 d. 20:20 val. Maskvoje gauta 1939 m. rugsėjo 16 d. 7:15 val.
Diplogerma
Maskvon
CITISSIME!
Tel. Nr. 360 - rugsėjo 15 d.
Visiškai slaptai!
Ambasadoriui asmeniškai.

Dabar prašau pranešti Molotovui štai ką:
1. Lenkų armijos triuškinimas, kaip matyti iš Jums rugsėjo 14 d. praneštos karinės padėties apžvalgos, eina prie savo pabaigos. Tikime artimiausiomis dienomis užimti Varšuvą.
2. Mes jau pareiškėme sovietų vyriausybei, kad, išskyrus grynai karines operacijas, laikome save saistomi abišalių interesų sferų pasidalijimo ir tatai, savaime suprantama, galioja ir ateičiai.
3. Iš Molotovo rugsėjo 14 d. Jums pateiktų pranešimų matome, kad sovietų vyriausybė jau įsiverš kariškai ir kad yra pasiruošusi dabar pradėti savo akciją. Tai mes sveikiname. Sovietų vyriausybė taip atpalaiduoja mus nuo reikalo naikinti lenkų armijos likučius, persekiojant juos ligi rusų sienos. Toliau išsisprendžia klausimai, kurie iškiltų, jei rusai neįsiveržtų - ryčiau vokiečių įtakos zonos esančias sritys taptų politiškai tuščia erdvė. Kadangi iš mūsų pusės šitose srityse, išskyrus su karinėmis operacijomis susietas priemones, nebuvo numatyta perimti jokių politinių ar administracinių uždavinių, tai ten, jei neįsiveržtų sovietų vyriausybė, rastųsi galimybė steigtis naujoms valstybėms.
4. Sovietų armijos žygio politiniam pagrindimui siūlome bendrai paskelbti tokio turinio komunikatą:
„Akivaizdoje aiškaus ligšiolinėje Lenkijos valstybinėje sąrangoje gyvenančių tautybių išblaškymo Reicho ir SSRS vyriausybės laiko reikalinga pašalinti šių sričių politiškai ir ūkiškai neįmanomas sąlygas. Jos laiko savo bendru uždaviniu šiose savo natūralių interesų srityse atstatyti rimtį bei tvarką ir ten įvesti naują sąrangą, pagrįstą natūralių sienų išvedimo ir gyventi pajėgių ūkinių vienetų sudarymo principu".
5. Siūlome tokį komunikatą dėl to, kad sovietų vyriausybė jau savaime leido atkristi viename su Jumis pokalbyje pareikštai minčiai - Sovietų akcijos pagrindu nurodyti vokiečių grėsmę ukrainiečiams ir gudams. Toks motyvavimas būtų tikrai negalimas. Jis prieštarautų tikroms vokiečių intencijoms, kurios siekia realizuoti išimtinai vokiečių gyvybinius interesus, toliau būtų nesuderinamas su Maskvos susitarimais ir pagaliau priešingautų abiejų pusių pareikštam norui sudaryti draugiškesnius santykius, kurie abi... valstybes parodo pasauliui kaip priešininkes.
6. Kadangi karinės operacijos turi greitai baigtis jau dėl pasistūmėjusio metų laiko, būtume dėkingi, jei sovietų vyriausybė dabar mums nurodytų dieną ir valandą, kada jos armija žygį pradės, kad mes iš savo pusės galėtume prisiderinti. Abipusio karinio žygio reikalingam koordinavimui dar reikia, kad po abiejų vyriausybių įgaliotinį ir vokiečių bei rusų karininkai oro keliu tuojau susitiktų operacijų srityje - mes siūlome Bielastoką - reikalingų dalykų sutarti.
Prašau greitos telegramos. Į Gauso ir Hilgerio aptartą teksto pakeitimą jau atsižvelgta.
Ribbentrop

42

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai kad Molotovas teigiąs karinę akciją tuojau prasidėsiant, atmetąs bendrą vokiečių-sovietų komunikatą ir spaudžiąs priimti jo pasiūlytąjį sovietų įsiveržimo Lenkijon pagrindimą.
Telegrama
Užsieninė
Berlynan
CITISSIME!
Labai slaptai!
Telegrama Nr. 371 - rugsėjo 16 d.
Į telegramą Nr. 360 - rugsėjo 15 d.
Šiandieną 18 val. įvykdžiau įsakymą pas Molotovą. Molotovas pareiškė, kad Sovietų Sąjunga tuojau įsiveržsianti. Galbūt net jau rytoj ar poryt> Stalinas dabar tariąsis su kariniais vadais, ir man dar šiąnakt, dalyvaujant Molotovui, būsianti pasakyta sovietų žygio diena ir valanda.
Molotovas pridūrė, kad mano pranešimus pateiksiąs savo vyriausybei, bet manąs, kad bendras komunikatas nebebūsiąs reikalingas. Sovietų vyriausybė ketinanti savo žygį šiaip pagrįsti: lenkų valstybė esanti subyrėjus, ir jos nebesą; tuo būdu nebegalioją visos su Lenkija sudarytosios sutartys; trečiosios valstybės galėtų bandyti pasinaudoti susidariusiu chaosu; Sovietų Sąjunga jaučiantįsi įpareigota įsiveržti, kad apsaugotų brolius ukrainiečius ir gudus, ir šiems nelaimingiems žmonėms suteikti ramaus darbo galimybę.
Sovietų vyriausybė, Raudonajai armijai peržengus sieną, ketinanti tuojau šias mintis paskelbti per radiją, spaudą ir t.t. ir tuo pačiu metu oficialia nota pranešti Lenkijos ambasadoriui ir visoms čionykščioms misijoms.
Molotovas pripažino, kad sovietų vyriausybės ketinama formuluotė būtų mažas šešėlis vokiečių jautrumui, bet prašė, atsižvelgiant į sovietų vyriausybės sunkią padėtį, nesuklupti ties šiuo šiaudu. Sovietų vyriausybė žiūrinti kito motyvavimo, kadangi ji ligšiol nesirūpinusi savo mažumų būkle Lenkijoje, o įsiveržimas turįs būti kaip nors pagrįstas iš išorės.
Baigdamas Molotovas prašė išsiaiškinti, kaip turėtų būti su Vilniumi. Sovietų vyriausybė norėtų būtinai išvengti sankirčio su Lietuva ir todėl geidautų žinoti, ar esą kas sutarta su Lietuva, ypač kas turėtų užimti miestą.
Schulenburg

43

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai - Stalinas jam pareiškęs, kad Raudonoji armija jau šiandieną peržengsianti Lenkijos sieną.
Telegrama
Užsieninė
Berlynan
Tel. Nr. 372 - rugsėjo 17 d.
Pridurmu telegramos Nr. 371 - rugsėjo 16 d.
CITISSIME!
Slaptai!
Stalinas mane priėmė 2 val. nakties, dalyvaujant Molotovui ir Vorošilovui, ir pareiškė, kad Raudonoji armija šįryt 6 val. peržengsianti sovietų sieną visa linija nuo Polocko ligi Kamenec - Podolsko.
Susidūrimams išvengti Stalinas prašė būtinai pasirūpinti, kad nuo šios dienos vokiečių lėktuvai ne-perskristų linijos į rytus Bielastokas - Brest Litovskas -Lvovas. Sovietų lėktuvai jau šiandieną pradėsią bombarduoti sritį į rytus nuo Lvovo.
Prižadėjau padaryti viską, kad vokiečių aviacija būtų painformuota, tačiau, atsižvelgdamas į trumpą laiką, prašiau pasirūpinti, kad sovietų lėktuvai šiandieną per daug nesiartintų prie minėtos linijos.
Sovietų komisija atvyks į Bielastoką rytoj, vėliausiai poryt.
Stalinas paskaitė man notą, kuri dar šiąnakt turi būti perduota Lenkijos ambasadoriui, dienos laikotarpiu jos nuorašai įteikti visoms misijoms, ir tada ji bus paskelbta. Notoje yra sovietų žygio pagrindimas. Man paskaitytame projekte buvo trys mums nepriimtinos vietos. Man prieštaraujant, Stalinas noriai pakeitė tekstą taip, kad dabar, man atrodo, nota yra mums priimtina. Stalinas pareiškė, kad vokiečių-sovietų komunikato išleidimas galėtų kilti tik po 2-3 dienų.
Iškylantieji kariniai klausimai ateityje turėtų būti aptariami generolo leitenanto Koesteringo su Vo-rošilovu tiesioginėse svarstybose.
Schulenburg

44

Ambasadorius Schulenburgas praneši užsienio reikalų ministerijai, kad Stalinas abejojąs, ar vokiečių kariuomenė tikrai atsitrauks ligi Maskvos susitarimų nustatytos ribos.
Telegrama
Maskva, 1939 m. rugsėjo 18 d. 15 val. 59 min. Gauta: 1939 m. rugsėjo 18 d. 17 val. 45 min.
Nr. 385-rugsėjo 18 d.
CITISSIME!
Labai slaptai!
Pokalbyje, kurį šiąnakt atlikau su Stalinu apie sovietų komisijos Bielastokan siuntimą ir bendro komunikato paskelbimą, Stalinas gana griežtai pasakė, kad sovietai turį tam tikrų abejonių, ar vokiečių vyriausioji vadovybė atitinkamu laiku laikysis Maskvos susitarimų ir sugrįš prie sutartosios linijos (Pissa - Narew - Weichsel - San). Aš atsakiau pabrėždamas, kad Vokietija, savaime suprantama, yra tvirtai apsisprendusi tiksliai vykdyti Maskvos susitarimus, ir nurodžiau pono Reicho užsienio reikalų ministro pavedimu mano rugsėjo 16 d. Molotovui duoto pranešimo (plg. tel. Nr. 360 - rugsėjo 15 d.) antrąją pastraipą. Pabrėžiau, kad vyriausioji vadovybė norėtų tik grįžti prie sutartosios linijos, nes tokiu būdu atsipalaiduotų kariuomenės vakarų frontui - Stalinas atsakė, kad jis neabejojąs Vokietijos vyriausybės lojalumu, jo abejonės liečiančios faktą, kad visi kariai nenoriai traukėsi iš užkariautų teritorijų. Čia įsiterpė dalyvaujantis vokiečių karo at-achė generolas leitenantas Koestringas, pareikšdamas kad vokiečių kariuomenė griežtai daranti tai, ką įsakąs Fuehreris. Atsižvelgiant į žinomą Stalino nepasitikėjimą, būčiau dėkingas, jei vėl būčiau įgalintas specialiu pareiškimu pastarąsias jo abejones išblaškyti.
Schulenburg

45

Ribbentropas įgalino ambasadorių Schulenburgą pranešti Stalinui, kad Vokietija griežtai laikysiantįsi Maskvos susitarimų.
Telegrama
Rugsėjo 19 d. 16:37 val. telegrama iš specialaus traukinio. Berlynas, 1939 m. rugsėjo 19 d.
Diplogerma Maskvon
Ambasadoriui asmeniškai! \ telegramą Nr. 305
Prašau pasakyti ponui Stalinui, jog Jūs apie savo pokalbį su juo painformavęs Berlyną ir esąs dabar mano įgaliotas jam pranešti, kad susitarimai, kuriuos Fuehrerio pavestas Maskvoje sudariau, savaime suprantama, būsią vykdomi, ir mes juos laikysime naujų draugiškų santykių tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pagrindu.
Ribbentrop

46

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, kad Molotovas pasiūlęs derybas Maskvoje galutinai sutvarkyti Lenkijos erdvei.
Telegrama
Nr. 395 -19.9.39 Maskva, 1939 m. rugsėjo 20 d. 2:23 val.
Labai slaptai. Gauta: 1939 m. rugsėjo 20 d. 4:55 val.
Molotovas šiandieną pareiškė, kad sovietų vyriausybė laikanti dabar atėjus laiką bendrai su Vokietijos vyriausybe galutinai sutvarkyti lenkiškąją erdvę. Molotovas leido suprasti, kad sovietų vyriausybes ir paties Stalino iš pradžių buvusi linktis palikti Lenkiją dabar pakrypo į tendenciją pasidalyti ją išilgai linijos Pissa -Narew - Weichsel - San. Sovietų vyriausybė nori šiuo klausimu tuojau pradėti derybas ir jas vesti Maskvoje, kadangi tokios derybos turi būti vedamos aukščiausių vadovaujančių asmenų, kurie negali išvykti iš Sovietų Sąjungos. Prašau telegramos.
Schulenburg

47

Ribbentropas praneši ambasadoriui Schulenburgui, kad jis esąs pasiruošęs atvykti į Maskvą derybų galutinai sutvarkyti Lenkijos reikalams.
Telegrama
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. rugsėjo 23 d. 3 val. 40 min. Gauta Maskvoje 1939 m. rugsėjo 23 d. 11 val. 05 min.
Diplogerma
Maskvon
Nr. 417 - rugsėjo 22 d.
Į Nr. 295 (395).
Ponui ambasadoriui asmeniškai.
Labai slaptai!
Ir mes dabar manome, kad jau laikas bendrai su sovietų vyriausybe sutartimi galutinai sureguliuoti Lenkijos erdvę. Rusų mintis išvesti sieną išilgai žinomos keturių upių linijos aplamai sutampa ir su Reicho vyriausybės pažiūra. Iš pradžių norėjau kviesti Molotovą į Vokietiją šios sutarties pasirašyti. Atsižvelgdami į Jūsų praneštą aplinkybę, kad tenykščiai vadovaujantieji asmenys negali išvykti iš Sovietų Sąjungos, mes sutinkame su derybomis Maskvoje. Priešingai mano pradiniam norui šias derybas patikėti Jums, nusprendžiau pats skristi į Maskvą. Ir ypač dar dėl to, kad, atsižvelgiant į Fuehrerio man duotą generalinį įgaliojimą ir juo galimai išvengiant atsiklausimų ir kt., derybos galės būti greičiau užbaigtos. Atsižvelgiant į bendrą padėtį, mano sustojimas Maskvoje turės ribotis viena, daugiausiai dviem dienomis. Prašau apsilankyti pas ponus Staliną ir Molotovą ir man kaip galima greičiau telegrafu pasiūlyti laiką.
Ribbentrop

48

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, kad Stalinas siūląs Vokietijai atsisakyti Lietuvos už Lenkijos teritorijos didesnį plotų ir prašąs vokiečių pritarimo greitai spręsti Pabaltijo valstybių problemą.

Telegrama
Maskva, 1939 m. rugsėjo 25 d. 22:58 val. Gauta 1939 m. rugsėjo 26 d. 0:30 val.
Nr. 442 - rugsėjo 25 d. Labai slaptai! CITISSIME!
Stalinas ir Molotovas priėmė mane Kremliuje šiandieną 20 val. Stalinas man aiškino šiaip: Lenkijos klausimą galutinai sprendžiant, reikią vengti visko, kas ateityje akstintų trintį tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Tuo pagrindu esą nepakeliui palikti nepriklausomą Lenkiją. Dabar jis siūląs iš ryčiau demarkacinės linijos esančių sričių mūsų daliai priskirti visą Liublino vaivadiją ir Varšuvos vaivadijos dalį ligi Bugo. Už tai mes atsisakytume nuo Lietuvos.
5į pasiūlymą Stalinas pavadino būsimųjų derybų su ponu Reicho užsienio reikalų ministru medžiaga ir pridūrė, kad Sovietą Sąjunga mūsų pritarimo atveju tuojau imsiantisi spręsti Pabaltijo valstybių problemą pagal rugpjūčio 23 d. protokolą ir ryšium su tuo laukianti Vokietijos vyriausybės nekliudomos paramos. Stalinas kalbėjo aiškiai apie Estiją, Latviją ir Lietuvą, bet neminėjo Suomijos.
Stalinui pareiškiau, kad tatai aš pranešiąs savo vyriausybei.
Schulenburg

49

Patarėjas dr. Bruecklmeier (iš užsienio reikalų ministerijos) pranešė Ribbentropui į Maskvą, kad Sovietų Sąjunga spaudžianti Estiją sudaryti su ja santarvę ir įsileisti sovietines laivyno ir aviacijos bazes.
Telegrama
RAM biuras 500
Berlynas, 1939 m. rugsėjo 27 d.
Diplogerma. Maskvon. Nr. 435. CITISSIME!
Reicho užsienio reikalų ministrui asmeniškai. Telegrama iš Talino Nr. 163-26 d. Kariuomenės vyriausiai vadovybei, atache grupei.
Estijos generalinio štabo viršininkas painformavo mane apie rusą reikalavimą santarvės. Aiškino, kad rusai reikalaują laivyno bazės Estijos salą Baltisch-port aviacijos bazėje. Generalinis štabas pasiūlė sutikti su reikalavimais, kadangi - vokiečių pagalba negalima - padėtis logiškai galėtą tik pablogėti. Rusą lėktuvai rugsėjo 25 ir 26 d. buvo giliai įskridę į Estijos teritoriją. Generalinis štabas įsakė nieku būdu ne-apšaudyti lėktuvų, kad padėtis nepablogėtų. Roessing1), Frohwein2).
Bruecklmeier
Pulk. Roessing, Vokietijos karo atache Suomijai ir Estijai Dr. Prohmein, Vokietijos pasiuntinys Estijai.

50

Patarėjas dr. Bruecklmeier (iš užsienio reikalų ministerijos) pranešė Ribbentropui į Maskvą, kad Suomija neketinanti priimti tokių reikalavimų, kokius. Sovietų Sąjunga statanti Estijai.
Telegrama
RAM biuras 490 Berlynas, 1939 m. rugsėjo 27 d.
Diplogerma
Maskvon
Nr. 436
CITISSIME!
Reicho užsienio reikalų ministrui asmeniškai
Telegrama iš Helsinkio Nr. 245 - 26 d.
Užsienio reikalų ministras man pranešė Rusijos reikalavimus Estijai ir be to, pastebėjo, kad Suomija esanti pasiruošusi gerinti savo santykius su Rusija, bet tokių reikalavimų nepriimsianti ir geriau leisiantįsi į kraštutinumą.
Nurodžiau skirtumą tarp Estijos ir Suomijos padėčių ir patariau užsienio reikalų ministrui ieškoti savo krašto saugumo geruose santykiuose su Vokietija ir Rusija.
Užsienio reikalų ministras pritarė ir išaukštino visišką anglų įtakos išjungimą iš Baltijos jūros erdvės. Bluecher1).
Bruecklmeier
1) Dr. von Bluecher, Vokietijos pasiuntinys Suomijai.

51

Patarėjas dr. Brueckmeieris (iš užsienio reikalų ministerijos) pranešė Ribbentropui į Maskvą, kad Estija yra pasiruošusi deryboms su Sovietų Sąjunga.
Telegrama
RAM biuras Berlynas, 1939 m. rugsėjo 27 d.
Diplogerma
Maskvon
Nr.437
CITISSIME!
Reicho užsienio reikalų ministrui asmeniškai. Telegrama iš Talino Nr. 164 - 26 d.
Užsienio reikalų ministras man pranešė, prašydamas, jei galima, dar prieš kelionę į Maskvą suteikti Reicho užsienio reikalų ministrui šią informaciją.
Estijos vyriausybė, grasomo prievartavimo sunkiausiai spaudžiama, yra pasiruošusi sueiti su Sovietų Sąjunga į karinę santarvę. Ministras Selteris kartu su palyda trečiadienio rytą skrenda į Maskvą derybų. Derybų tikslas: suformuoti sutartį taip, kad išliktų suverenumas bei vidinis saugumas ir Estijos nepuolimo paktas1*. Todėl pasiūlymas, sutarties partneriams vykdant prievolę, siekia palikti galioje esamus nepuolimo paktus su kitomis valstybėmis. Toliau -laivyno ir aviacijos bazes siekia atiduoti dispozicijon tik karo atveju, kai reikia paramos; taikos metu daugiausiai tik paruošti bazes. Iš pradžių laivyno bazei rusai reikalavo Talino, bet, atrodo, pasitenkins Baltischportu ar kitu uostu Ozelyje. Oro bazes estai nori leisti, jei galima, tik saloje. Bendra tendencija - sutikti tik tiek, kiek privalu, kad išvengtų prievartavimo ir išlaikytų esamus gerus santykius su Vokietija. Frohwein.
Brueckmeier
1) 1932 m. gegužis 4 d. Nepuolimo paktas tarp Estijos ir Sovietų Sąjungos pratęstas iki 1934 m. balandžio 4 d.

52

Reicho užsienio reikalų ministro antro apsilankymo Maskvoje dienotvarke1*.
Užrašai
1939 m. rugsėjo 27 d.
Atvykimas į aerodromą 18:00 val.
Pirmas pokalbis 22:00-1:00 val. ryto. 1939 m. rugsėjo 28 d.
Pokalbio tąsa 15:00 ligi 18:30 val.
Vaišės Kremliuje
Baletas (Gulbių ežeras), kurio metu Stalinas tarėsi su latviais
Pokalbio tąsa - 24:00 val.
Pasirašymas - 5:00 val. ryto
Po to delegacijos priėmimas pas ambasadorių ligi 6:30 val. ryto 1939 m. rugsėjo 29 d.
Išskridimas -12:40 val.
l) E valstybės pasekretoriaus Andor Henkes bylų.

53

Vokiečių-Sovietų sienų ir draugiškumo sutartis, padalijanti Lenkiją į Vokietijos ir Sovietų Sąjungos interesų sferas.
Vokietijos Reicho vyriausybė ir SSRS vyriausybė, iširas ligšiolinei Lenkijos valstybei, laiko išimtinu savo uždaviniu atstatyti šiose srityse rimtį bei tvarką ir užtikrinti ten gyvenančioms tautybėms jų tautinį būdingumą atitinkančią taikią egzistenciją.
I straipsnis
Vokietijos Reicho vyriausybė ir SSRS vyriausybė ligšiolinės lenkų valstybės sienose nustato imperijų abišalių interesų liniją, kuri pažymėta pridedamajame žemėlapyje ir turi būti smulkiau aprašyta papildomajame protokole.
II straipsnis
Abi šalys pripažįsta I-jame straipsnyje nustatytą imperijų abišalių interesų sieną galutine ir neleis trečiosioms valstybėms įsimaišyti į šį sureguliavimą.
III straipsnis Vokietijos Reicho vyriausybė perima reikalingą valstybinį naują sureguliavimą srityse į vakarus nuo I-mojo straipsnio nurodytos linijos, o SSRS vyriausybė -srityse į rytus nuo šios linijos.
IV straipsnis
Vokietijos Reicho vyriausybė ir SSRS vyriausybė laiko šį sureguliavimą tikru savo tautų draugiškų santykių pagrindu.
V straipsnis
ši sutartis bus ratifikuota ir ratifikacijos dokumentais kaip galima greičiau pasikeista Berlyne. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo.
Pasirašyti du originalai vokiečių ir rusų kalba.
Maskva, 1939 m. rugsėjo 28 d.
Už Vokietijos Reicho vyriausybę SSRS vyriausybės įgaliotas
(Pasirašąs) v. Ribbentrop (Pasirašęs) W. Molotov

54

Slaptas papildomas protokolas: Lietuva, išskyrus pietinę Suvalkiją, pervedama į Sovietų Sąjungos interesų sferą mainais už Lenkijos teritoriją.
Pasirašiusieji įgaliotiniai sudaro tokį Vokietijos Reicho vyriausybės ir SSRS vyriausybės sutarimą:
1939 m. rugpjūčio 23 d. slapto pridedamojo protokolo pirmu numeriu paženklinta dalis pakeičiama taip, kad Lietuvos valstybės sritis pereina į SSRS interesų sferą, nes iš antros pusės Liublino vaivadija ir Varšuvos vaivadijos dalys atitenka Vokietijos interesų sferai (plg. žemėlapį prie šiandieną pasirašytos Sienų ir draugiškumo sutarties). Kai tik SSRS vyriausybė Lietuvos srityje imsis ypatingų priemonių savo interesams apsaugoti, bus ištiesinta dabartinė Vokietijos-Lietuvos siena, kad ji butų natūrali ir paprasta, Vokietijai priskiriant Lietuvos sritį, kuri randasi į pietryčius nuo pridedamajame žemėlapyje įbrėžtos linijos.
Toliau sutariama, kad čia minėtos Sovietų Sąjungos priemonės turi nepažeisti tarp Vokietijos ir Lietuvos esamų ūkinių susitarimų.
Maskva, 1939 m. rugsėjo 28 d.
Už Vokietijos Reicho vyriausybę SSRS vyriausybės įgaliotas
v. Ribbentrop W. Molotov

55

Vokietijos Reicho vyriausybės ir SSRS vyriausybės 1938 m. rugsėjo 28 d. pareiškimas atstatyti taiką Europoje.
Vokietijos Reicho vyriausybei ir SSRS vyriausybei šiandieną pasirašytąja sutartimi galutinai sutvarkius iš lenkų valstybės subyrėjimo kylančius klausimus, taip sudarius tvirtą pastovios taikos pagrindą Rytų Europoje, jos sutartinai pareiškia nuomonę, jog visų tautų interesus atitiktų baigta dabartinė karo padėtis tarp Vokietijos iš vienos pusės ir Anglijos bei Prancūzijos iš kitos pusės. Todėl abi vyriausybės bendrai stengsis, reikiant, susitarusios ir su kitomis draugingomis valstybėmis, šiam tikslui kaip galima greičiau pasiekti.
Jei abiejų vyriausybių pastangos nepasiektų pasiekų, tektų konstatuoti faktą, kad Anglija ir Prancūzija yra atsakingos už karo tęsimą, ir karo tolimesnės trukmės atveju Vokietijos ir SSRS vyriausybės abipusiškai konsultuotųsi apie reikiamas priemones.
Maskva, 1939 m. rugsėjo 28 d.
Už Vokietijos Reicho vyriausybę: SSRS vyriausybės įgaliotas:
(Pasirašęs) v. Ribbentrop (Pasirašęs) W. Molotov

56

Ribbentropas pranešė Sovietų Sąjungos Komisarų Tarybos pirm. Molotovui Vokietijos vyriausybės pritarimą naujos prekybos sutarties deryboms.
Laiškas
Maskva, 1939 m. rugsėjo 28 d. Pone pirmininke,
Turiu garbės patvirtinti, kad gavau Jūsų šios dienos laišką, kuriuo Jūs man štai ką pranešate:
„Nurodydamas mūsų pokalbį, šiuo turiu garbės patvirtinti, kad SSRS vyriausybė mūsų pasiektos bendros politinės sandermės pagrindu ir prasme visomis priemonėmis nori išplėtoti tarp Vokietijos ir SSRS ūkinius santykius ir prekių apkaitą. Tam tikslui abi šalys sudarys ūkio programą, pagal kurią Sovietų Sąjunga tieks Vokietijai žaliavų, o Vokietija iš savo pusės kompensuos ilgesnį laiką trunkančiais pramonės tiekiniais. Tuo būdu abi šalys šią ūkio programą taip išpavidalins, kad vokiečių-sovietų prekių apkaita savo tūriu vėl pasieks praeities maksimumą.
Abi vyriausybės veikiai duos reikalingų nurodymų šioms priemonėms vykdyti ir pasirūpins, kad derybos būtų kaip galima greičiau pradėtos ir užbaigtos".
Vokietijos vyriausybės vardu ir pavedimu pritariu šiam pranešimui ir Jums pranešu, kad ir Vokietijos Reicho vyriausybė iš savo pusės šia prasme padarys, kas reikalinga.
Priimkite, pone pirmininke, didžios mano pagarbos pakartotiną užtikrinimą.
(Pasirašęs) Ribbentrop

57

Ribbentropas savo vyriausybės vardu patvirtino Molotovo pranešimą, kad Sovietų Sąjunga palengvinsianti Vokietijai tranzitą ir tieksianti jai ne tik Rusijos, bet ir Galicijos alyvos.
Laiškas
Maskva, 1939 m. rugsėjo 28 d. Slaptai! Pone pirmininke!
Turius garbės patvirtinti, kad gavau Jūsų šios dienos laišką, kuriuo Jūs man štai ką pranešate:
„Išpildydama mano šios dienos raštą apie bendros ūkio programos sudarymą, SSRS vyriausybė pasirūpins visais požiūriais palengvinti vokiečių tranzito susisiekimą iš ir į Rumuniją geležinkelio ruožu Viršutinė Silezija-Lvovas-Kolomea. Abi vyriausybės numatomų ūkio derybų rėmuose veikiai sutars šio tranzito susisiekimo vykdymą. Taip pat bus ir su vokiečių tranzito susisiekimu iš ir į Iraną, iš ir į Afganistaną, taip pat ir iš ir į Tolimųjų Rytų kraštus.
Toliau pareiškia, kad SSRS vyriausybė yra pasiruošusi prie sutarto ar dar sutarsimo alyvos kiekio papildomai tiekti dar daugiau alyvos, kurios kiekis atitiks Drohobycz ir Boryslav alyvos laukų produkciją, nurodydama, kad pusė alyvos kiekio iš minėtų laukų ir pusė iš kitų SSRS sričių bus tiekiama Vokietijai. Kompensacija už šiuos tiekinius SSRS priimtų vokiečių akmens anglies ir plieninių vamzdžių tiekinius".
Pasitenkindamas priimu šį pranešimą ir pritariu jam Vokietijos Reicho vyriausybės vardu.
Priimkite, pone pirmininke, didžios mano pagarbos užtikrinimą.
(Pasirašęs) Ribbentrop

58

Suomijos vyriausybė norėjo išsiaiškinti Vokietijos-Sovietų Sąjungos susitarimų poveikį Suomijai.
St. S. Nr. 769
Berlynas, 1939 m. spalio 2 d.
Suomijos pasiuntinys šiandieną norėjo, kad paaiškinčiau tarp Vokietijos ir Rusijos interesų zonomis pasidalinimo reikšmę, jam ypač rūpėjo patirti, kokį poveikį į Suomiją galėtų turėti Maskvos susitarimai.
Pasiuntiniui priminiau, kad Suomija, kaip žinia, neseniai atmetė nepuolimo pakto su mumis pasirašymą. Dabar Helsinkyje gal ir gailimasi. Pagaliau vokiečiai, kaip ir anksčiau, norį gyventi geriausiuose ir draugiškiausiuose santykiuose su Suomija ir būtent ūkinėje srityje pasiekti kaip galima didesnę prekių apkaitą. Jei ponas Wuormaa ryšium su Estijos įvykiu ir šiandieną paskelbtąja pono Munterso kelione į Maskvą rūpinąsis apie Suomiją, tai aš turįs jam pasakyti, kad aš nesiorientuojąs Maskvos politikoje Suomijos atžvilgiu. Bet mano jausmas man sakąs, kad dabartiniu metu nereikėtų rūpintis Suomija.
Tada pasiuntinys kalbėjo apie Ciano apsilankymą. Čia pastebėjau, kad mes, pabaigę žygį į Lenkiją, be abejo priėję svarbų karo etapą. Paskelbtas Reichstago sušaukimas ženklinąs, jog vyriausybė pareiškianti, kad tikro karo pradėjimą Vakaruose mes laikėme neprasmingu. Žinoma, jei dabar Vakarų valstybės nepasinaudotų taikos galimybe, tai reikėtų pasiruošti kietai kovai.
(Pasirašęs) Weizsaecker

59

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai Molotovo norą painformuoti Lietuvos užsienio reikalų ministrą, kad Sovietų Sąjunga Vilnių atiduosianti Lietuvai, kuri už tai turėsianti perleisti Vokietijai pietinę Suvalkiją.

Telegrama
Maskva, 1939 m. spalio 3 d. 19:04 val. Gauta: 1939 m. spalio 3 d. 23:10 val.
Nr. 463 - spalio 3 d. CITISSIME! Visiškai slaptai.
Molotovas pasikvietė mane šiandieną 14 val., pranešti man štai ką:
Sovietų vyriausybė pranešianti šiandieną atvykstančiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui, kad ji abišalių santykių draugiško sureguliavimo rėmuose (turbūt panašiai, kaip su Estija) norinti atiduoti Lietuvai Vilniaus miestą bei apylinkę, tuo pačiu metu duosianti Lietuvai suprasti, kad ji turinti Vokietijai perleisti žinomą savo teritorijos dalį. M. klausė, ką mes galvotume apie šio dalyko formalų sutvarkymą: jam menasi - tuo pačiu metu pasirašyti sovietų-lietuvių protokolą dėl Vilniaus ir vokiečių-lietuvių protokolą dėl mums perleidžiamos Lietuvos srities.
Paaiškinau, kad man nepatinkąs šis pasiūlymas. Man rodėsi logiškiau, kad sovietų vyriausybė Vilnių išmainytų į mums perleidžiamąjį ruožą ir tada tą savo ruožą perleistų mums.
Molotovui, atrodo, nelabai patiko mano pasiūlymas, tačiau sutiko, kad aš atsiklausčiau savo vyriausybės nuomonės ir duočiau jam atsakymą rytoj ligi vidurdienio.
Molotovo pasiūlymas man atrodo žalingas, kadangi pasaulio akyse jis mus vaizduotų Lietuvos srities „grobikais", kai sovietų vyriausybė rodytųsi dovanų teikėju. Mano nuomone, aplamai tik mano pasiūlymas svarstytinas. Bet prašau pagalvoti, ar mes specialiu slaptu protokolu neturėtume atsisakyti Lietuvos srities ruožo tol, kol Sovietų Sąjunga faktiškai įsijungs Lietuvą, kas, mano nuomone, buvo numatyta, susitariant Lietuvos klausimu.
Schulenburg

60

Ribbentropas pavedė ambasadoriui Schulenburgui paprašyti Molotovą, kad jis Lietuvos užsienio reikalų ministrui neužsimintų pietinis Suvalkijos perleidimo Vokietijai.
Telegrama
(Tikras nuorašas)
RAM1
Visiškai slaptai!
Berlynas, 1939 m. spalio 4 d.
Diplogerma
Maskvon
Nr.488
\ telegramą Nr. 463

Ir aš nelaikau naudingu būdo, kurį Molotovas pasiūlė ryšium su Lietuvos srities ruožo perleidimu. Juo labiau prašau Molotovą paprašyti, kad jis dabar aplamai neužsimintų lietuviams šio srities perleidimo, bet kad sovietų vyriausybė įsipareigotų Vokietijai nelaikyti šiame srities ruože Lietuvon įžygiuoti numatomos sovietų kariuomenės ir kad paliktų Vokietijai nustatyti laiką, kada sritis turėtų būti formaliai perleista.
Atitinkamas susitarimas turėtų būti sudarytas, slaptai pasikeičiant laiškais tarp Jūsų ir Molotovo.
RAM2)
1) RAM (Reichsaussenminister) - Reicho užsienio reikalų ministras. 2) Paraštės pastabos:
a) Pono RAM nurodymu ši telegrama išsiunčiama su pono RAM parašu. (Pasirašąs) Gaus, 4.10.
b) p.n. Grafui Schulenburgui telegramos turinį perdaviau maskuotais žodžiais 11 val. iš ryto telefonu. Instrukciją jis tiksliai suprato. G., 4.10.

61

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, kad Molotovas jau painformavęs lietuvius apie Vokietijos pretenzijas į Suvalkiją.
Telegrama
Užsieninė
Berlynan
Labai slaptai
CITISSIME
Tel.Nr.470 - spalio 4d.
Pridurmu tel. Nr. 463 - spalio 3 d.
Tuojau po valstybės sekretoriaus pavaduotojo Gauso pirmojo patelefonavimo šiandieną priešpiet paprašy-dinau Molotovą nieko nesakyti Lietuvos užsienio reikalų ministrui apie vokiečių-sovietų Lietuvą liečiantį susitarimą. M. pasikvietė mane 17 val. ir man pranešė, kad jis, gaila, buvęs priverstas jau vakar Lietuvos užsienio reikalų ministrui pasakyti apie šį susitarimą, kadangi jis iš lojalumo mums negalėjęs kitaip pasielgti. Lietuvos delegacija labai apstulbusi ir nuliūdusi; ji pareiškusi, kad praradimas kaip tik šios srities esąs jiems ypač skaudus, kadangi daug žymių lietuvių tautos vadų kilo iš šios dalies Lietuvos. Šiandieną anksti, 8 val., Lietuvos užsienio reikalų ministras išskrendąs į Kauną, kad po 1-2 dienų vėl sugrįžtų Maskvon.
Pareiškiau, kad aš greitai telefonu painformuosiąs savo vyriausybę ir po to paskambinau ponui Gausui. Po valandos M. man pranešė, kad Stalinas veikiai kreipsiąsis į Vokietijos vyriausybę asmeniniu prašymu kol kas nereikalauti Lietuvos srities ruožo perleidimo.
Schulenburg

62

Ribbentropas pranešė ambasadoriui Schulenburgui, jog Vokietijos pasiuntiniui Lietuvoje pavesta pareikšti, kad Vokietija pasiūliusi Vilnių perleisti Lietuvai, o sau rezervavusi teisę į siaurą Lietuvos teritorijos ruožą, kurio dabar nereikalaujanti.
Telegrama
Iš Berlyno išsiųsta 1939 m. spalio 5 d. 3:43 val. Maskvoje gauta 1939 m. spalio 5 d. 1155 val.
Diplogerma
Maskvon
Nr. 497-spalio 4 d.
Visiškai slaptai!
CITISSIME!
Į ambasadoriaus šios dienos pranešimą.
Pasiuntinybė Kaune gauna tokią instrukciją.
1. Tik asmeniškai žinoti pranešu Jums šią informaciją: vokiečių-rusų nepuolimo pakto pasirašymo proga rugpjūčio 23 d. su sovietų vyriausybe taip pat buvo sutartas visiškai slaptas abipusių interesų sferų Rytų Europoje pasidalinimas. Pagal jį, Lietuva turėjo priklausyti vokiečių interesų sferai, kai ligšiolinės lenkų valstybės srityje sieną turėjo sudaryti vadinama keturių upių (Pissa-Nerew-Weichsel-San) linija. Jau tada aš reikalavau, kad Vilniaus sritis atitektų Lietuvai, su tuo reikalavimu sutiko sovietų vyriausybė. Sienų ir draugiškumo sutarties derybose rugsėjo 28 d. sureguliavimas buvo pakeistas taip, kad Lietuva su Vilniaus sritimi buvo įjungta į Sovietų interesų sferą, už tai lenkų erdvėje Liublino vaivadija ir Varšuvos vaivadijos didžioji dalis, įimant Suvalkų srities kampelį, buvo priskirta vokiečių interesų sferai. Kadangi šią Suvalkų sritį priskyrus vokiečių interesų sferai, pasidarė sunkus sienos pravedimas, tai sutarėme, kad, Lietuvoje sovietams griebiantis sprecialių priemonių, žemėlapyje tiksliai apibrėžtas siauras pietvakarių Lietuvos srities ruožas turi atitekti Vokietijai.
2. Šiandieną Grafas von der Schulenburgas praneša, kad Molotovas, priešingai mūsų užmojams, vakar vakarą painformavo Lietuvos užsienio reikalų ministrą apie slaptąjį sureguliavimą. Prašau Jus dabar iš savo pusės painformuoti Lietuvos vyriausybę apie dalyką žodžiu ir labai slaptai tokiu būdu:
Jau vokiečių-sovietų rugpjūčio 23 d. sutarties pasirašymo proga buvę tariamasi atriboti vokiečių ir rusų interesų sferas, kad išvengtume Rytų Europoje komplikacijų. Tada aš buvęs už tai, kad Vilniaus sritis turinti atitekti Lietuvai, tai sovietų vyriausybė man ir prižadėjusi. Sienų ir draugiškumo sutarties derybose rugsėjo 28 d., kaip matyti iš pranešto vokiečių-sovietų sienų pravedimo, tarp Vokietijos ir Lietuvos įsikišęs Suvalkų srities kampelis buvęs priskirtas Vokietijai. Kadangi dėl to šioje vietoje susidariusi sunki ir nepraktiška siena, tai aš rezervavęs šioje erdvėje Vokietijai sienos ištiesinimą, kuriuo Vokietijai atitektų Lietuvos srities siauras ruožas. Ir šiose derybose esąs paliktas Vilniaus priskyrimas prie Lietuvos. Dabar įgalinu Jus painformuoti Lietuvos vyriausybę, kad Reicho vyriausybė šiuomet nelaikanti tokio sienos ištiesinimo aktualiu klausimu. Bet mes sąlygojame, kad Lietuvos vyriausybė šią pastraipą laikytų labai slapta. (Instrukcijos į Kauną pabaiga).
Prašau Jus painformuoti poną Molotovą apie mūsų pranešimą Lietuvos vyriausybei. Toliau prašau Jus jį, kaip jau ankstyvesnėje telegramoje nurodyta, paprašyti, kad į šį pasienio ruožą nebūtų įvesta sovietų kariuomenės ir kad būtų palikta Vokietijai nustatyti laiką, kada bus įgyvendintas susitarimas, liečiąs srities perleidimą Vokietijai. Šiuos abu klausimus reikėtų sutarti slaptu raštų pasikeitimu tarp Jūsų ir Molotovo.
Ribbentrop

63

Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus užrašai. Pokalbis su Lietuvos pasiuntiniu.
Berlynas, 1939 m. spalio 5 d. Slaptai! St. S. Nr. 786
Lietuvos pasiuntinys šį vakarą atėjo pas mane, kaip buvo laukiama, pasikalbėti apie vokiečių pretenzijas į srities ruožą Lietuvos pietvakariuose. Škirpa įžengdamas atrodė draugiškesnis, kaip buvo galima tikėtis. Pasiuntinys Zechlinas tuo tarpu jau buvo atlikęs įsakytą pranešimą, todėl man nebereikėjo smulkiau paliesti pono Škirpos keliamų klausimų. Santūriai laikiausi šios dienos telegraminio dekreto Zechlinui. Kadangi ponas Škirpa pareiškė savo vyriausybės pasitenkinimą, kad mes atsiėmę savo reikalavimą, aš pabrėžiau, jog mūsų reikmens pareiškimas „šiuomet esąs neaktualus". (Būdinga, kad ponas Škirpa tiksliai žinojo mūsų slaptu protokolu su rusais sutartą liniją ir nurodė prieš mudu pripuolamai esančiame Lenkijos žemėlapyje).
Tada pasiuntinys pranešė, kad rusai laukė pagalbos pakto su Lietuva ir rusų įgulų įsileidimo, tuo pačiu metu iš principo žadėdami Vilniaus su apylinke prijungimą prie Lietuvos. Ponas Škirpa klausė mane, ar aš galėčiau tuo klausimu suteikti kokių minčių ar paaksti-nimų. Pareiškiau nesiorienuojąs ir pridūriau, kad Maskvos pasitarimuose nebuvę kalbos apie Vokiečių interesus Rytuose anapus Škirpai žinomos vokiečių-sovietų linijos.
Pabaigoje pasiuntinys paprašė suteikti jam kokių paakstinimų. Ponas Urbšys šiandieną ir rytoj būsiąs Kaune; jis pats - Škirpa - kiekvienu metu esąs Reicho užsienio reikalų ministro dispozicijoje.
(Pasirašęs) Weizsaecker

64

Molotovas pranešė ambasadoriui Schulenburgui, kad, sovietų kariuomenei užimant Lietuvą, nebūsiąs užimtas Vokietijos geidaujamas ruožas (pietinė Suvalkija).
Laiškas
Maskva, 1939 m. spalio 8 d.
Slaptai.
Pone Ambasadoriau,
Šiuo turiu garbės Jums patvirtinti, kad ryšium su slaptu pridedamuoju protokolu, kuris buvo pasirašytas 1939 m. rugsėjo 29 (28) d. tarp SSRS ir Vokietijos Lietuvos atžvilgiu, tarp mūsų yra toks sutarimas:
1. Protokole paminėta ir prie jo prijungtajame žemėlapyje pažymėta Lietuvos sritis nebus užimta galimu Raudonosios armijos dalinių įžygiavimo atveju.
2. Vokietija nustatys laiką, kada bus vykdomas minėtos Lietuvos srities Vokietijai perleidimo sutarimas.
Priimkite, pone ambasadoriau, mano aukštos pagarbos pareiškimą.
(Pasirašęs) W. Molotov

65

Maskvos naujų derybų gairės žaliavų gaviniams iš Sovietų Sąjungos padidinti.
Instrukcijos mano Maskvos pasitarimams.
1. Nė viena šalis neliečia š.m. rugpjūčio 19 d. Kredito ir ūkio sutarties. Tačiau mūsų interesas reikalauja stengtis pagreitinti žaliavų (180 mil. reichsmarkių) tiekimą.
2. Mano derybų pagrindinis uždavinys bus nustatyti, ar, šalia 1939 m. rugpjūčio 19 d. sutarties, Rusija gali ir nori tiekti vietoje atkritusio jūrų importo ir kokiu mastu tatai gali vykti. Karinės ir civilinės įstaigos sudarė man reikalavimų programą, kuri siekia apie 70 mil. reichsmarkių vertės skubių papildomų tiekinių (plg. priedą 1). Maskvoje mano atstovaujami reikalavimai toli prašoka šią programą, kadangi vokiečių karo reikmuo yra daugialypis, pareinąs nuo skyrių derybino pasiūlymo (plg. priedą 2). Vis dėlto, palyginti, kukli skyrių reikalavimų programa rodo, kaip mekai yra vertinamos Rusijos žaliavų tiekimo galimybės. To pagrindas yra trūkumas susisiekimo tinklo, organizacijos, gamybos ir kt.
3. Rusams siūlytinas planas būtų toks: nepareinamai nuo 1939 m. rugpjūčio 19 d. sutarties Sovietų Sąjunga mums tiekia už X milijonų reichsmarkių žaliavų ir būtent tokių, kurios gaunamos Rusijoje, kaip ir tokių, kurias Rusija mums perka iš trečio neutralaus užsienio. Už šias žaliavas vokiečiai tuojau negalėtų tiekti ekvivalento, bet jis turėtų būti įvilktas į tiekimo ir investavimo programą, ištęstą maždaug penkeriems metams. Per šį laiką mes atsilygintumėme už savo iš rusų tiekinių kylančius įsipareigojimus, įrengdami Rusijoje imones pagal sutarsimą didelę programą (plg. priedą 3).
4. Grynai ūkio derybų rėmuose negali būti nugalėtos Rusijoje esamos kliūtys, juo labiau, kad mes reikalaujame iš rusų išankstinio tiekimo. Aplamai galima tikėtis pozityvių pasiekų tik tada, jei būtų rusų aukštųjų įstaigų atitinkamas politinis nusistatymas mūsų atžvilgiu, šios derybos bus patikrinimas, ar ir kiek Stalinas yra pasiruošęs daryti praktiškų išvadų iš naujojo politinio nusistatymo. Mūsų reikalaujamas žaliavų tiekimas, atsižvelgiant į nepakankamą pačios Rusijos apsirūpinimą, gula ant savųjų jos vartotojų.
5. Atsižvelgiant į mano pasitarimų pasekmes, reikės, kad žaliavų programą dar kartą peržiūrėtų grynai politiniu pagrindu tam reikalui pašauktas asmuo.
6. Toliau Maskvos pokalbiuose reikia išsiaiškinti
mūsų ligšiolinių importų iš Irano, Afganistano,
Mandžiuko, Japonijos tranzito per Rusiją galimybę.
Schnurre

66

Suomijos vyriausybė baiminosi Sovietų Sąjungos veržimosi į Baltijos erdvą.
Berlynas, 1939 m. spalio 9 d.
St. S. Nr. 793
Suomijos pasiuntinys šiandieną užsiregistravo pas poną Reicho užsienio reikalų ministrą. Jo pavestas, priėmiau poną Wuorimaą šiandieną popiet. Jis pateikė štai ką:
Dėl įvykių Pabaltijyje Rusija dabar įsiveržusi į Baltijos jūrą taip giliai, kad ten ėmusi braškėti pusiausvyra ir gresią persvarą perimsiant Rusijai. Vokietijos nesidomėjimas sukėlęs Suomijoje susijaudinimą, kadangi ten esą galvojama, kad Rusija yra užsimojusi statyti Suomijai tokius pat reikalavimus kaip ir Pabaltijui.
Suomijos vyriausybė prašiusi Wuorimaą pasiterauti, ar Rusijos veržimasis šia kryptimi Vokietijai nerūpi, ir jei taip nebūtų, tai kokią poziciją Vokietija numatanti užimti.
Pasiuntinys dar pridūrė, jog Suomija iš savo pusės pastarosiomis savaitėmis bandžiusi daryti, kas geriausia, kad sureguliuotų prekybos santykius su Vokietija ir išlaikytų juos normalius, vykdytų neutralumo politiką, kurios geidžianti ir Vokietija.
Pasiuntiniui atsakiau pridedamo telegraminio dekreto Helsinkiui prasme. Wuorimaa siūlėsi vėl atsilankyti, jei mes dar turėtume daugiau ką pridėti.
Iš pranešimo žodžių matėsi, kad Suomijos vyriausybė yra gana nerami dėl rusų reikalavimų ir nenori būti taip išprievartauta kaip Estija ir Latvija.
(Pasirašęs) Weizsaecker

67

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Weizsaecker painformavo Vokietijos pasiuntinybę Helsinkyje, kad Vokietija nesikišianti į Suomijos-Sovietų Sąjungos pasitarimus.
Berlynas, 1939 m. spalio 9 d.
Diplogerma
Helsinkin
Nr. (326)
Pridurmu tel. Nr. 322
Suomijos pasiuntinys, kuris šiandieną lankysis užsienio reikalų ministerijoje, gaus tokią informaciją:
Mūsų santykiai su trimis Pabaltijo valstybėmis yra pagrįsti žinomais nepuolimo paktais, - taip pat ir su Danija1*. Norvegija ir Švedija atmetė nepuolimo paktus su mumis, kadangi jos nesijaučia mūsų grasomos ir kad ligi šiol aplamai nesudarinėjo nepuolimo paktų. Suomija turi tokią sutartį su Rusija2), bet mūsų pasiūlymą vis dėlto atmetė. Mes apgailestaujame šį faktą, bet buvome ir esame nuomonės, kad mūsų įprastai geri ir draugiški santykiai su Suomija iš mūsų pusės nėra reikalingi ypatingo politinio susitarimo.
Vokiečių-suomių santykiuose nesant problemų, visiškai suprantama, kad Fuehreris nepaminėjo Suomijos, kaip ir daugelio kitų didesnių ir mažesnių valstybių, savo spalio 6 d. daugiausiai mūsų kaimynams taikomajame pareiškime. Iš to išeina, kad tarp mūsų nėra priešiškumo.
Maskvoje, kur pono užsienio reikalų ministro pokalbiuose vokiečių-rusų santykiai išsiaiškinti visoje politinėje plotmėje ir sudarytas draugingumo paktas, buvo nustatyta žinoma galutinė atribojamoji linija. Vokiečių interesai yra į vakarus nuo šios linijos, į rytus nuo jos mes nepareiškėme intereso. Todėl ir nesame painformuoti, kokius norus Rusija ketina pateikti Suomijai. Tačiau mes manome, kad šie norai neis labai toli. Jau šiuo pagrindu atpuola vokiečių nusistatymas tuo klausimu. Betgi mes vargu ar galėtume įsimaišyti į rusų-suomių pasitarimus.
Weizsaecker
1) 1938 m. kovo 22 d. Vokietijos-Lietuvos sutartis; Vokietijos
nepuolimo paktai: 1939 m. gegužes 31 d. - su Danija ir 1939 m.
birželio 7 d. - su Estija ir Latvija.
2) 1932 m. sausio 27 d. Suomijos-Sovietų Sąjungos nepuolimo
paktas.

68

Švedija baiminosi Sovietų Sąjungos reikalavimų Suomijai. Vo-kiečiai davė suprasti, kad Suomija neįeina į jų interesų sferą.
St. S. Nr. 795
Berlynas, 1939 m. spalio 9 d.
Švedijos pasiuntinys šiandieną apsilankė pas mane pasakyti, kad Baltijos jūroje susidarysianti labai rimta padėtis, jei Rusija statys Suomijai tokius reikalavimus, kurie gresia jos nepriklausomybei ir savarankiškumui. Atsižvelgdamas į Švedijos glaudžius santykius su Suomija, pasiuntinys norįs man tatai pranešti. Nereikią užmiršti, kad, priešingai Estijai ir Latvijai, Suomijoje vyrauja stiprios ir narsios jėgos, kurios nepasiduotų rusų išprievartaujamos.
Pasiuntiniui atsakiau, kad aš nieko nežinąs apie spėjamus rusų reikalavimus Suomijai. Mano žiniomis, Reicho užsienio reikalų ministrui lankantis Maskvoje, nebuvęs ištartas žodis Suomija. Taip esą dėl to, kad mes nepareiškę interesų ryčiau žinomos linijos. Betgi norėčiau manyti, kad Rusija nepareikšianti Suomijai per toli einančių norų ir kad todėl esąs galimas taikus sureguliavimas.
(Pasirašąs) Weizsaecker

69

Vokietijos pasiuntinys Helsinkyje patarė užsienio reikalų ministerijai Vokietijos ūkinių interesų labui pasirūpinti Sovietų Sąjungos reikalavimų Suomijai sušvelninimu.
Telegrama
Helsinkis, 1939m. spalio 10 d. 21:30 val. Gauta: 1939 m. spalio 10 d. 24:00 val.
Nr. 287 - spalio 10 d. CITISSIME!
Visi ženklai rodo, kad, jei Rusija savo reikalavimų neapribos Suomijos įlankos salomis, Suomija ginsis ginklu. Pasekos mūsų karo ūkiui būtų sunkios. Sustotų ne tik maisto ir medienos, bet ir būtinai reikalingų vario bei molibdenito eksportas iš Suomijos į Vokietiją. Dėl to sakau, reikėtų veikti rusų vyriausybę, kad ji neperviršytų salų reikalavimo.
Bluecher

70

Ribbentropas nusiuntė ambasadoriui Schulenburgui metmenis savo kalbos, paneigiančios anglų tvirtinimus, kad jis Maskvoje Staliną prašęs karinės pagalbos.

Telegrama
Iš Berlyno 1939 m. spalio 18 d. 0:40 val. Į Maskvą 1939 m. spalio 18 d. 10:05 val.
Diplogerma
Maskvon
Telegrama Nr. 594 - spalio 17 d.
Fonui Ambasadoriui asmeniškai.
Numatau pirma pasitaikiusiančia proga viešai kalbėti apie užsienio politikos padėtį ir, sujungdamas su paskutiniąja Chamberlaino kalba1), paliesti anglų politikos tikslus ir melo propagandą. Ryšium su tuo norėčiau visiškai konkrečiu būdu atmesti ir priešų spaudos ką tik skleistą melą, kad aš, būdamas Maskvoje, tariamai prašęs Sovietų Sąjungos karinės pagalbos, bet prašymas buvęs aiškiai atmestas. Numatau šią temą aiškinti maždaug taip:
„Anglų propaganda, - didžiai apsivylusi tarptautinės padėties pastaruoju vystymusi, kurį stipriai veikė draugiškų santykių sudarymas tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, - nepaliko nepanaudojusi jokios priemonės diskredituoti ir kliudyti šį vystymąsi ir vo-kiečių-rusų santykius. Ji žinomu savo metodu nesibaidė jokių priemonių ir griebėsi labiausiai nevykusio ir kvailiausio melo. Taip ji, pvz., tvirtino pasauliui, kad aš Maskvos derybose prašęs poną Staliną karinės paramos prieš Lenkiją, Prancūziją ir Angliją. Bet ponas Stalinas į tai atsakęs: „Nė vieno kareivio!" Bet kaipgi iš tikrųjų vyko derybos? Aš jums tatai išduosiu.
Į Maskvą atvykau rugpjūčio 23 d. Fuehrerio vardu sutarti ir sudaryti nepuolimo pakto su Sovietų Sąjunga. Derybas su Stalinu ir Molotovu pradėjau pareiškimu -Maskvon atvykęs ne, kaip anksčiau anglų ir prancūzų pasiuntiniai, Sovietų Sąjungą prašyti ginklo pagalbos, jei Vokietijos vyriausybei Anglija primestų karą. Vokietijos vyriausybei nereiką tam paramos, nes tokiu atveju ji esanti pakankamai tvirta viena pakelti karą su Lenkija ir jos Vakarų sąjungininkais ir vesti ligi pergalingos pabaigos. Stalinas jam būdingu aiškumu ir tikslumu atsakė: „Vokietija užimanti išdidžią poziciją, iš anksto * atmesdama bet kokią ginklo pagalbą. Bet Sovietų Sąjunga nori, kad Vokietija būtų stiprus kaimynas, ir tarp Vokietijos ir vakarinių demokratijų karinio kivirčo atveju Sovietų Sąjungos interesai eitų visiškai tąja pat linija kaip ir Vokietijos. Sovietų Sąjunga niekados nepakęstų, kad Vokietija atsidurtų sunkioje padėtyje". Po to padėkojau Stalinui už jo aiškų ir tikslų pareiškimą ir jam pasakiau, kad aš pranešiąs Fuehreriui šį kilnų sovietų vyriausybės nusistatymą. Taip buvo pradėtos vokiečių-rusų derybos, ir šia minčių apkaita iš anksto sudaryta kilni ir draugiška atmosfera, kurioje tada per 24 valandas buvo pasirašytas nepuolimo paktas ir tolimesnės plėtotės eigoje rugsėjo pabaigoje sudaryta sienų ir draugiškumo sutartis. Tada šiuo politiniu pagrindu tuoj griebtasi išsamios ūkio programos, dėl kurios įgyvendinimo dabar tariamasi Maskvoje. Vokietijai reikia Sovietų Sąjungos žaliavų, o Sovietų Sąjungai - Vokietijos pramonės gaminių. Nėra pagrindo, kad negalėtų greitai sugrįžti senoji žydinti prekyba tarp abiejų tautų. Priešingai, esu tvirtai įsitikinęs, kad dabar yra atstatyta ir vis labiau gilės senoji tradicinė draugystė tarp Vokietijos ir Rusijos ir kad ateityje nepaprastai išaugs abiejų tautų prekių apkaita. Tuo pačiu politiniu pagrindu sutartas 1939 m. rugsėjo 28 d. bendrasis vokiečių-sovietų pareiškimas, kad abi vyriausybės, užbaigusios Lenkijos žygį, sieksiančios taikos atstatymo. 5ių pastangų nepasisekimo atveju -dabar jos pradėtos - abi vyriausybės konstatavo Anglijos ir Prancūzijos atsakomybę už karo tęsimą ir taip pat numatė, kad Reicho vyriausybė ir sovietų vyriausybė tada konsultuotųsi reikalingų priemonių klausimu. ši konsultacija dabar vyksta ir eina toje pačioje draugiškoje dvasioje kaip Maskvos derybos ir tvirtu lygiaplotmių interesų pagrindu. Ryšium su tuo artimiausiu laiku mes laukiame Berlynan atvykstančio pono Molotovo. Tikiu, pakanka šių trumpų teiginių, kad kartą visiems laikams būtų užtvenktas anglų melo ministerijos ir kitų mūsų priešų kvailų propagandos centrinių visas melo potvynis apie ano meto vokiečių-sovietų derybas ir apie abiejų didžiųjų Europos valstybių ateities santykių formavimą".
Prašau Jus šį Maskvos derybų aiškinimą kaip galima greičiau pateikti Stalinui ir man telegrafuoti jo pritarimą.
Ribbentrop
1) 1939 m. spalio 12 d. Chamberlaino kalba Žemuosiuose rūmuose, atsakanti į spalio 6 d. Hitlerio kalbą Reichstage.

71

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, kad Stalinas iš principo patvirtinąs Ribbentropo apmestą Maskuos derybų aprašymą.
Telegrama
Užsieninė
Berlynan
CITO!
Tel.Nr.568 - spalio l9d.
Į tel.Nr.594-spaliol7d.
Molotovas šiandieną man pranešė, kad Stalinas sutinkąs su pono Reicho užsienio reikalų ministro būsimojoje kalboje numatomu Maskvos derybų aiškinimu, tik prašąs užuot Stalino pareiškimais vadinamų sakinių: „Vokietija užimanti išdidžią poziciją..." ir t.t. ligi „atsidurtų sunkioje padėtyje" pasirinkti tokią redakciją: „Vokietijos, kuri atmeta karinę pagalbą, nusistatymas nusipelnė pagarbos. Tačiau stipri Vokietija sąlygoja taiką Europoje, iš to išplaukia, kad Sovietų Sąjunga yra suinteresuota stiprios Vokietijos egzistencija. Todėl Sovietų Sąjunga negali sutikti, kad vakarinės valstybės sudarytų sąlygas, kurios silpnintų Vokietiją ir galėtų sunaikinti jos padėtį. Čia yra Vokietijos ir Sovietų Sąjungos interesų bendrumas".
Schulenburg

72

Vokietijos kariuomenės vadovų nusiskundimai dėl Sovietų Sąjungos delegacijos Berlyne per didelių pretenzijų.
St. S. Nr. 864
Berlynas, 1939 m. lapkričio 1 d.
Generolas feldmaršalas Goeringas, didžiaadmirolis Raederis ir generolas pulkininkas Keitelis nepriklausomai nuo vienas kito man sakė, kad rusų delegacija Berlyne šiek tiek per daug viliantisi apžiūrėti ir pirkti vokiečių karo reikmenų. Generolas pulkininkas Keitelis man sakė, jog Fuehreris manąs, kad kariuomenės įprastiniai reikmenys galį būti rodomi rusams; ką ketinę parduoti, turį sau pasilikti. Dalykai, esantieji dar bandymo padėtyje ar šiaip slapti, rusams neturį būti rodomi.
(Pasirašęs) Weizsaecker

73

Vokietijos diplomatinei tarnybai nurodoma pokalbiuose apie suomių-sovietų sankirtį pateisinti Sovietų Sąjungą.
Telegrama
(tikras nuorašas)
Berlynas, 1939 m. gruodžio 2 d. e.o.Pol.VI 2651
Visoms mėlynu kryžiumi pažymėtoms misijoms
Prašau pokalbiuose apie suomių-rusų konfliktą vengti bet kokių antirusiškų niuansų.
Atsižvelgiant į pokalbio partnerį, vartotini tokie argumentai:. neišvengiamas istorinis vyksmas pokarinių sutarčių revizijos eigoje, natūrali Rusijos reikmė sustiprinti Leningrade saugumą ir prieiti prie Suomijos įlankos* Suomijos vyriausybės užsienio politika pastaraisiais metais pabrėžė neutralumo idėją, linko į Skandinavijos valstybes ir vokiečių-rusų priešiškumą laikė aksioma. Todėl Suomija vengė sanglaudos su Vokietija ir net atmetė nepuolimo pakto su ja sudarymą, kaip kompromituojantį, nors su Rusija turėjo nepuolimo paktą. Ir Tautų Sąjungoje Suomija, nepaisant jos dėkingumo prievolės Vokietijai už 1918 m. pagalbą, niekados nepalaikė vokiečių interesų. Užsienio reikalų ministras Holsti1) tam tipiškas ir anti-vokiškas. Platūs suomių sluoksniai pabrėžė ūkinį ir pasauližvalginį polinkį į demokratinę Angliją, todėl ir daugumo spaudos organų laikysena yra mums aiškiai nedraugiška. Anglijos platoniška simpatija stiprino Suomijos ligšiolinę laikyseną, bet kraštui nedavė nieko gero.
Weizsaecker

1) Dr. Rudolf Holsti, Suomijos užsienio reikalo ministras nuo 1936 m. spalio 7 d. ligi 1938 m. lapkričio 16 d.

74

Generolo pulkininko Keitelio tolesni nusiskundimai apie sovietų reikalaujamą karinių reikmenų daugį.
Berlynas, 1939 m. gruodžio 5 d.
St. S. Nr. 950
Generolas pulkininkas Keitelis šiandieną telefonu man pasakė, kad rusų norų sąrašai, liečią vokiečių gaminių tiekimą, vis didėję ir reiklėję. Todėl derybos su rusais turėję darytis vis sunkesnės. Pvz., rusai nori įrankinių mašinų ginklų gamybai, kai Vyriausioji kariuomenės vadovybė karo būklėje tokių mašinų jokiu būdu negali atsisakyti. Panašiai esą ir su aviacijos ir laivyno karo medžiagų tiekiniais.
Patvirtinau generolui pulkininkui Keiteliui, kad ir užsienio reikalų ministerija ketinanti užsklęsti velkę rusų godumui. Mums dar nesąs visiškai aiškus kelias -ar Maskvoje, arba čia per rusų ambasadorių. Ir užsienio reikalų ministras dar turįs būti painformuotas.
Pabaigoje generolas pulkininkas Keitelis pareiškė, kad, esąs pasiruošęs arba per generolą Thomasą, arba pats paakstinti reikalingą pokalbį.
(Pasirašęs) Weizsaecker

75

Vokietijos diplomatinei tarnybai nurodoma prosovietiškai laikytis pokalbiuose apie suomių-sovietų sankirtį.
Telegrama
e.o. Pol. VI 2714 III nuorodas Berlynas, 1939 m. gruodžio 6 d.
Diplogerma
Maskvon
Nr. 1003
Pridedama prie aplinkraščio Pol. VI. 2651; II nuorodas
Papildant gruodžio 2 d. aplinkraštį, šiandieną išėjo kitas aplinkraštis visoms svarbiosioms misijoms:
Prašau pokalbiuose apie suomių-rusų konfliktą naudoti dar šiuos požiūrius:
Dar prieš kelias savaites Suomija norėjo taikytis su Rusija, tai prie protingos suomių politikos būtų pasisekę. Suomijos vyriausybės kreipimasis į Tautų Sąjungą yra netinkamiausia priemonė krizei spręsti.
Nėra abejonės, kad anglų įtaka į Suomijos vyriausybę - iš dalies veikdama ir per Skandinavijos sostines -nuteikė Suomijos vyriausybę atmesti Rusijos pasiūlymus ir tuo būdu privedė prie dabartinio konflikto. Anglijos kaltė dėl rusų-suomių konflikto yra ypač pabrėžtina.
Vokietija nedalyvauja šiuose įvykiuose. Pokalbiuose simpatija reikština rusų nusistatymui. Prašau nesimpatizuoti suomių nusistatymui.
Telegraminės instrukcijos pabaiga.
Weizsaecker

76

Ribbentropo pokalbis su Sovietų Sąjungos ambasadoriumi Berlyne. Ribbentropas paneigė vokiečių ginklų tiekimą Suomijai ir priešinosi Sovietų per dideliam karo reikmenų reikalavimui.
Reicho užsienio reikalų ministro užrašai
RAM Nr. 60
Berlynas, 1939 m. gruodžio 11 d.
I. Pasikviečiau rusų ambasadorių šiandieną 17:00 val. Mūsų pokalbio pradžioje nurodžiau Schkwar-cevui vakar Tasso agentūros paskelbtojo pranešimo apie tariamą ginklų tiekimą Suomijai per Vokietiją netinkamumą. Čia pabrėžiau, kad jau vakar vokiečiai dementavo šį pranešimą. Turėčiau juo labiau apgailestauti, kad šį aiškiai anglų per Švediją paakstintą pranešimą, skirtą tik nesantaikai įdiegti tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, tarp pagarbiai perėmė oficiali rusų agentūra.
Dėl ginklų reikalo su Suomija jam išaiškinau:
1. Praėjusią vasarą, prieš prasidedant kivirčams, Vokietija sutarusi tiekti Suomijai tam tikrų priešlėktuvinių patrankų už nikelo tiekinius. Prasidėjus kivirčams, tolimesnis tiekimas liovęsis.
2. Italijos vyriausybė spalio mėn. užklaususi, ar Vokietija praleistų 50 lėktuvų transportą į Suomiją. Tada dar nenusimatę besiartinančių karo priemonių tarp Rusijos ir Suomijos. Todėl Vokietijos vyriausybė atmetė transportą oro keliu, bet nesipriešino transportui geležinkeliu. Tačiau Italijos vyriausybė nebegrįžusi prie reikalo, ir nei italai, nei suomiai nebeprašę leidimo lėktuvams pervežti.
3. Prieš kurį laiką buvę prašyta tam tikrą Suomijai skirtą karo medžiagą iš Belgijos transportuoti per Vokietiją. Ir šis prašymas buvęs atmestas.
Dabar aš prašąs rusų ambasadorių apie tai painformuoti savo vyriausybę ir nurodyti, kad tokiais garsinimais, kaip minėtas Tasso pranešimas, esąs žaidžiamas anglų žaidimas. Anglija stojanti už Suomiją ir, mano turimomis informacijomis, esanti atsakinga už praėjusio lapkričio rusų-suomių derybų suirimą. Būčiau dėkingas, jei rusų vyriausybė paakstintų Tasso agentūrą ateityje prieš skelbiant tokius pranešimus iš anksto susižinoti arba su Vokietijos ambasada Maskvoje, ar su Berlynu, kad būtų išvengta tokių nemalonių įvykių.
Rusų ambasadorius parodė mano pažiūros supratimą ir prižadėjo atitinkamai painformuoti savo vyriausybę.
4. Tada užkalbinau rusų ambasadorių apie rusų prekybos delegacijos toli einančius karinių tiekinių norus. Aš norįs iš anksto pasakyti, kad esu nurodęs tenkinti rusų norus visais galimais būdais ligi žmogui galimos ribos. Bet nebūtų galima užmiršti, kad Vokietija kariaujanti ir kad tam tikri dalykai, paprastai šnekant, esą negalimi. Kaip man dabar esą pranešta, ką tik atsiradusi nauja galimybė užbaigti Maskvoje tolimesnes derybas tarp grįžusios rusų delegacijos ir mūsų derybininkų. Bet prašau rusų ambasadorių Maskvai nurodyti, kad iš vokiečių pusės esą padaryta viskas, ką žmogus gali, ir kad daugiau nebesą galima.
Rusų ambasadorius prižadėjo šia prasme painformuoti Maskvą ir pabrėžė, kad savaime suprantama, rusai slaptai laikysią visas karines žinias, kurias čia gavo jų delegacija.
Rusų ambasadoriui pareiškiau, kad mes visiškai pasitikime rusų pažadais, bet rusai turėtų suprasti, kad mes negalį tiekti tam tikrų reikmenų karo metu.
(Pasirašęs) Ribbentrop

77

Užsienio reikalų ministerijos valstybes pasekretorio užrašai. Sovietų Sąjunga prievartavo Lietuvą.
Berlynas, 1940 birželio 11d.
Pol VI 1618 nuorašas
šiandieną pas mane apsilankė Lietuvos pasiuntinys painformuoti apie pokalbių su Sovietų Sąjunga tolimesnę eigą. Sovietų Sąjungai iškėlus sovietų įgulų Lietuvoje saugumo klausimą ir atmetus mišrios komisijos įvykiams ištirti pasiūlymą, Lietuvos vyriausybė pati griebusis priemonių, manydama, kad jos turėsiančios patenkinti Sovietų Sąjungą. Gal esą pri-leistina, kad sovietų įgulų ryšiai su Lietuvos gyventojais buvę tvarkomi per liberaliai. Dabar esą griebtasi suvaržymo ir apsaugos priemonių, įvykdyta daug areštų ir namų kratų ir t.t. Į lietuvių pasiūlymą siųsti į Maskvą užsienio reikalų ministrą, kaip žinia, nesą atsakymo. Juo labiau krinta į akis, kad ne užsienio reikalų ministro, bet ministro pirmininko Merkio buvę paprašyta atvykti į Maskvą.
Merkys pirmą kartą su Molotovu kalbėjo birželio 7. šis padaręs jam sunkių užmetimų dėl sovietų įgulų saugumo ir išvardinęs pavyzdžių. Molotovas ypač vis tvirtinęs, kad raudonarmietis Butajeffas, kuris, lietuvių aiškinimu, nusižudęs, buvęs lietuvių nušautas. Jis labai aiškiai reiškęs savo nepaitenkinimą ir pabrėžęs, kad Lietuvos vidaus reikalų ministerija reikiamai nevykdanti savo uždavinio.
Tolesniame savo pokalbyje birželio 9 d. Molotovas perėjęs į užsienio politikos klausimus, tai sustiprinę lietuvių baimę dėl pokalbių eigos. Molotovas tvirtinęs, kad tarp trijų Pabaltijo valstybių esanti karinė sąjunga ir tam pagrįsti nurodęs trijų kraštų generalinių štabų viršininkų dažnus susitikimus ir kitas Pabaltijo valstybių žymių asmenų dažnas konferencijas. Merkys atsakęs, kad nesą nei slaptų, nei viešų sutarčių, kurios savo raide ir dvasia galėtų pažeisti 1939 m. spalio 10 d. sutartį1*. Esanti tik sena politinė sutartis tarp Pabaltijo valstybių2), bet nesą jokios karinės sąjungos. Pats Merkys tada pareiškęs norą į pokalbius įjungti užsienio reikalų ministrą. Sis vakar popiet atvykęs į Maskvą. Jis, ponas Škirpa, dar neturįs naujesnių žinių. Protokoliniu požiūriu viskas vykę labai mandagiai.
Lietuvos vyriausybė dabar, kaip ir anksčiau, nežinanti, ko Sovietų Sąjunga norinti? Lietuvos vyriausybė esanti pasiruošusi įgulų saugumu rūpintis dar daugiau kaip lig šiol. Jei Sovietų Sąjunga dabar pateiktų toli einančius politinius ar karinius reikalavimus, tai Lietuvos vyriausybė negalėtų dėl to prisiimti atsakomybės. Lietuvos santykių su Vokietija tema užsienio politikos pokalbiuose ligšiol nebuvo aiškintasi. Tačiau esą galima laukti, kad Sovietų Sąjunga ir šiuo požvilgiu iškelsianti klausimų. Čia aš įsimaišiau, kad vokiečių-lietuvių santykiuose nesą nieko, ko Sovietų Sąjunga nežinotų ar negalėtų žinoti.
Ponas Škirpa paklausė, ar mes nepavestumėme savo ambasadoriui Maskvoje pasiteirauti? Aš tai paneigiau ir tolesnį pašnekesį apie tai nukreipiau pastebėdamas, kad mūsų ambasadorius tikriausiai pats pasiteirausiąs.
(Pasirašęs) Woermann
Dokumente minimas iš sovietų įgulų Lietuvoje pabėgąs kareivis Butajeff, kaip tik ir buvo vienas iš Maskvos išgalvotų precendentų apkaltinti Lietuvos vyriausybę kėsinimusi į Lietuvoje esančių Sovietų Sąjungos dalinių saugumą ir ,,surasti" dar vieną priežastį Lietuvai okupuoti.
1) Lietuvos-Sovietų Sąjungos pagalbos paktas. 2) 1934 m. rugpjūčio 12 d. Draugystes ir bendradarbiavimo sutartis tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

78

Užsienio reikalų ministerija geidavo Ribbentropo, kuris buvo specialiame traukinyje, nurodymo, ką daryti su Vokietijon bėgančiais lietuviais. (Saugumo sumetimais Ribbentropas, savo įstaigą buvo perkėlęs į specialų traukinį, kuris nestovėjo vienoje vietoje, bet važinėjo iš vienos vietos į kitą po rytų Vokietiją. Red.)
Telegrama
Berlynas, 1940 m. birželio 16 d.
Į Baumschulę1) Sonnleithneriui
Telegrama
(Nuorašas)
Nurodant į telegrafisto iš Kauno į ten užregistruotus tele-graminius pranešimus Nr. 96 ir 97 - birželio 15 d.
Lietuvos pasiuntinys2) pašaukė šiandieną prieš 2 val. ir pranešė, kad, pagal telefoninį pranešimą iš Eitkūnų, valstybės prezidentas Smetona su adjutantu ir šeimos nariais, taip pat generolas Raštikis3) (kuris sovietų buvo atmestas, kaip ministras pirmininkas) ir jo brolis pulkininkas Raštikis4) su žmona esą atvykę į Eitkūnus. Toliau pasiuntinys pranešė, kad ar daugiau žymių Lietuvos žmonių sustojo prie Vokietijos-Lietuvos sienos ir norėjo įvažiuoti į Vokietiją. Kai kurie iš jų atsidurtų pavojuje, jei patektų į rusų rankas. Pasiuntinys prašė nurodyti vokiečių pasienio įstaigai įsileisti į Vokietiją šiuos žymius asmenis. Budintis valdininkas jam atsakė, kad jis pats savo iniciatyva šiuo reikalu negalįs nieko daryti it patarė pakartoti prašymą rytoj priešpiet.
Valstybės pasekretorio Woermanno pavestas, prašau nurodyti, kaip atsiliepti į Lietuvos pasiuntinio prašymą. Ypač kyla klausimas, ar galima duoti įvažiavimo leidimus ligšioliniam vidaus reikalų ministrui Skučui ir ligšioliniam Valstybės saugumo departamento direktoriui Povilaičiui5), kurie pagal sovietų ultimatumo6) pirmąją pastraipą, turi būti atiduoti teismui. Povilaitis, dėl* kurio telegrama jau buvo ten atsiklausta, lojaliai bendradarbiavo su vokiečių įstaigomis, kovojant su lenkų machinacijomis.
(Pasirašęs) Welck7)

1) Ribbentropo specialiojo traukinio slaptavardis 2) K. Škirpa
3) Brigados generolas St. Raštikis
4) Matyt, maišomas su pulk. Musteikiu
5) Povilaitis, Valstybės saugumo departamento direktorius
6) 1940m. birželio l4d.
7) Pasiuntinybės patarėjas Freiherr von Welck

79

Užsienio reikalų ministerijos užrašai. Vokietijos kariuomenės vadovybė geidavo užsienio reikalų ministerijos nurodymo, kaip elgtis, jei Lietuvos kariuomenė norėtų peržengti sieną.
Vyriausioji kariuomenės vadovybė (pulkininkas von Geldern) praneša, kad iš Karaliaučiaus gynybos įstaigos gavusi tokį pranešimą:
šiąnakt 3 val. žaliąją sieną peržengęs prezidentas Smetona su šeima ir palyda. Jis davęs įsakymą Marijampolės ir Tauragės įguloms pilnoje šarvuotėje ir apsiginklavus žygiuoti per sieną į Vokietiją.
Vyriausioji kariuomenės vadovybė prašo nuomonės, kaip ji turėsianti laikytis, jei Lietuvos kariuomenė, kuri dar nėra atvykusi, norėtų peržengti sieną.
Berlynas, 1940 m. birželio 16 d. (Pasirašęs) von Kessel 1)
1) Pasiuntinybės patarėjas von Kessel.

80

Ribbentropas iš specialiojo traukinio užsienio reikalų ministerijai pranešė, kad lietuviams leistina, bet neakstintina, peržengti sieną, o Lietuvos kariuomenės daliniai nuginkluotini ir internuotini.
Telegrama
(projektas)
Ref: Pasiuntinybės patarėjas Freiherr v.d. Heyden-Rynsch
Berlynas, 1940 m. birželio 16 d. Baumschule Nr. 56 - birželio 16 d. 11 val. 15 min.
Telegrama
Valstybės sekretoriui
1. Per Gestapą jau paakstinau internuoti žaliąją sieną peržengusį Lietuvos valstybės prezidentą Smetoną su šeima ir kitais pareigūnais. Tatai vykdys slaptoji valstybės policija.
2. Lietuvos kariuomenės dalinių galimą prašymą peržengti Vokietijos sieną, galima patenkinti. Dalinius reikia nuginkluoti ir taip pat internuoti.
3. Dar pranešama žinoti, kad vienas Lietuvos pulkininkas prašęs sienos peržengimo visam pulkui. Prašoma, kad tokius sieną peržengiančius Lietuvos karius nuginkluotų ir internuotų kariuomenė, susitarusi su pasienio policija. Prašau, susitarus su valstybės policija, griebtis reikalingų priemonių, kad atitinkamos pasienio stotys būtų tuojau painformuotos.
Dar kartą nurodoma, kad sieną peržengti leidžiama tik lietuviams prašant ir kad iš mūsų pusės nedarytina nieko, kas tokius prašymus skatintų.
Šį pranešimą trumpiausiu keliu žodžiu ir raštu reikia tuojau perduoti vyriausiajai kariuomenės vadovybei, prašant persiųsti toliau.
Ribbentrop
Pastaba. Pagal nurodymą tuojau perduota Vyriausiajai kariuomenės vadovybei. Tuo pačiu metu ji paprašyta pasirūpinti, kad Lietuvos dalinių kiekvienas sienos perėjimas būtų praneštas užsienio reikalų ministerijai.
(Pasirašęs) v.d. Heyden-Rynsch

81

Užsienio reikalų ministerijos užrašai.
Hitleris įsakė nuginkluoti Lietuvos kariuomenės dalinius, peržengsiančius Rytprūsių sieną.
Ref: Pasiuntinybės patarėjas Freiherr v.d. Heyden-Rynsch
Pasiuntinybės patarėjas von Grote
Pol. I M 6560g1)
Berlynas, 1940 m. birželio 16 d. Slaptai!
Užrašai
(projektas)
Vyriausioji kariuomenės vadovybė - Užsienis, - majoras Krummacheris, 11:35 val. persiunčia štai ką: Fuehrerio sprendimas
1. Kai Lietuvos daliniai peržengia Rytprūsių sieną, juos reikia nuginkluoti. Laukti tolimesnių sprendimų, kas su jais bus.
2. Dabar kai kurie vokiečių daliniai grįžta į Rytprūsius, į savo įgulas. Jiems nurodyta nedaryti jokių pratybų ir vengti visko, kas galėtų atrodyti, tartum šis grįžimas būtų kaip nors susijęs su įvykiais Lietuvoje.
Šiuo informuojama, kad galimi sovietų paklausimai galėtų būti šia prasme atsakyti.
(Pasirašęs) von Grote RAM biurui su prašymu tuojau perduoti toliau.
1) Pol. IM skyrius (kariniai klausimai, ginklavimo klausimai, krašto gynyba) buvo užsienio reikalų ministerijos ryšių įstaiga su Vyriausiąja kariuomenės vadovybe ir trimis kariuomenės dalimis.

82

Ribbentropas geidavo informacijų, kurion pusėn krypsta Pabaltijo valstybės-į Vokietiją ar ne?
Telegrama
Baumschules telegrama Nr. 57 - birželio 16 d. Telegrama ponui von Grundherrui1) per ministro biurą.
Reicho užsienio reikalų ministras prašo Jus kaip galima greičiau pranešti, ar Pabaltijo valstybės turėję tendenciją šlietis prie Reicho, ar bandė sudaryti bloką.
Sonnleithner2)
1) Pasiuntinys dr. von Grundherr, Pol. VI: Skandinavijos ir
Pakraščio valstybių skyriaus vedėjas.
2) Pasiuntinybės patarėjas dr. Sonrdeithner, RAM biuras.

83

Pasiuntinių Grundherro ir Schurres informacija Ribbentropui apie Pabaltijo valstybių politinius ir ūkinius santykius su Vokietija.
Pranešimas
(projektas)
Berlynas, 1940 m. birželio 17 d.
RAM biurui
Telegrafu persiųsti į Baumschulę
Baumschulei
Į Baumschules telegramą Nr. 57 - 1940 m. birželio 16 d.
1. Pabaltijo valstybių - Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas yra pagrįstas šių trijų valstybių 1934 m. rugsėjo 12 d. dešimčiai metų sudarytąja Santaros ir bendradarbiavimo sutartimi. Be to, Latvija ir Estija 1923 m. lapkričio 1 d. sudarė tarp savęs gynybos sandraugą. Politinis bendradarbiavimas praktiškai reiškėsi svarbiausiai pusmetinėmis užsienio reikalų ministrų ir bendromis spaudos konferencijomis; betgi Pabaltijo valstybių sandraugoje dažnai būdavo ne-sutikties ir varžybų. Lietuvai svarbiais Klaipėdos ir Vilniaus klausimais Latvija ir Estija aiškiai nesiintere-savo. Dabartinis rusų tvirtinimas, kad Lietuva įsijungusi Estijos-Latvijos karinėn sąjungon, čia esamomis žiniomis neturi jokio pagrindo. Trijų valstybių ūkinis bendradarbiavimas, nepaisant pastarojo meto kai kurių pastangų dėl šių kraštų labai panašios ūkinės santvarkos, nepadarė žymesnės pažangos. Sovietiniams rusams sudarius su Pabaltijo kraštais 1939 m. rugsėjo-spalio pagalbos paktus, Pabaltijo valstybių antirusiško bendradarbiavimo nebuvo. Pabaltijo valstybių vyriausybės suprato tokios politikos pavojus, jų kraštus užimant sovietinių rusų kariuomenei.
2. Dėl tos pačios priežasties negali būti kalbos apie Pabaltijo valstybių šliejimąsi prie Vokietijos pastaraisiais mėnesiais. Žinoma, Lietuvos vyriausybei ligi paskutiniųjų dienų nebuvo aišku, ar mes politiškai Lietuva visiškai nesiinteresavę, taip kad kai kas, pvz., čionykštis Lietuvos pasiuntinys, gal dar turėjo vilties, kad Vokietija, rusams didinant reikalavimus, Maskvoje užtarsianti Lietuvą, nors iš mūsų pusės, savaime suprantama, niekados nebuvo duota taip suprasti.
Iš antros pusės, prasidėjus karui, mūsų ūkiniai santykiai su Pabaltijo valstybėmis labai suintensyvėjo. Apie Pabaltijo valstybių didelę reikšmę Reicho karo ūkiui palyginkite pridedamus pasiuntinio Schnurrės užrašus.
(Pasirašęs) Grundherr
Dr. Schnurrės (Užsienio reikalų ministerijos ūkio politikos skyrius) užrašai.
Trijų Pabaltijo valstybių ūkinė reikšmė mūsų aprūpinimui maistu ir karui svarbiomis žaliavomis pasidarė gana didelė, ypač pastaraisias metais sudarius ūkines sutartis su šiomis trimis valstybėmis1). Be to, pastarojo pusmečio laikotarpiu su visomis trimis valstybėmis sudarėme slaptas sutartis2), pagal kurias visas šių kraštų eksportas nukreiptas į Vokietiją, išskyrus mažą dalį, kuri eina į Rusiją, ir kitą mažą dalį, kuri eina į neutralius kraštus. Tai yra maždaug 70% visų trijų valstybių bendro eksporto. Vokiečių importas iš trijų Pabaltijo valstybių bėgamaisiais metais vertės požiūriu siekia iš viso apie 200 mil. reichsmarkių, kurios dalinasi už grūdus, kiaules, sviestą, kiaušinius, linus, medieną, sėklas ir Estijos mineralinę alyvą.
Rusų įtakos stabilizavimas šiose srityse yra labai pavojingas šiems mums reikalingiems tiekimams. Viena, rusai sulaikys ir sau panaudos žaliavas ir ypač maistą. Antra, jei dalis ir toliau eis į Vokietiją, jie statys vokiečių tieksimiesiems gaminiams visiškai kitus reikalavimus, kaip ligšiol buvo Pabaltijo valstybių, todėl subyrės ligšiolinė prekių apkaitą. Pabaltijo valstybių gavinių norus galėjome daug lengviau patenkinti, daugeliu atvejų šios valstybės, aplinkybėms spaudžiant, galėjo būti tenkinamos ir vėliau.
Taigi Sovietų Sąjungos ūkiniai interesai trijose Pabaltijo valstybėse yra antraeiliai. Sovietų Sąjunga galės ištesėti tik maždaug 10% šių kraštų neseniai sudarytų sutarčių užsienio prekybos.
(Pasirašęs) Schimise
1) Sutartis su Lietuva 1939 m. gegulės 20 d.; su Estija - 1939 m. birželio 24 d. ir spalio 7 d.; su Latvija -1939 m. gruodžio 21 d. 2) Slapta sutartis su Latvija 1939 m. gruodžio 15 d.; su Estija -2940 m. kovo 6 d.; su Lietuva -1940 m. balandžio 17 d. (Datos iš Užsienio reikalų ministerijos prekybos politikos skyriaus bylų).

84

Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius nurodė Vokietijos diplomatinei tarnybai pokalbiuose laikytis taip, kad dabartiniai įvykiai Pabaltijo valstybėse yra jų ir Sovietų Sąjungos reikalas.
Bendra telegrama
(projektas)
Berlynas, 1940 m. birželio 17 d. Pol. VI 1673
Bendra telegrama visoms misijoms.

Painformuoti ir pokalbius reguliuoti

Be kovos įvykdytas rusų pajėgų sustiprinimas Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje ir Rusijos vyriausybės siektas Pabaltijo valstybių vyriausybių pertvarkymas dėl patikimesnio bendradarbiavimo su Sovietų Sąjunga yra Rusijos ir Pabaltijo valstybių reikalas. Akivaizdoje mūsų nepakintamai draugiškų santykių su Sovietų Sąjunga tačiau nėra pagrindo nervintis, kaip iš dalies užsienio spauda permatomai stengiasi mums įpūsti nervingumą.
Prašau visuose pokalbiuose vengti bet kokių pareiškimų, kurie galėtų būti laikomi šališki.
Patvirtinti gavimą.
Weizsaeker

85

Ambasadorius Schulenburgas praneši užsienio reikalų ministerijai, jog Molotovas jį painformavęs, kad anglų ir prancūzų intrigos privertusios Sovietų Sąjungą griebtis atitinkamų priemonių Pabaltijo valstybėse.
Telegrama
Maskva, 1940 m. birželio 18 d. 1:40 val.
Gauta: 1940 m. birželio 18 d. 4:00 val.
Nr. 1167-birželio 17 d. CITISSIME!
Ši vakar pasikvietė mane Molotovas ir pareiškė sovietų vyriausybės šilčiausius linkėjimus vokiečių kariuomenės šaunaus laimėjimo proga. Pridurmu Molotovas painformavo apie Sovietų Sąjungos žygį Pabaltijo valstybėse. Jis nurodė spaudoje paskelbtus argumentus ir pridūrė, kad reikėję užbaigti visas intrigas, kuriomis Anglija ir Prancūzija būtų bandžiusios sėti Pabaltijo valstybėse nesantaiką ir nepasitikėjimą tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.
Naujų vyriausybių sudarymo deryboms sovietų vyriausybė greta ten akredituoto atstovo pasiuntusi: Lietuvon - užsienio reikalų komisaro pavaduotoją Dekanozovą, Latvijon - ministrų tarybos1) pavaduotoją Vyšinskį, Estijon - Leningrado gauleiterį Ždanovą.
Ryšium su Smetonos pabėgimu ir Lietuvos kariuomenės dalies perėjimu Molotovas pareiškė, kad Lietuvos siena matomai esanti nepakankamai apsaugota. Todėl sovietų vyriausybė, jei Lietuvos vyriausybė to prašytų, padėtų apsaugoti sieną.
Schulenburg
1) i.y. Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojas.

86

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, jog Molotovas jį painformavęs, kad sovietai greitai spręsią Besarabijos klausimą, ir pareiškė, kad jie reikalaują ir Bukovinos.
Telegrama
Maskva, 1940 m. birželio 23 d. 21:26 val. Gauta: 1940 m. birželio 23 d. 23:20 val.
Nr. 1205-birželio 23 d.
CITISSIME!
Į telegramą Nr. 1065 - 22 d. ir pridurmu telegramos Nr. 1195-21d.
Molotovas šiandieną man pareiškė: Besarabijos klausimo sprendimo dabar nebesą galima toliau atidėti. Sovietų vyriausybė, kaip ir anksčiau, siekianti klausimą išspręsti taikiu būdu, bet esanti pasiryžusi panaudoti jėgą, jei Rumunijos vyriausybė atmestų taikią sandermę. Sovietai reikalaują ir ukrainiečių apgyventos" Bukovinos.
Molotovas pagrindė, kad, nors nuo jo pareiškimo Aukščiausiojoje Taryboje1) praėję daug laiko, Rumunijos vyriausybė nieko nepadariusi Besarabijos klausimui išspręsti. Todėl dabar turėtų būti kas nors daroma.
Aš pareiškiau Molotovui, kad šis Sovietų vyriausybės nutarimas man nelauktas. Aš buvęs nuomonės, kad Sovietų vyriausybė pasilaikysianti savo - mūsų neginčijamas - pretenzijas į Besarabiją, tačiau pati nepulsianti jų įgyvendinti. Prisibijočiau, kad Rumunijos, kuri dabar mums tiekianti karo ir kitų gyvybiškai svarbių žaliavų labai didelius kiekius, užsienio politikos sunkumai privesią prie vokiečių interesų pažaidos. Molotovui pasakiau, kad aš tuojau informuosiąs savo vyriausybę, ir jį paprašęs nesigriebti sprendžiamų žingsnių, kol mano vyriausybė pareikš nuomonę dėl sovietų vyriausybės užmojo.
Molotovas prižadėjo su mano prašymu supažindinti sovietų vyriausybę, tačiau aiškiai pabrėžė, kad reikalas esąs nepaprastai skubus. Molotovas pridūrė - sovietų vyriausybė skaitantisi su tuo, kad Vokietija nekliudysianti Sovietų Sąjungos akcijos, bet ją pa-remsianti. Sovietų vyriausybė iš savo pusės darysianti viską, kad apsaugotų vokiečių interesus Rumunijoje.
Prašau greitai nurodyti telegrafu.
Schulenburg
1) 1940 m. kovo 29 d. Molotovo pranešimas apie Sovietų Sąjungos užsienio politiką SSRS aukščiausiojoje taryboje.


87

TASS paneigė gandus apie Vokietijos-Sovietų Sąjungos santykių pablogėjimą.
Telegrama
(viešai)
Maskva, 1940 m. birželio 24 d. 18:50 val. Gauta, 1940 m. birželio 25 d. 1:00 val. Nr.l212 - birželio 24d.
TASS birželio 23 d. sovietų spaudoje ir anksčiau radijas birželio 22 d. skelbė tokį pranešimą:
„Pastaruoju metu ryšium su sovietų kariuomenės įžygiavimu į Pabaltijo kraštus sustiprintai platinami gandai, kad prie Lietuvos-Vokietijos sienos sutraukta kartais šimtas, kartais šimtas penkiasdešimt divizijų ir kad šis sovietų pajėgų telkimas esantis iššauktas Sovietų Sąjungos nepasitenkinimo Vokietijos laimėjimais Vakaruose, kad jis rodantis sovietų-vokiečių santykių pablogėjimą ir turintis tikslą spausti Vokietiją, šių gandų įvairus variantai paskiausiu metu kone kasdien kartojami amerikiečių, japonų, anglų, prancūzų, turkų ir švedų spaudoje.
TASS yra įgaliotas pranešti, kad visi šie gandai, kurių beprasmybė krinta į akis, jokiu būdu neatitinka tikrenybės. Pabaltijo kraštuose iš tikrųjų yra ne šimtas, ne šimtas penkiasdešimt divizijų, bet iš viso ne daugiau aštuoniolikos ligi dvidešimt divizijų, kur jos yra sutelktos ne prie Vokietijos-Lietuvos sienos, bet trijų Pabaltijo respublikų įvairiose apskrityse, ir jų tikslas yra ne Vokietijos „spaudimas", bet SSRS pagalbos paktų su šiais kraštais įgyvendinimo užtikrinimas.
Atsakinguose sovietų sluoksniuose esama nuomonės, kad šių beprasmių gandų ypatingas tikslas yra apsiausti šešėliu sovietų-vokiečių santykius. Betgi šie ponai išduoda tikruosius savo slaptus norus. Jie, aišku, negali suprasti ryškaus fakto, kad kažin kokiais gandais ir kvaila nuodijančia propaganda negalima sutrupinti geros kaimynystės santykių, kurie išriedėjo iš nepuolimo pakto tarp SSRS ir Vokietijos sudarymo pasekmių, nes šie santykiai yra pagrįsti ne kintančios konjunktūros motyvais, bet SSRS ir Vokietijos pagrindiniais valstybiniais interesais".
Schulenburg

88

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, kad Molotovui parodęs pasitenkinimo spėjamai paties Stalino redaguotu „TASS" komunikatu.
Telegrama
Maskva, 1940 m. birželio 24 d. 18:49 val. Gauta: 1940 m. birželio 24 d. 20:45 val. Nr. 1213 - birželio 24 d. Pridurmu tel. Nr. 1212 - birželio 24 d.

Baigus mūsų vakarykštį pokalbį apie Besarabiją (plg. 1212 [1205] - birželio 23 d.), užkalbino mane Molotovas apie TASS birželio 22 d. komunikatą, aiškiai rodydamas pasitenkinimą, tai aš pagirdamas pareiškiau:
Iš komunikato formulavimo įtariu, kad jo autorius yra pats Stalinas. Daugelio kursuojančių gandų apie nesutikimus tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos ir apie kariuomenės telkimą ryšium su sovietų akcija Pabaltijyje paneigimas, taip pat ryškus vokiečių-sovietų santykių paaiškinimas kaip tik dabartiniu svarbiu momentu turėtų visiškai atitikti mūsų interesus. Taip pat aiškus yra ir tolimesnis komunikato tikslas - pabrėžti vokiečių-sovietų solidarumą, ruošiantis sprąsti Besarabijos klausimą.
Schulenburg

89

Ribbentropo užrašai
Ribbentropas aiškino Hitleriui savo pareiškimus žodžiu, duotus pasirašant slaptąjį protokolą, apie Vokietijos nesiinteresammą Europos pietryčiais, ypač Besarabija.
Žinia Fuehreriui
Slapto pridedamojo 1939 m. rugpjūčio 23 d. protokolo turinys yra toks:
Tarp Vokietijos Reicho ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos nepuolimo pakto pasirašymo proga abiejų šalių pasirašiusieji įgaliotiniai labai slaptai svarstė abišalių interesų ribą Rytų Europoje. Ši diskusija pasiekė tokio rezultato:
1. Teritorinės-politinės pertvarkos atveju Pabaltijo valstybėms (Suomijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai) priklausančiose srityse Lietuvos šiaurinė siena yra Vokietijos ir SSRS interesų sferų riba. Šiuo abipusiškai pripažįstamas Lietuvos interesas į Vilnių.
2. Teritorinės-politinės pertvarkos atveju lenkų valstybei priklausomoje srityje Vokietijos ir SSRS interesų sferos ribojasi maždaug Narewo, Vyslos ir Sano upių linija.
Klausimas, ar abišaliams interesams bus pakeliui nepriklausoma laikų valstybė ir kokiose sienose, gali galutinai paaiškėti tik tolimesnių politinių įvykių vystymosi eigoje.
Kiekvienu atveju šį klausimą spręs abi vyriausybės draugiškos sandermės būdu.
3. Pietryčių Europos atžvilgiu iš Sovietų pusės
pabrėžtas interesas į Besarabiją. Iš vokiečių pusės
pareikštas visiškas nesiinteresavimas šia sritimi.
4. Šį protokolą abi šalys laikys labai slaptai.
Maskva, 1939 m. rugpjūčio 23 d.
Už Vokietijos vyriausybę SSRS vyriausybės įgaliotas
v. Ribbentrop W. Molotov

Kiek atsimenu, tada buvo taip3*:
Atribojant abišales interesų sferas Rytų Europoje, kalbant apie Pietryčių Europą, iŠ sovietų pusės buvo pabrėžtas interesas į Besarabiją, šia proga mano buvo žodžiu pareikštas nesidomėjimas Besarabijos klausimu. Bet kad iš galimo neatsargumo, - su kuriuo anuomet, dar pilnai neišryškėjus vokiečių-rusų santykiams, reikėjo skaitytis, - nebūtų įsakmiai Taštu1) pripažintos rusų pretenzijos į Besarabiją, pasirinkau protokolo bendresnę formuluotę1*. Tatai įvyko tokiu būdu, kad, aiškinantis pietinės Rytų Europos klausimus, aš labai bendrai pareiškiau, jog Vokietija „šiomis sritimis", taigi ir Pietryčių Europos, politiškai1) nesanti suinteresuota. Vokietijos ūkinis interesas į šias pietinės Rytų Europos sritis anksčiau buvo mano pabrėžtinai pareikštas. Tatai atitiko Fuehrerio įsakytą nuostatą pietinei Rytų Europai, kaip ir kiek atsimenu, specialų Fuehrerio nurodymą, kurį gavau prieš savo kelionę į Maskvą ir kuriuo Fuehreris mane įgaliojo pareikšti vokiečių nesidomėjimą pietinės Rytų Europos sritimis ir, būtent, jei reikėtų, net ligi Konstantinopolio ir sąsiaurio., Bet apie paskutinįjį nebuvo kalbėta.
(Pasirašęs) R.2) Baumschule, 1940 m. birželio 24 d.
1) Pateikiamajame rašte pabraukta.
2) 179 psl. viršuje dešinėje spaudas: Fuehreriui pateikta.
3) Atrodo, kol kilus neaiškumas dėl sovietų pretenzijų į Bokoviną, Ribbentropas jautė reikalą smulkiau paaiškinti Hitleriui derybų eigos dalį, liečiančią Pietryčių Europą. Šia žinia Hitleriui jis taip ir daro, atpasakodamas Pirmos dalies pabaigoje paskelbto slaptojo pridedamo protokolo turinį ir paryškindamas savo laikyseną.

90

Ribbentropas nurodė ambasadoriui Schulenburgui, kad jis pareikštų Molotovui, jog Vokietija nesiinteresuojanti Besarabija ir patarsianti Rumunijai geruoju spręsti jos (Besarabijos) klausimą Sovietų geidaujama prasme.
Telegrama
Perduota telefonu 1940 m. birželio 25 d. 6 val. popiet.
Diplogerma
Maskva
Nr.l074 - birželio 25d.
CITISSIME!
Ambasadoriui asmeniškai.
Prašau Jus apsilankyti pas Molotovą ir jam pasakyti štai ką:
L Vokietija laikosi Maskvos susitarimų. Todėl nesiin-teresuoja Besarabijos klausimu, šioje srityje gyvena apie 100,000 etninių vokiečių. Vokietija, savaime suprantama, yra suinteresuota Šitų etninių vokiečių likimu ir laukia, kad butų užtikrinta jų ateitis. Reicho vyriausybė tam tikru laiku ketina pateikti sovietų vyriausybei konkrečių pasiūlymų apie šių etninių vokiečių perkel-dinimą-panašiai, kaip ir Volinijos etninių vokiečių.
2. Sovietų vyriausybės pretenzija į Bukoviną yra naujovė. Bukovina anksčiau priklausė Austrijai, ir joje gyvena daug vokiečių. Vokietija yra taip pat ypač suinteresuota šių etninių vokiečių likimu.
3. Visoje kitoje Rumunijos valstybės srityje Vokietija turi didžiausių ūkinių interesų. Jie apima kaip alyvos, taip ir žemės ūkio sritis. Todėl Vokietija, kaip mes pakartotinai pranešėme sovietų vyriausybei, yra nepaprastai suinteresuota, kad šios sritys netaptų karo lauku.
4. Visiškai suprasdama Basarabijos klausimo sprendimą, Reicho vyriausybė yra nuomonės, kad sovietų vyriausybė Maskvos susitarimų dvasia turėtų viską daryti, kad su Rumunijos vyriausybe Besarabijos klausimą išspręstų taikiai. Reicho vyriausybė iš savo pusės Maskvos susitarimų dvasia būtų pasiruošusi, jei reikėtų, patarti Rumunijos vyriausybei Besarabijos klausimą spręsti taikiai rusų geidaujama prasme.
Prašau ponui Molotovui dar kartą aiškiai nurodyti, koks didelis yra mūsų interesas, kad Rumunija netaptų karo lauku. Pagal esamą padėtį mes esą nuomonės, kad atitinkamai tvarkantis esąs visiškai galimas taikus sprendimas rusų geidaujama prasme. Mes būtume dėkingi Sovietų vyriausybei už pranešimą savo nuomonės apie tolimesnį reikalo tvarkymą.
Ribbentrop

91

Ambasadorius Schulenburgas pranešė Ribbentropui, kad pokalbyje su Molotovu susidarąs įspūdį, jog Sovietai gal ir nebereikalausią Bukovinos.
Telegrama
Maskva, 1940 m. birželio 26 d. 9:50 val. Gauta: 1940 m. birželio 26 d. 12:25 val.
Nr. 1223 - birželio 25 d.
CITISSIME!
\ telegramą Nr. 1074 - 25 d.
Ponui Reicho užsienio reikalų ministrui asmeniškai.
šiandieną 9 val. atlikau pas Molotovą, kas buvo nurodyta. Molotovas padėkojo už supratingą Vokietijos vyriausybės laikyseną ir norą paremti sovietų pretenzijų įgyvendinimą. Molotovas pareiškė, kad ir sovietų vyriausybė nori taikaus sprendimo, bet ir vėl pabrėžė, kad klausimas esąs nepaprastai skubus ir jau nebeatidėtinas.
Po to nurodžiau Molotovui, kad atsisakymas Bukovinos, kuri niekados nepriklausiusi nė carų Rusijai, labai palengvintų taikų sprendimą. Molotovas tam priešinosi, teigdamas, kad Bukovina esanti paskutinioji dar trūkstanti vienalytės Ukrainos dalis ir todėl sovietų vyriausybė turinti rūpintis šį klausimą spręsti kartu su Besarabijos klausimu. Vis dėlto susidariau įspūdį, kad Molotovas neišmušo visiškai iš rankų Sovietų Sąjungos nuo Bukovinos atsisakymo galimybės derybų su Rumunija metu.
Molotovas pareiškė, kad mūsų norai etninių vokiečių atžvilgiu tikrai gali būti patenkinti, panašiai kaip Lenkijoje.
Molotovas prižadėjo labai atsižvelgti į mūsų ūkinius interesus Rumunijoje.
Pabaigoje Molotovas pareiškė, kad vokiečių nuomonę pranešiąs savo vyriausybei ir greitai mane painformuosiąs apie jos nusistatymą. Molotovas pridūrė, kad ligšiol nebuvę kalbėta apie visą reikalą nei Maskvoje, nei Bukarešte. Toliau jis priminė, kad sovietų vyriausybė norinti siekti tiktai savųjų interesų, bet neturinti užmojo paakstinti kitų valstybių (Vengrijos, Bulgarijos) reikšti pretenzijas Rumunijai.
Schulenburg

92

Ambasadorius Schulenburgas pranešė Ribbentropui, kad sovietai pasitenkinsią šiaurine Bukovina ir prašą remti šį jų reikalavimą.
Telegrama
Užsieninė. Berlynan
Tel. Nr. 1236 - birželio 26 d.
Pridurmu tel. Nr. 1233 - birželio 25 d.
Ponui Reicho užsienio reikalų ministrui asmeniškai:
Molotovas šiandieną popiet mane pasikvietė ir pareiškė, kad sovietų vyriausybė, remdamasi jo vakarykščiu pasikalbėjimu su manimi, nutarusi savo reikalavimą apriboti šiaurine Bukovinos dalimi su Čer-novičių miestu. Sovietų nusistatymu, siena turėtų eiti nuo sovietinės vakarų Ukrainos piečiausio taško, prie Kniatesos kalno, į rytus išilgai Sučavos ir tada į šiaurės rytus ligi Herco, prie Pruto, tuo būdu Sovietų Sąjunga gautų geležinkelio liniją iš Besarabijos per Černovičius į Lvovą. Molotovas pridūrė, jog sovietų vyriausybė skaitantisi, kad vokiečiai remsią šį sovietų reikalavimą.
Į mano nurodymą, - kad sprendimas gal būtų lengviau pasiekiamas, jei sovietų vyriausybė grąžintų Rumunijos nationaliniam bankui Pasaulinio karo metu į Maskvą nubėgusį auksą, - Molotovas pareiškė, kad tatai esą visiškai negalima, kadangi Rumunija pakankamai ilgai pelnėsi iš Besarabijos.
Tolimesnį reikalo tvarkymą Molotovas vaizduojasi šitaip: sovietų vyriausybė savo reikalavimą artimiausiomis dienomis įteiks čionykščiam Rumunijos pasiuntiniui1) ir laukia iš Vokietijos vyriausybės, kad ši tuo pat metu duotų Rumunijos vyriausybei Bukarešte griežtą patarimą sutikti su sovietų reikalavimu, kadangi kitaip karas esąs neišvengiamas. M. prižadėjo mane tuojau informuoti, kai tik pasikalbėsiąs su Rumunijos pasiuntiniu.
Dėl Rumunijos laikysenos naujojo sovietų pasiuntinio atžvilgiu M. parodė susinervavimo ir pabrėžė, kad ligšiol pasiuntiniui dar nebuvę duota progos įteikti savo paskyrimo raštus, nors įprastiniai terminai praėję.
Schulenburg
1) G. Davidesco
2) Pasiuntinys Lazurentiezv savo paskyrimo raštus įteikė karaliui
liepos 8 d.

93

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų minis-terijai, kad Rumunijos pasiuntiniui Maskvoje įteiktas reikalavimas perleisti Sovietų Sąjungai Besarabiją ir šiaurinę Bukoviną.
Telegrama
Maskva, 1940 m. birželio 27 d. 1:10 val. Gauta: 1940 m. birželio 27 d. 6:30 val.
Nr. 1241 - birželio 26 d.
Pridurmu telegr. Nr. 1236 - birželio 26 d. CITISSIME!
Molotovas ką tik telefonu pranešė, kad jis šįvakar 10 val. pasikvietęs Rumunijos pasiuntinį jam pranešti sovietų vyriausybės reikalavimą atiduoti Besarabiją ir šiaurinę Bukoviną, ir pareikalavęs Rumunijos vyriausybės atsakymo dar rytdienos metu, t.y. liepos (birželio) 27 d.
Schulenburg

94

Ribbentropas nurodė Vokietijos pasiuntiniui Bukarešte, kad patartų Rumunijos vyriausybei priimti Sovietų Sąjungos reikalavimus.
Perduota telefonu iš specialiojo traukinio (pono pasiuntinio
Schmidto)
Slaptai! 1940 m. birželio 27 d. 10:30 val.
šią instrukciją reikia tuojau viešai telefonu perduoti pasiuntiniui Fabricius Bukarešte.
Prašau Jus apsilankyti pas tenykštį užsienio reikalų ministrą1) ir jam štai ką pasakyti:
„Sovietų vyriausybė mums pranešusi, kad ji iš Rumunijos vyriausybės pareikalavusi atiduoti Besarabiją ir šiaurinę Bukoviną. Mes karo tarp Rumunijos ir Sovietų Sąjungos išvengimo labui galėtume patarti Rumunijos vyriausybei priimti sovietų vyriausybės reikalavimą. Prašau pranešti telegrafu".
Nurodymo į Bukareštą pabaiga.
Ribbentrop
(11:00 val. pertelegrafuota ponui pasiuntinybės patarėjui Stelzeriui)
1) Joan Gigurtu.

95

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriui, jog Maskvos diplomatiniuose sluoksniuose manoma, kad Kremlius skubiai veikias, skaitydamasis su greita karo pabaiga; Pabaltijo valstybės būsiančios inkorporuotos į Sovietų Sąjungą.
Pranešimas
Maskva, 1940 m. liepos 11 d.
Tgb. Nr. A/3192/40
Ponui valstybės sekretoriui Freiherr von Weizsae-keriui
Naujas užsienio politikos aktyvumas, kurį Sovietų Sąjunga išvystė paskiausiomis savaitėmis, čionykščiame diplomatiniame korpuse, kaip savaime suprantama, yra pagrindinė pasikalbėjimų tema. Kai kas yra dar ne visiškai aišku, kaip ir klausimas, kodėl kaip tik dabar Sovietų Sąjunga griebėsi ir gal dar griebsis akcijos prieš daugelį kraštų. Mano kolegų daugumas mano, kad visados gerai informuoti sovietai žino, ar mažiausiai prileidžia, kad artinasi karo pabaiga.
Ryšium su akcija prieš Rumuniją čia kilo sensacija, kad Sovietų Sąjunga pareikalavo ir šiaurinės Bukovinos. Apie sovietų pretenzijas į šią teritorijos dalį anksčiau niekados nebuvo kalbos- Kaip žinia, sovietų vyriausybė savo reikalavimą pagrindė, kad Bukovinoje gyveną ukrainiečių. Tai tinka tik šiaurinei krašto daliai, ir tuo pagaliau pasitenkino Sovietų Sąjunga. Negaliu atsikratyti įspūdžio, kad buvo ukrainiečių, kurie Kremliuje atstovavo ir išsirūpino reikalavimus atimti šiaurinę Bukoviną. Jau įvairiomis progomis, pvz., vokiečių-sovietų sienos Lenkijoje derybų metu, Kremliuje reiškėsi labai didelė ukrainiečių įtaka. Tada Stalinas man sakė - jis esąs nuolaidus dėl šiaurinės sienos, kuri einanti per Gudiją, bet tatai esą negalima pietuose, kur gyvena ukrainiečiai. Todėl sovietų vyriausybė atsiėmė mūsų labai geidautą Sinjavos miestą, kurį iš pradžių buvo mums prižadėjusi. Ligšiol nenustatyta, kas daro tokią didelę įtaką. Kremliaus artimoje aplinkoje nėra žinomo ypatingai įtakingo ukrainiečio. Nebent tai galėtų paliudyti faktas, kad ponų Stalino ir Molotovo neįprastai lepinamas jaunas Pawlowas (dabar Berlyno ambasadoje) Stalino prie manęs buvo pavadintas „Mūsų mažu ukrainiečiu".
Visas politinis interesas Maskvoje dabar sukasi apie Pabaltijo valstybių įvykius ir apie tai, kas dėsis su Turkija ir Iranu.
Daug kas mano, kad trys Pabaltijo valstybės bus paverstos nuo Maskvos visiškai priklausomais objektais; t.y. įjungtos į sovietų bendriją. Trijų Pabaltijo valstybių pasiuntinybės čia, Maskvoje, prileidžia, kad jos bus visiškai išardytos ir dings. Aplamai galvojama, kad sovietų vyriausybė pareikalaus atšaukti visas svetimas atstovybes Kaune, Rygoje ir Taline Panika tarp čionykščių lietuvių, latvių ir estų yra nepaprastai didelė. Reikia laukti, kas tikrai įvyks.
Tai tinka taip pat Turkijai ir Iranui. Abu čionykščiai ambasadoriai tvirtina, kad ligi šios valandos nei Maskvoje, nei Ankaroje, nei Teherane nėra pareikšta jokių reikalavimų. Betgi tikra, kad padėtis yra rimta. Norėčiau pridurti, kad bent čionykščiuose iraniečių sluoksniuose ant mūsų labai pykstama dėl šeštosios Baltosios knygos paskelbimo. Manoma, kad Baltoji knyga paakstinusi sovietų vyriausybę išeiti prieš Iraną. Čionykštis Irano ambasadorius betgi yra per gudrus, kad nematytų, jog Baltosios knygos dokumentai sovietų vyriausybės laikysenai buvo tik dingstis ir kad nemanytų, jog Maskva nebūtų radusi kitos dingsties, jei ši nebūtų pasimaišiusi.
Pabaigai - įdomi smulkmena. Čionykštis Turkijos ambasadorius pasakoja diplomatams, su kuriais draugauja, kad liepos 6 d. jis gavęs iš Saracioglu telegramą - ją jis net parodo, - kuria šis ginčija savo pokalbio su Massigli1) turinį, pasiremdamas atitinkamais telegrafiniais Massiglio tvirtinimais. Tuo pat atsidūsėjimu Turkijos ambasadorius pabrėžtinai pareiškia - esą labai pikta, kad tuo pačiu išsprūdęs ir jo pokalbis su Amerikos ambasadoriumi.
(Pasirašęs) Graf von der Schulenburg
Prancūzų ambasadorius Turkijoje.

96

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, jog Molotovas pareiškęs, kad Stalinas pripažįstąs sovietų įsipareigojimą Suvalkiją perleisti Vokietijai, bet tikįsis, kad Vokietija jos nereikalausianti.
Telegrama
Maskva, 1940 m. liepos 13 d. 19:04 val. Gauta: 1940 m. liepos 13 d. 21:10 val.
Nr. 1363 - 1940 m. liepos 13 d.
CITISSIME!
Į telegramą Nr.1164 - 8 d. ir pridurmu telegramos Nr. 1346 -
12 d.
Molotovas pasikvietė mane šiandieną ir pareiškė štai ką:
Stalinas dar kartą ištyręs įvykius, liečiančius Lietuvos teritorijos ruožą; priėjo išvados, kad mūsų pretenzija į šį ruožą ir sovietų įsipareigojimas jį perleisti esą neginčijami. Tačiau dabartinėmis aplinkybėmis šio teritorijos ruožo atidavimas esąs sovietų vyriausybei nepaprastai nepatogus ir sunkus. Todėl Stalinas ir jis pats labai prašą Vokietijos vyriausybę patyrinėti, ar, atsižvelgiant į nepaprastai draugiškus santykius tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, nebūtų galima rasti būdo palikti Lietuvai pastoviai šį teritorijos ruožą. Molotovas pridūrė, kad mes, savaime suprantama, kiekvienu metu galėtume iškraustyti iš Lietuvos ir iš šio teritorijos ruožo vokiečių kilmės gyventojus. Molotovas vėl pabrėžė sunkumus, kurie dabar susidarytų sovietų vyriausybei dėl šio teritorijos ruožo atidavimo, ir suteikė savo ir Stalino prašymui labai svarbų pobūdį, pakartotinai pareikšdamas vokiečių palankumo viltį. Prašau telegramos. Gal sovietų noras galėtų būti panaudotas įgyvendinti mūsų ūkinius ir finansinius reikalavimus Pabaltijo valstybių atžvilgiu.
Schulenburg

97

Užsienio reikalų ministerijos valstybes pasekretorio užrašai. Lietuvos pasiuntinio protestas.
Berlynas, 1940 m. liepos 22 d.
Šiandieną pas mane apsilankė Lietuvos pasiuntinys ir taip kalbėjo:
Akivaizdoje svarbių įvykių tėvynėje jis laikąs save įpareigotu nepalikti šių įvykių nepažymėtų istorijoje. Jis sutrauktai išaiškinęs savo pažiūrą į Lietuvos įvykius rašte ponui užsienio reikalų ministrui, šio rašto įteikimas esąs jo vienašališkas aktas, už kurį jis vienas prisiimąs atsakomybę. Jis pats nenorįs, kad šis aktas kaip nors apsunkintų vokiečių politiką.
Pradinė istorija esantį tokia, kad užsienio reikalų ministras Urbšys jau prieš ilgesnį laiką preventyviai nurodęs visiems Lietuvos pasiuntiniams vyriausios valdžios Sovietų Sąjungai perėjimo atveju padaryti tokį aktą. Remdamasis ryšiais su kitais Lietuvos pasiuntiniais, jis laikąs tikra, kad šiandieną būsiančios įteiktos atitinkamos notos visose sostinėse, kuriose Lietuvai esą atstovaujama. Tada pasiuntinys įteikė man pridedamą raštą, - kol kas asmeniškai, - iš jo išsireiškimų matąsi, kad pareiškimo į jį nesą laukiama. Bet negalėčiau pasakyti ar mes, kaip Vokietijos vyriausybė, tokį raštą aplamai būtume pasiruošę priimti, ir todėl pasilaiką teisę jį grąžinti.
Tada pasiuntinys aiškino, kad jis kaip tik atsižvelgdamas į žinomą Vokietijos nusistatymą, išleidęs vieną notos skirsnį, kurį kiti Lietuvos pasiuntiniai pareikšsią vyriausybėms, prie kurių jie akredituoti, būtent - prašymą nepripažinti aneksijos. Pasiuntinys paklausė, ar jis negalėtų šio prašymo nors žodžiu čia pareikšti. Tatai aš atmečiau, į tai pasiuntinys atsakė, kad prašymas esąs laikytinas nepareikštu. Pabaigoje pasiuntinys pasakė - jis ketinąs savo žengtą žingsnį paskelbti Eltos agentūros Berlyno atstovybės pagarsinimuose, kadangi ryšium su įvykiais jam atrodą reikalinga jo asmeninei apsaugai.
Paprašiau pasiuntinį nuo to atsisakyti, ir tai jis prižadėjo.
Per poną valstybės sekretorių ponui Reicho užsienio reikalų ministrui pateikta, prašant išspręsti, ar galima čia pasilaikyti notą. Reikia skaitytis su tuo, kad taip pat Latvijos ir Estijos pasiuntiniai čia įteiks panašias notas. Latvijos pasiuntinys2) jau užsiregistravo ir gavo terminą 17val.30min.
Woermann
1) Rudolf Moellerson 2) Edgars Kreevinš
Priedas
Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje raštas Reicho užsienio reikalų ministrui.
Adresas,
Lietuvos Pasiuntinybė
3991
Berlynas, 1940 m. liepos 21 d.
Pone Reicho ministrai!
Turiu garbės Jūsų Ekscelencijai pateikti tokį pareiškimą:
Kaip jau žinoma, Socialistinė Sovietų Respublikų Sąjunga 1940 m. birželio 14 d. neteisėta ir nepagrįsta dingstimi įteikė Lietuvai ultimatumą, reikalaujantį:
1. tuojau atstatydinti konstitucinę Lietuvos vyriausybę;
2. atiduoti teismui1) vidaus reikalų ministrą ir valstybės saugumo policijos šefą, nenurodydama teise pagrįstos kaltės;
3. įsileisti į Lietuvą neribotą kiekį sovietų kariuomenės.
Rytojaus dieną rusų Raudonoji armija, užpuolusi Lietuvos pasienio sargybas, peržengė sieną ir užėmė visą Lietuvą. Toliau šiam tikslui iš Maskvos atsiųsto sovietų pareigūno mums buvo užkarta tariama vyriausybė ir pajungta visa administracija Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos vyriausybės kontrolėn.
Kad Lietuvą visiškai inkorporuotų į Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungą, š.m. liepos 14 d. buvo įvykdyti seimo (parlamento) rinkimai, grubiausiai sufalsifikuojant Lietuvos gyventojų valią.
Kad užgniaužtų bet kokį pasipriešinimo poreiškį, jau prieš rinkimus buvo uždarytos visos draugijos ir organizacijos, išprievartauta lietuvių spauda nušalinant redaktorius ir suareštuoti daugiau ar mažiau įtakingi viešojo gyvenimo žymesnieji asmenys. Valstybės įstaigų, ypač valstybės saugumo policijos pareigūnais, paskirti asmenys, kurie anksčiau buvo atviri Lietuvos valstybės priešai. Komunistų partija buvo vienintelė politinė organizacija, kuri galėjo legaliai veikti. Tada ji viena vaidino lemiamą vaidmenį paskelbtuosiuose rinkimuose. Buvo tik vienas kandidatų sąrašas ir tik toks, kuris priimtinas komunistų partijai.
Kad išspaustų kaip galima daugiau balsuotojų, buvo grasoma kiekvieną, kuris nebalsuos, apskelbti liaudies priešu, ir balsuotojai buvo griežtai kontroliuojami.
Greitai paaiškėjo, kad tokiomis aplinkybėmis išrinktas seimas buvo tik aklas įnagis komunistų partijos, taip pat ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos vyriausybės rankose. Šiandieną, 1940 m. liepos 21 d., seimas nutarė krašto viduje įvesti sovietinę santvarką ir Lietuvą įjungti į Rusijos Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungą.
Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos vyriausybės visos priemonės yra visų tarp Lietuvos respublikos ir Rusijos Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos pasirašytųjų sutarčių grubi pažaida, betgi ypač:
1.1920 m. liepos 12 d. Taikos sutarties, kuria Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga, kaip buvusios rusų carų imperijos paveldėtoja, be jokių rezervų pripažino Lietuvos savarankiškumą bei nepriklausomybę ir visiems laikams atsižadėjo visų suverenumo teisių, kurias anksčiau turėjo Rusija Lietuvos atžvilgiu (žiūr. 1 str.).
2.1926 m. rugsėjo 22 d.1) Nepuolimo pakto ir jo 1931 m. gegužės 6 d. bei 1934 m. balandžio 4 d. pratęsimų.
šiomis sutartimis Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga įsipareigoja bet kuriomis aplinkybėmis respektuoti Lietuvos suverenumą ir teritorinį neliečiamumą (žiur. 2 str.) ir susilaikyti nuo bet kokio jėgos panaudojimo (žiur. 3 str.);
3. 1939 m. spalio 10 d. Pagalbos sutarties, kuria Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga Lietuvai dar kartą užtikrino jokiu būdu neliesti Lietuvos valstybės suverenumo ir jos vidaus santvarkos.
Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, aš, kaip Lietuvos respublikos konstitucinių organų paskirtas ir Vokietijos Reicho priimtas pasiuntinys, jaučiuosi įpareigotas iškilmingiausiai ir griežčiausiai protestuoti prieš Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungą, išprievartavusią mano kraštą ir išplėšusią Lietuvos suverenumą bei valstybinę nepriklausomybę, ir tvirtinti, kad minėtasis seimo nutarimas tėra tik negirdėtas rusų okupantų išspaustas lietuvių tautos valios klastojimas griežčiausiai prieštaraująs Lietuvos valstybės konstitucijai ir interesams, taip pat laisvo tautų apsi-sprendimo teisei ir todėl jokiu būdu nepripažintinas teisėtu.
Pasinaudoju proga pareikšti Jūsų Ekselencijai ankščiausią savo pagarbą.
(Pasirašęs) K. Škirpa
Lietuvos nepaprastas pasiuntinys ir
įgaliotas ministras
Turi būti: 1926 m. rugsėjo 28 d.

98

Užsienio reikalų ministerijos valstybės pasekretorio užrašai. Latvijos pasiuntinio protestas.
Berlynas, 1940 m. liepos 22 d.
Latvijos pasiuntinys šiandieną apsilankė pas mane ir įteikė man pridedamąjį Reicho užsienio reikalų ministrui adresuotą laišką, kuriuo jis, kaip „Latvijos teisėtos vyriausybės pasiuntinys", protestuoja prieš Latvijos įjungimą į Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungą. Pasiuntinys pastebėjo, kad jis labiausiai nenorįs padaryti Vokietijai bet kokių sunkumų. Jo nuomone, jų negalėtų kilti dėl to, kad jis čia įteikiąs šį protestą.
Pasakiau ponui Kreevinšui, kad jo laišką kol kas ašsau priimąs. Jam pranešiąs, ar laiškas galįs čia likti, ar ne.
Per poną valstybės sekretorių
ponui Reicho užsienio reikalų ministrui
(Pasirašęs) Woermann
Priedas
Latvijos pasiuntinio Vokietijoje raštas Reicho užsienio reikalų ministrui.
Adresas
Latvijos Pasiuntinybė
Berlynas, 1940 m. liepos 2 d.
Pone Reicho ministrai,
šiuo turiu garbės Jūsų Ekscelencijai nuolankiai pranešti, kad:
Rygoje šio mėnesio 21 d. susirinkęs parlamentas paskelbė Latviją sovietine respublika ir kreipėsi į Maskvą, prašydamas įjungti Latviją į SSR Sąjungą, šis nutarimas neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi pats parlamentas išriedėjo iš rinkimų, įvykdytų rusų okupacijos teroro ir kurie jokiu būdu negali būti laikomi laisvu tautos valios poreiškiu. Ir jau prieš tai sovietų kariuomenės įžygiavimas Latvijon buvo visų sutarčių tarp Latvijos ir Sovietų Sąjungos pažaida.
Kaip teisėtos vyriausybės nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotas ministras, laikau pareiga pranešti Jūsų Ekscelencijai savo protestą prieš čia nurodytus žingsnius.
Prašau, Jūsų Ekscelencija, šia proga priimti mano aukštos pagarbos pareiškimą.
(Pasirašęs) Edg. Kreevinš
Latvijos nepaprastas pasiuntinys ir
įgaliotas ministras

99

Užsienio reikalų ministerijos valstybės pasekretorio užrašau Jis grąžino Latvijos ir Lietuvos pasiuntiniams protesto notas, o iš Estijos pasiuntinio nepriėmė.
Berlynas, 1940 m. liepos 24 d.
Lietuvos ir Latvijos pasiuntiniams šiandieną draugiškai grąžinau notas, liečiančias jų kraštų įjungimą į Sovietų Sąjungą, ir tatai pagrindžiau tuo, kad mes galį iš pasiuntinių priimti tik tokias notas, kurios čia įteikiamos jų vyriausybės vardu. Kaip nurodyta, nedaviau suvokti, kad grąžinama pono Reicho užsienio reikalų ministro įsakymu.
Estijos pasiuntinys šiandieną taip pat norėjo čia įteikti tokią pat notą. Aš, atitinkamai pagrindęs, prašiau to nedaryti.
Lietuvos pasiuntinys man pranešė, kad jis liepos 22 d. nuo savęs siuntęs Lietuvos vyriausybei protesto telegramą prieš Sovietų Sąjungon įjungimo nutarimą, kur jis, tarp kita ko, išaiškinęs, kad jis laikąs šį nutarimą neįpareigojantį nei lietuvių tautos, nei valstybės, nei jo paties. Latvijos ir Estijos pasiuntiniai man sakė, kad jie nesiuntę tokios telegramos ir to nė neketiną.
Toliau pasakiau trims pasiuntiniams, kad jie ir kiti pasiuntinybės nariai su šeimomis, jei norėtų, galėtų pasilikti Vokietijoje. Trys pasiuntiniai buvo dėl to ypač dėkingi ir prašė mane už tai padėkoti ir ponui Reicho užsienio reikalų ministrui.
(Pasirašęs) Woermann

100

Ribbentropas pavedė Vokietijos ambasadoriui Maskvoje patirti, kokią kompensaciją sovietai siūlytų už Suvalkiją.
Telegrama
Iš Berlyno 2.8.16 val. 34 min. Maskvoje 2.8. 20 val. 43 min.
Diplogerma
Maskvon
Telegrama Nr. 1339 - 2.8
\ telegramą Nr. 1363 - 13.7
Prašau pasakyti ponui Molotovui, jog Reicho vyriausybė patyrė sovietų vyriausybės norą, kad Vokietija pagal Maskvos susitarimus jai atitenkančią Lietuvos teritorijos dalį perleistų Sovietų Sąjungai. Reicho vyriausybei prieš pradedant dalyką arčiau tyrinėti, mane interesuotų, ką teigiamu atveju už tai siūlytų sovietų vyriausbė.
Ribbentrop

101

Užsienio reikalų ministerijos Ūkio politikos skyriaus dekretas Vokietijos ambasadoriui Maskvoje ir Vokietijos pasiuntinybei Kaune Klaipėdos laisvojo uosto zonos reikalu.
W XII 5228
Berlynas, 1940 m. rugpjūčio 9 d. Patikimai! Išimtinai sau žinoti!
Lietuvos įjungimas į Sovietų Sąjungą sukuria visiškai naują padėtį ligšiolinei Klaipėdos laivo uosto zonai. Laisvo uosto zonos įsteigimas sudarė tarptautinį įsipareigojimą, kuris turėjo palengvinti mažai Lietuvai ligi tol svarbaus uosto atidavimą Vokietijai. Prasiplėtusiai Rusijai, kuri turi daug Baltijos jūros uostų, ji prarado savo prasmę; jos palikimas reikštų politiškai abejotinas rusų teises Vokietijos teritorijoje. Jei Rusija galimai pretenduotų į laisvo uosto zonos palikimą Klaipėdoje, čia atstovausime nusistatymui, kad į Sovietų Sąjungą įjungta Lietuva nebegali naudotis 1939 m. kovo 22 d. Vokietijos-Lietuvos sutarties pažadais. Kompetetingos įstaigos imsis likviduoti dabartinę padėtį.
\ rusų susisiekimo per vokiečių Klaipėdos uostą aktyvėjimą bus ypač budriai žiūrima.
(Pavestas) Martius1)
1) Pasiuntinys dr. Martius, W XII (susisiekimo) skyriaus vadovas.

102

Vokietijos ambasadorius Maskvoje pranešė užsienio reikalų ministerijai, kad už Suvalkiją Molotovas siūląs atsiteisti pinigais.
Telegrama
Maskva, 1940 m. rugpjūčio 13 d. 0:25 val. Gauta: 1940 m. rugpjūčio 13 d. 4:25 val.
Nr. 1638 - rugpjūčio 12 d.
CITISSIME!
Pridurmu telegramos Nr. 159 -7 d. Slaptai!
Lietuvos teritorijos ruožo reikalu Molotovas šiandieną man perdavė ilgesnį memorandumą, kuriame nurodoma, kad Sovietų Sąjungai neįmanoma teritorinė kompensacija, bet pareiškiamas jos sutikimas už Lietuvos teritorijos ruožą per dvejus metus sumokėti 3.86 milijono aukso dolerių (t.y. pusę Jungtinių Amerikos Valstijų už Alaskos perleidimą Rusijai sumokėtos sumos) vokiečių pasirinkimu - auksu ar prekėmis.
Memorandumo tekstas išsiunčiamas lėktuvu kartu su proginiu kurjeriu.
Schulenburg

103

Ambasadorius Schulenburgas pranešė užsienio reikalų ministerijai, jog Molotovas protestuojąs, kad Vokietija nepripažįsta Sovietų Sąjungai Klaipėdos laisvojo uosto zonoje Lietuvai suteiktųjų teisių.
Telegrama.
Maskva, 1940 m. rugpjūčio 30 d. 22:12 val. Gauta: 1940 m. rugpjūčio 31 d. 0:10 val.
Nr. 1799 - rugpjūčio 30 d.
CITO!
Ryšium su dekretu W XII 5228 - rugpjūčio 9 d.
Molotovas vakar vakarą pasikvietė mane ir įteikė man verbalinę notą, kuria atkreipiamas Vokietijos vyriausybės dėmesys į vokiečių įstaigų veiksmus Klaipėdos laisvojo uosto teritorijoje, kurie pažeidžia Lietuvos sovietinės respublikos teises ir interesus. Nepaisydamos gegužės 20 d. Vokietijos-Lietuvos sutarties nustatytų Lietuvos teisių (jos išvardinamos verbalinėje notoje), vokiečių įstaigos rugpjūčio 27 d. įleidusios vokiečių kariuomenę į laisvosios zonos teritoriją, sustabdžiusios muitinės veiklą ir pareiškusios, kad visos šioje zonoje esančios Lietuvos prekės turinčios būti išgabentos. Vokiečių įstaigos tuomi nepaprastai pabloginusios Lietuvos, kuri dabar sudaro Sovietų Sąjungos dalį, ūkinę padėtį ir prekybos galimumą. Sovietų vyriausybė yra nusistačiusi, kad Lietuvos valstybei priklausančios visos teisės ir privilegijos, išriedančios iš 1939 m. rugpjūčio 20 d. Vokietijos-Lietuvos sutarties ir iš tarp Schnurres ir Norkaičio pasikeistųjų raštų, ir jų galiojimo niekas vienašališkai negalįs panaikinti.
Molotovas žodžiu pridūrė, kad kaip Vokietijos vyriausybė sąlygojanti tarp Vokietijos ir Pabaltijo valstybių sudarytųjų sutarčių vykdymą, taip pat ir Sovietų vyriausybė turinti reikalauti, kad būtų tęsiama Vokietijos-Lietuvos Klaipėdos laisvojo uosto zonos sutartis, kuri taip pat esanti ūkio sutartis.
Prašau veikiai man pranešti, kad galėčiau atsakyti į verbalinę notą, kurios tekstas siunčiamas artimiausiu kurjeriu.
Schulenburg

104

Ribbentropas, ryšium su Vienos arbitražu1) aiškindamasis su ambasadoriumi Schulenburgu Sovietų Sąjungai įteiksimojo memorandumo turinį, pastebėjo, jog Schulenburgas galįs pranešti Molotovui, kad Vokietija esanti pasiruošusi už atitinkamą kompensaciją perleisti Suvalkiją Sovietų Sąjungai, bet neturįs užsiminti Klaipėdos laisvojo uosto zonos.

Telegrama
Iš Berlyno 1940 m. rugsėjo 6 d. 4:35 val.
Maskvoje 1940 m. rugsėjo 6 d. 10:00 val. Diplogerma Maskva CITISSIME.
Telegramos Nr. 1609 - rugsėjo 5 d. Ponui ambasadoriui asmeniškai. \ telegramą Nr. 1841
Jus painformuodamas dėl Jūsų pasiūlymų noriu padaryti tokių pastabų:
(Trys pirmosios šios telegramos pastraipos, liečiančios tik Vokietijos memorandumą Sovietų Sąjungai ryšium su vadinamu Vienos arbitražu ir nieko bendro neturinčios su Lietuva, išleidžiamos.)
4 Palieku Jusų nuožiūrai, jei butą patogu, šia proga paliesti Lietuvos teritorijos ruožo klausimą. Jei Jus manote, jog tai pritinka, galite pasakyti Molotovui, kad Reicho vyriausybė iš principo esanti pasiruošusi atsižadėti Maskvoje sutarto Lietuvos teritorijos ruožo perleidimo už tinkamą atpildą* Tačiau sovietą vyriausybės siūlomasis atpildas tokia forma mums esąs visiškai nepriimtinas. Mes dabar galvoją paruošti tinkamo atpildo pasiūlymą ir jį tuojau pateikti sovietų vyriausybei.
5. Betgi prašau Jus šia proga neužkabinti Klaipėdos laisvojo uosto klausimo4*. Mes turime laikytis savo nusistatymo, kad Klaipėdoje negalime užleisti sovietą vyriausybei laisvo uosto zonos. Bet šis klausimas bus aiškinamasi skyrium su sovietą vyriausybe.
Prašau telegrafu pranešti pasikalbėjimo su ponu Molotovu eigą.
Ribbentrop
1) Vokietija (iš anksto nesusižinojusi su Sovietų Sąjunga) ir Italija 1940 m. rugpjūčio 30 d. Vienoje tarpininkavo, sprendžiant Dunojaus erdvės valstybių (Rumunijos, Vengrijos ir Bulgarijos) teritorinius ginčus, ir užtikrino tuometinės (,,apkarpytos") Rumunijos sienas.

105

SSRS užsienio reikalų liaudies komisariatas, aiškindamas sovietų pažiūrą Vienos arbitražo klausimu, teigė, kad Sovietų Sąjungos Pabaltijyje, ypač Lietuvoje, įvykdytos priemonės buvusios sutartos su Vokietija.
Memorandumas
Atsakydamas į Vokietijos ambasadoriaus Graf von der Schulenburgo šių metų rugsėjo 9 d. memorandumą, Užsienio reikalų liaudies komisariatas turi garbės pareikšti štai ką:
1. Vokietijos vyriausybė, atsakydama į užsienio reikalų liaudies komisaro W. M. Molotovo šių metų rugpjūčio 31 d. pareiškimą, jog Vokietijos reicho vyriausybė nesilaikanti konsultacinės sutarties 3-čiojo straipsnio, tvirtina, kad Vokietija nepažeidusi savo konsultacinių įsipareigojimų. Norėdama pagrįsti šį savo nusistatymą, ji remiasi tuo, kad išsprendus Besarabijos klausimą, SSRS ir Vokietija Maskvos nepuolimo sutarties pagrindu nebeturinčios bendrų interesų Rumunijos ir Vengrijos atžvilgiu.
Sovietų vyriausybė yra nuomonės, kad tokia Vokietijos reicho vyriausybės interpretacija priešingauja 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties 3-čiajam straipsniui, pagal kurį sutartį sudarančios šalys įsipareigoja ateityje „nuolat konsultuotis viena su kita, kad abipusiškai informuotųsi klausimais, kurie liečia jų bendrus interesus".
Nėra abejonės, kad Vienos nutarimai, susieti su Tran-silvanijos žymios dalies perdavimu Vengrijai ir Rumunijos valstybės teritorijos garantijomis iš Vokietijos ir Italijos pusės, kaip tik rišasi su klausimais, kurie liečia bendruosius mūsų kraštų interesus ir todėl įpareigoja 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties 3-čiojo straipsnio numatytoms konsultacijoms. Betgi Vokietijos reicho vyriausybė kai kurias informacijas apie minėtus Vienos nutarimus suteikė SSRS vyriausybei tik po Vienos arbitražo ir tai pastatė Sovietų Sąjungą prieš įvykusį faktą.
Sovietų vyriausybė taip pat turi pabrėžti faktą, jog sutariant Rumunijos valstybės teritorijos užtikrinimus sudaryta proga tvirtinti, kad šis Vokietijos reicho vyriausybės aktas esąs nukreiptas prieš SSRS. Kaip žinia, šios rūšies tvirtinimai iš tikrųjų labai išsiplėtė. Tačiau jei Vokietijos reicho vyriausybė šiuo klausimu iš anksto būtų kreipusis į SSRS, tai būtų atkritusi bet kokia tokių tvirtinimų plėtotės dingstis, ir Vokietijos reicho vyriausybė tuojau būtų buvusi įtikinta, kad SSRS neturi tendencijos grasyti Rumunijos teritoriniam neliečiamumui. Todėl nepaprastai reikšminga yra tinkamu laiku informuotis ir konsultuotis SSRS ir Vokietijos bendraisiais klausimais.
Gaila, sovietų vyriausybė yra priversta teigti, kad Vokietijos reicho vyriausybės šių metų rugsėjo 9 d. atsakyme pareikštoji nuomonė nesutinka nė su pareiškimu, kurį, Vokietijos reicho vyriausybės pavestas, Graf von der Schulenburgas įteikė šių metų birželio 23 d. Kaip žinoma, Vokietijos reicho vyriausybė šiuo atveju į specialų sovietų vyriausybės užklausimą atsakė, kad iš sutarties 3-čiojo straipsnio išriedantieji informacijos ir konsultacijos įsipareigojimai liečia pietinės Europos ir Balkanų kraštus. Iš to išplaukia, kad Vokietijos vyriausybė šių metų birželio mėnesį pripažino konsultacijos prievolę klausimais, kurie liečia tokius kraštus kaip Rumunija ir Vengrija, ypač tokiais svarbiais klausimais, kokie Vienoje buvo svarstyti ir kurie liečia SSRS interesus.
Sovietų vyriausybė laiko savo prievole pranešti, kad ji patvirtina savo pareiškimus, pripažįstančius ypatingus ūkinius Vokietijos interesus Rumunijoje, ypač naftos ir grūdų tiekimo srityje. Bet tuo pačiu metu jį jaučiasi priversta pareikšti, kad neteisinga teigti tartum sovietų vyriausybė, kaip iš Graf von der Schulenburgo šių metų rugsėjo 9 d. memorandumo matyti, išsprendus Besarabijos klausimą, pilnai ir visiškai būtų pripažinusi išimtinius Vokietijos interesus Rumunijoje ir Dunojaus baseine sutinkamais klausimais. Tačiau iš tikrųjų sovietų vyriausybė nei žodžiu, nei raštu tokios teisės Vokietijai nepripažino.
2. Nesikonsultavimą su SSRS vyriausybe dėl Vienos nutarimų Vokietijos reicho vyriausybė nori pateisinti tuo, kad tariamai ir SSRS vyriausybė nesikonsultavo su Vokietijos reicho vyriausybe dėl savo priemonių Pabaltijo kraštuose, ypač Lietuvoje, o ryšium su Besarabija ir šiaurine Bukovina pranešimo terminas buvo trumpas.
Sovietų vyriausybė pirmiausiai turi nurodyti, jog per visą 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties galiojimo laiką Vokietijos reicho vyriausybė nė karto nepareiškė, kad Sovietų vyriausybė pažeidė sutartyje numatytus savo įsipareigojimus ar nesikonsultavo su Vokietijos reicho vyriausybe minėtais klausimais.
Pereidama į minėtų klausimų esmę, sovietų vyriausybė laiko reikalinga pranešti, kad minėtas Vokietijos reicho vyriausybės pareiškimas yra priešingas tikrajai dalykų būklei. Sovietų vyriausybė ne tik kad iš anksto informavo Vokietijos reicho vyriausybę apie numatomas priemones Pabaltijo valstybėse, ypač Lietuvoje, bet iš Vokietijos reicho vyriausybės šių metą birželio 17 d. net gavo pranešimą, pagal kurį šiose valstybėse sovietų vyriausybės įvykdytas priemones Vokietijos reicho vyriausybė laikanti priemonėmis, kurios liečia tik Sovietų Sąjungą ir minėtas valstybes. Toks Vokietijos reicho vyriausybės pareiškimas buvo Sovietų vyriausybei visiškai suprantamas, juo labiau kad ji 1939 m. rugpjūčio mėn. pripažino ypatingus Sovietų Sąjungos interesus Pabaltijo valstybėse, o priemonės, kurias Sovietų Sąjunga įvykdė šiose valstybėse, ypač Lietuvoje, jokiu būdu neišėjo iš 1939 m. rugpjūčio 23 d. sovietų-vokiečių pakto rėmų. O ryšium su Lietuvos pietryčių sritimi sovietą vyriausybė šių metų birželio mėn. aiškiai patvirtino Vokietijos teises į ją ir pasiūlė Vokietijos reicho vyriausybei dėl jos iš naujo susitarti1).
Taip pat reikia pasakyti ir Besarabijos bei Bukovinos klausimu, dėl kurio sovietų vyriausybė konsultavosi su Vokietijos reicho vyriausybe, paisydama jos nusistatymo ir žymiai susiaurindama savo pretenzijas Bukovinos atžvilgiu. Tuo pačiu metu ji vylėsi, kad Vokietijos reicho vyriausybė ją paremsianti ateityje, iškilus pietinės Bukovinos klausimui. Sis sovietų vyriausybės pareiškimas nesutiko Vokietijos pasipriešinimo.
Be to, sovietų vyriausybė šių metų birželio 25 d. savo nusistatymą Rumuniją liečiančiais klausimais pranešė per Italijos ambasadorių poną Rosso ir Italijos vyriausybei, būdama įsitikinusi, kad Vokietijos reicho vyriausybė būsianti laiku painformuota apie šį sovietų vyriausybės pranešimą. 5iuo pranešimu sovietų vyriausybė, pabrėždama, kad SSRS nori gauti iš Rumunijos tiktai tą, kas jai teisėtai priklauso, - pareiškė: „Ryšium su kitomis Rumunijos sritimis SSRS paiso Italijos bei Vokietijos interesų ir šiais klausimais yra pasiruošusi su jomis tartis".
Remdamasi tuo, kas čia pasakyta, sovietų vyriausybė laiko reikalinga pareikšti, kad ryšium su Pabaltijo valstybėmis ir Besarabija įvykdytos priemonės visiškai sutiko su sovietų-vokiečių sutartimi ir kad naujus mažus klausimus, kurie nenumatyti šios sutarties, sprendė ir spręs sovietų vyriausybė, susitarusi su Vokietijos reicho vyriausybe.
Taigi rėmimasis Sovietų Sąjungos Pabaltijyje vykdytomis priemonėmis, norint pateisinti nesikon-sultavimą su sovietų vyriausybe dėl Vienos nutarimų, nėra patvirtintas faktų ir todėl nepagrįstas.
3. Pabaigoje Vokietijos vyriausybė nurodo, kad ji, sprendžiant vengrų-rumunų ginčą, rugpjūčio 30 d. turėjo griebtis labai skubios diplomatinės intervencijos.
Šia proga sovietų vyriausybė laiko reikalinga priminti, kad šiuo klausimu jau buvo Vokietijos reicho vyriausybės tartasi Zalzburge su Vengrijos bei Rumunijos vyriausybėmis ir todėl Vokietijos reicho vyriausybė turėjo pakankamai laiko šiuo klausimu konsultuotis su SSRS vyriausybe.
Taigi minėtas faktas negali pateisinti Vokietijos reicho vyriausybės konsultacijos prievolės, numatytos nepuolimo sutarties, netesėjimo Rumunijos byloje ir Vengrijos-Rumunijos ginče.
Sovietų vyriausybė yra tvirtai įsitikinusi, kad tikslus ir griežtas šios sutarties, ypač jos 3-čiojo straipsnio, vykdymas yra viena iš svarbiausių sąlygų ir Dunojaus baseino sutaikymo byloje, apie ką kalba šių metų rugsėjo 9 d. memorandumas.
Pagaliau sovietų vyriausybė laiko reikalinga prie to, kas čia pasakyta pridurti, kad, jei nepuolimo pakto 3-čias straipsnis, Vokietijos reicho vyriausybės nuomone, teikia kokių nors nepatogumų ar suvaržymų, tai sovietų vyriausybė yra pasiruošusi tartis šio sutarties straipsnio pakeitimo ar panaikinimo klausimu. Sovietų vyriausybė laiko tikslinga specialiai sutarti laiką ir formą šiam klausimui svarstyti.
Maskva, 1940 m. rugsėjo 21 d.
l)Žiūr. sekantį dokumentą.

106

Trečiuoju slaptu protokolu Vokietija pardavė Sovietų Sąjungai Suvalkiją už 7,500,000 aukso dolerių.
Labai slaptai.
Slaptas protokolas

komisarų tarybos pirmininkas W. M. Molotovas iš antros pusės šiaip sutarė:
1. Vokietijos Reicho vyriausybė atsisako savo preten
zijos į Lietuvos teritorijos dalį, kuri yra paminėta 1939
m. rugsėjo 28 d. slaptajame protokole ir nurodyta prie
jo pridedamajame žemėlapyje.
2. Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos vyr
iausybė už šio protokolo pirmajame punkte nurodytą
teritoriją yra pasiruošusi kompensuoti, sumokėdama
Vokietijai 7,500,000 aukso dolerių - 31 milijoną 500
tūkstančių reichsmarkių.
SSRS vyriausybė atsiskaitys už 315 milijono reichsmarkių sumą tokiu būdu: vieną aštuntadalį, būtent 3,937,500 reichsmarkių, spalvuotųjų metalų tiekiniais per tris mėnesius po šio protokolo pasirašymo, kitus septynius aštuntadalius, būtent, 27,562,500 reichsmarkių auksu, sumažindama vokiečių aukso mokėjimus, kuriuos ligi 1941 m. vasario 11 d. turi sumokėti pagal vokiečių ūkio delegacijos pirmininko pono dr. Schnurres ir SSRS užsienio prekybos liaudies komisaro A. J. Mikojano raštų apsikeitimą ryšium su „1941 m. sausio susitarimu apie Vokietijos Reicho ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos 1940 m. vasario 11d. ūkio susitarimo antrojo periodo abišalius tiekinius.
3. Pasirašoma šio protokolo po du egzempliorius
vokiečių ir rusų kalbomis, ir jis galioja tuojau po
pasirašymo.
Maskva, 1941 m. sausio 10 d.
Už Vokietijos Reicho vyriausybę SSRS vyriausybės įgaliotas
Graf Schulenburg Molotov

Už Vokietijos Reicho vyriausybės įgaliotas Vokietijos ambasadorius Graf von der Schulenburgas iš vienos pusės ir SSRS vyriausybės įgaliotas SSRS liaudies



Čia spausdinamas Ribbentropo telegramos Hitleriui originalas (vertimas dokumento nr. 26 18-tame psl.) ir slaptųjų protokolą „nerandantiems" parodo, kad jie iš tikrųjų buvo ir Ribbentropas su jų turiniu sutiko. (Red.)



ALFABETINĖ ASMENŲ RODYKLĖ

1. Georgij Astachov, Sovietų Sąjungos charge d'affairs Berlyne. Ambasadorių Merekalovą iškvietus į Maskvą, derybų metu jis ėjo jo pareigas.
2. Dr. Wipert von Bluecher, Vokietijos pasiuntinys Suomijai.
3. Walther von Brauchitsch, generolas pulkininkas (vėliau generolas feldmaršalas), Vokietijos kariuomenės vadas.
4. Dr. Eduard Bruecklmeier, patarėjas Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje.
5. WIadimir Georgevič Dekanasov, Sovietų Sąjungos ambasadorius Vokietijai, Maskvos emisaras sovietams 1940 m. užimant Lietuvą.
6. Dr. Hans Frohwein, Vokietijos pasiuntinys Estijai.
7. Dr. Friedrich Gaus, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės pasekretoris, teisių skyriaus vadovas.
8. Otto Grote, patarėjas Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje.
9. Dr. Werner von Grundherr, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Skandinavijos ir Pakraščio valstybių skyriaus vadovas (pasiuntinio titulu).
10. Dr. Andor Hencke, patarėjas Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje.
11. Gutav Hilger, Vokietijos ambasados Maskvoje patarėjas.
12. Adolf Hitler, Vokietijos kancleris, vyriausias kariuomenės vadas.
13. Albrecht von Kessel, patarėjas Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje.
14. Dr. Erich Kordt (kai kuriuose dokumentuose rašoma Cordt), patarėjas Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje.
15. Ernst Koestring, kavalerijos generolas, Vokietijos karo atache Sovietų Sąjungai.
16. Edgars Kreevinš, Latvijos pasiuntinys Vokietijai.
17. Dr. Georg Martius, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos susisiekimo skyriaus vadovas.
18. Aleksej Fedorovič Merekalov, Sovietų Sąjungos ambasadorius Vokietijai.
19. Antanas Merkys, Lietuvos ministras pirmininkas.
20. Anastas Mikojan, Sovietų Sąjungos užsienio prekybos liaudies komisaras.
21. Vyačeslav Michailovič Molotov, Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisaras, komisarų tarybos pirmininko pavaduotojas.
22. Joachim von Ribbentrop, Vokietijos užsienio reikalų ministras.
23. Aleksander Škvartsev, Sovietų Sąjungos ambasadorius Vokietijai.
24. Martin Schliep, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Rytų Europos poskyrio vadovas.
25. Dr. Paul Otto Gustav Schmidt, Ribbentropo ir Hitlerio vertėjas (pasiuntinio titulu).
26. Dr. Karl Schnurre, patarėjas Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje (pasiuntinio titulu), Rytų Europos (Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija) skyriaus vadovas.
27. Friedrich Wemer Graf von der Schulenburg, Vokietijos ambasadorius Sovietų Sąjungai.
28. Kazys Škirpa, Lietuvos pasiuntinys Vokietijai.
29. Dr. Franz von Sonnleithner, patarėjas Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje.
30. Josif Vissarionovič Stalin, Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius, liaudies komisarų tarybos pirmininkas, vyriausias kariuomenės vadas.
31. William Strang, Anglijos užsienio reikalų ministerijos Europos departamento direktorius, vedęs Maskvoje nenusisekusias derybas.
32. Wemer von Tippelskirch, Vokietijos ambasados Maskvoje patarėjas.
33. Juozas Urbšys, Lietuvos užsienio reikalų ministras.
34. Ernst Freiherr von Weizsaecker, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius, Ribbentropo dešinioji ranka, dabartinio Vakarų Vokietijos prezidento tėvas.
35. Wolfgang Freiherr von Welck, patarėjas Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje.
36. Dr.Ernst Woermann, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos direktorius (valstybės pasekretorio titulu).
37. Aarne Wuozimaa, Suomijos pasiuntinys Vokietijai.
38. Dr. Erich Zechlin, Vokietijos pasiuntinys Lietuvai.
 


Vokiečių laikraštis Hamburger Abendblatt 1989 birželio 4, sekmadienį, išsispausdino dalį žemėlapio, rodančio Stalino-Hitlerio užgrobtų Pabaltijo ir Lenkijos valstybių žemių pasidalijimą. Tamsiai pažymėtos žemės buvo perleistos Sovietų Sąjungai.


LB VALDYBA

Pirmininkas (Švietimo reikalai) - Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas 2968 Compton Road
Cincinnati, Ohio US.A. 45251
Tel. (d.) (513) 745-3710 (n.) ©13)522-3795 Pirmasis vicepirmininkas (Lėšų reikalai) - Eugenijus Čuplinskas
Visuomeninių reikalų vicepirmininkas - Dr. Vytautas Dambrava Ryšių su užsienių reikalų vicepirmininkas - Algimantas P. Gureckas Informacijos reikalų vicepirmininkas - Algis Juzukonis Socialinių, religijos ir teisės reikalų vicepirmininkas - Raimundas Kudukis Kultūros reikalų vicepirmininkė - Irena Lukoševičienė švietimo reikalų vicepirmininkė - Milda Lenkauskienė Ryšių su kraštais ir lietuviška spauda vicepirmininkė -Gabija Petrauskienė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas- AlvydasSaplys
PLB pareigūnai
Iždininkas - Horace žibas
Teisės patarėjas - adv. Saulius Kuprys
Pasaulio lietuvis
Redaktorius - Bronius Nainys, 7 Glenview Lane, Lemont, IL 60439, USA. Tel. (312) 257-6641 Administracija - Baniutė ir Romas Kronai, 6428 Ridge Rd., Clarendon Hills, EL 60514, USA. Tel. (312) 968-0184
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės fondas
Lithuanian VVorld Community Foundation 1851 Skyview Drive Sparta, MI49345 USA teL (616) 887-1436
Direktorių tarybos pirmininkas - Vytautas Kamantas
Direktoriai - dr. Petras Kisielius, Kazys Laukaitis, dr. Edmundas Lenkauskas, Juozas Lukas,
Dr. Antanas Razma, Horace Žibas
Iždininkas - Juozas Lukas
Teisės patarėjas - adv. Saulius Kuprys
PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGA
Pirmininkas Alvydas Saplys
1558 Davenport Rd., Toronto, Ont, M6H 2J1 Canada
KRAŠTŲ VALDYBŲ PIRMININKŲ ADRESAI

LIETUVIŲ BENDRUOMENES KRAŠTŲ VALDYBOS

Argentinos Liet organizacijų ir spaudos Taryba (ALOST) Artūras Kaminskas, pirm. Mendozza 2280,1870 Avellaneda Buenos Aires, Argentina
Artimųjų Rytų LB Krašto vald. Daiva Markelytė-Repečka c/o Saudi Consulting House P.O. Box 1267 Riydah, 11431 Saudi Arabia
Australijos LB Krašto vald.
Juozas Maksvytis 4/30 Lamrock Ave., BondLN5.Wv2026, Australia
Belgijos LB Krašto vald.
Stasė Baltus, pirm. 39 rue Fierrain 4852Lambermont, Belgium
Brazilijos LB Krašto vald.
Aleksandras Valavičius, pirm.
Ruajuatind!ba28
Parque da Mooca
03124 Sao Paulo, SP, Brazil

D. Britanijos Lietuvių a-ga Jaras Alkis, pirm. Lithuanian House 1 Ladbroke Gardens London, Wll, England
Italijos LB Krašto vald.
Msgr. Vincas Mincevičius, pirm. Via Casalmonferrato, 33 00182 Roma, Italy
JAV LB Krašto vald.
Dr. Antanas Razma, pirm. 2713 W.71st St. Chicago,IL 60629
Kanados LB Krašto vald.
Vytautas Birėta, pirm.
l0llCollegeSt.
Toronto, Ont. M6H-1A8 Canada
Kolumbijos LB Krašto vald.
Dr. Vladas Gaurišas, pirm. Tr38, No. 72-114 (Laureles) Medellin, Colombia, S.A.
Olandijos LB Krašto vald.
M.G. yan Spanie-Augustaitytė, pirm.
Nobelstraat, 106B
3039 SP Rotterdam
Netherlands

Prancūzijos LB Krašto vald. Ričardas Bačkis, pirm. 7RueLions-St.Paul 75004 Paris, France
Švedijos LB Krašto vald. Klemensas Gumauskas Larsbodavagen 36 12341 Farsta, Sweden
Šveicarijos LB Krašto vald.
Narcizas Prielaida, pirm. 34 Av.Weber 1208Geneve, Switzerland
Uruguajaus Liet. kult dr-ja Stasys Goda, pirm. Rio de Janeiro 4001 Montevideo, Uruguay
ARGENTINA
Ariana Rastauskaitė Vuelta de Obligado 2702 3B 0428) Buenos Aires Argentina
AUSTRALIJA
Petras Kruzas 95 Coppin St. Richmond,Vic3121 Australia
BRAZILIJA
Marcelo Chapola
R.Ibitirama,662
Sao Paulo-SP
03134
Brazil
DIDŽIOJI BRITANIJA
Edmundas Kvietkauskas 6 Victor Road Glenfkld Leicester LE3 9A5 England
ITALIJA
Saulius Kubilius - ryšininkas Sezione Lituana Stazione Radio Citta del Vaticano Italy
JAV
Darius Sužiedėlis 10410 Rutland PI. AdelphLMD2078 USA
KANADA
Loreta Stanulytė l573BloorSt.W. Toronto, Ont. M6P1A6 Canada
KOLUMBIJA
Kęstutis Slotkus Ap.Aer. No 30-13 Villavicensio (Meta) Columbia, SA

Venesuelos LB Krašto vald. Henrikas Gavorskas, pirm. Apartado Postai 4710 Maracay, Edo, Aragua, Venezuela
Vokietijos LB Krašto vald.
Juozas Sabas, pirm.
684 Lampertheim-Huettenfleld
Romuva, West Germany
PLB valdybos įgaliotinės: Austrijoje
Irena Joerg A-6473 Wenns TiroL Austria
N. Zelandijoje Janina Stranan 14 Entrican Ave Remuera, Auckland 5 New Zealand
PRANCŪZIJA
Rimvydas Bačkis 55, Rue des Sablons 78750 MareiL Marly France
URUGUAJUS
Alberto Kahizevičius Austria 1658 Cerro Montevideo Uruguay
VAKARŲ VOKIETIJA
Tomas Bartusevičius Anne-Frankstr. 31 5660 Wittlich Fed. Rep. of Germany
VENEZUELA
LuisRosales
Quinta Kaunas, Calle Falcon
Prados del Este, Caracas
Venezuela
SPORTININKŲ VADOVYBĖS ŠALFASS
Algis Tamošiūnas 317 So. Catherine La Grange, IL 60525, USA TeL (312)354-2516
III Pas. Liet sporto žaidynių ŠALFASS išvykos komitetas V. Grybauskas 4144 So. Maplewood Ave. Chicago,IL 60632, USA
Australijos Liet. Fiz. A. s-ga ir
III PLS 2 k-tas
J. Jonavičnis - pirm.
27RickabySt.
Croydon Park, SA 5008
Australia



THE WORLD LITHUANIAN
6428 Ridge Road
Clarendon Hills, IL 60514
Address Correction Reauested



"Nonprof it Organization" U.S. POSTAGE
PAID
Chicago, Illinois
Permit 1017
 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com